Nors medikamentinis abortas Lietuvoje netaikomas, sveikatos specialistai sulaukia nemažai užklausų iš moterų, norinčių pasinaudoti šia procedūra. Negalėdamos gauti preparatų, jos įsigyja tablečių nelegaliai, o tai kelia riziką sveikatai. Ši problema – tik viena priežastis, kodėl Lietuvoje verta įteisinti medikamentinį abortą, tikina moterų reprodukcinių teisių gynėjai.
Lietuva atsilieka, o medikai viliasi: „Geriau vėliau negu niekada“
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė tikina, kad leidimas medikamentinio aborto procedūrai Lietuvoje galiotų jau du dešimtmečius, jei ne politinės valios stoka.
„Tai turėjo būti padaryta prieš maždaug 20 metų, tuomet visos Europos šalys įteisino medikamentinį nėštumo nutraukimą. <...> Mes tai darome labai pavėluotai ir moterys dėl to nuskriaustos, jų teisės buvo pažeistos. Bet geriau vėliau negu niekada“, – tv3.lt sakė ji.
Apskritai Lietuvoje matyti medikamentinio aborto paklausa – moterys laukia, kol procedūra bus įteisinta kaip kitose Vakarų valstybėse, pastebi gydytoja.
„Informacija sklinda be sienų. Moterys žino, kad kitų šalių moterys gali pasirinkti, tai kodėl Lietuvoje to nėra? Jos žino, kad šis metodas mažiau komplikuotas, lengvesnis moterims, privatesnis, todėl jo nori“, – pasakojo E. Kuliešytė.
Ir pridūrė, kad Skandinavijos šalyse šis metodas taikomas plačiai: „Daugiau nei 90 proc. nėštumo nutraukimų ten atliekama būtent medikamentiniu būdu.“
Pernai kovą Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė su grupe Seimo narių kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu sureguliuoti medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimą Lietuvoje.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta medikamentinį nėštumo nutraukimą nuo 2003 m., be to, šiai procedūrai naudojamus preparatus įtraukė į būtinųjų vaistų sąrašą.
Paaiškino, kodėl medikamentinis abortas saugesnis
Dabar Lietuvoje prieinamas tik chirurginis nėštumo nutraukimas. Gydytoja ginekologė paaiškino, kuo skiriasi medikamentinė ir chirurginė nėštumo nutraukimo procedūra.
„Medikamentinis būdas geresnis, nes nėra chirurginis. Nėra invazijos, todėl žymiai mažiau komplikacijų. Jokie gąsdinimai mirtimis ar sepsio galimybe neturi čia būti, jie iš principo neteisingi. <...> Jokių pasekmių sveikatai nuo medikamentinio aborto negali būti. Jeigu jis negalimas, jo nedarys“, – sakė E. Kuliešytė.
Tačiau yra manančių kitaip. Seimo narė, opozicinės Demokratų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė sako turinti duomenų apie medikamentinio nėštumo nutraukimo pavojus.
„Dalis medikamentinio aborto preparatų panaudojimo atvejų baigiasi komplikacijomis. Pavyzdžiui, kai nėštumas nenutrūksta ir vaisius toliau vystosi ir yra nuogąstaujama dėl galimo pakenkimo vaisiui. Abortas nėra atliktas iki galo, tokiu atveju moterims kartojamos chirurginės intervencijos. <...> Retai, bet pasitaiko mirčių nuo medikamentinio aborto atlikimo. Taip pat įvyksta septinis šokas ar kitos komplikacijos“, – komentavo ji.
O štai Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė tikino, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas ne visada praeina sklandžiai, gali pasitaikyti ir šalutinių poveikių. Procedūra nėra iš maloniųjų, sakė ji.
„Moteris patiria didelius, skausmingus sąrėmius, kraujavimą stiprų. Nėra čia paprastas ir lengvas abortas, kaip kai kurios įsivaizduoja, kad išgeria tabletę ir neskausmingai nutraukia nėštumą. Tai yra ilgas ir skausmingas procesas. Tiesiog jeigu priemonė būtų legalizuota, medikai išrašytų preparatą, kurį būtų galima nusipirkti vaistinėse su garantija, kad vaistas nėra padirbtas. Su medikų priežiūra moteriai saugiau atlikti nėštumo nutraukimą“, – komentavo Z. Tomilinienė.
Šiuos argumentus gydytoja ginekologė E. Kuliešytė atrėmė sakydama, kad medikamentinis abortas nereikalauja intervencijos, todėl organizme „praeina natūraliai“.
„Vienintelis dalykas, kad jei nėštumo dydis buvo neteisingai nustatytas arba sumeluotas, suklystas, gali būti, kad nepavyks metodas. Reikės toliau šalinti vaisių didesnėmis dozėmis arba jau chirurginiu būdu. Bet tai nėra pasekmė, tai yra eigos komplikacija. Pasekmių moterų sveikatai nėra“, – paaiškino medikė.
Opozicija nerimauja dėl menko gimstamumo
Medikamentinio aborto įteisinimui pritaria ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, Lietuvos moterys nusipelno prieigos prie aukščiausių medicinos pasiekimų.
„Man asmeniškai neatrodo, kad yra gerai laikyti tokias temas tabu. Lietuvoje labai drąsiai kviečiu kalbėti apie viską: ir apie medikamentinį nėštumo nutraukimą ir kitas priemones. Manau, kad Lietuvos moterys yra nusipelniusios pačių aukščiausių medicinos pasiekimų. Jeigu galima chirurginiu būdu tai daryti, kodėl mes turime bijoti kažkokių kitų metodų?“, – prieš Vyriausybės posėdį balandžio pabaigoje komentavo A. Dulkys.
O buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga nepritaria šiai nuomonei. Jo manymu, medikamentinis nėštumo nutraukimas yra „patogesnė“ procedūra nei chirurginis abortas, o tai galėtų paskatinti moteris atsisakyti vaisiaus. Tokiu būdu ir taip prasta Lietuvos demografinė situacija dar pablogėtų, svarsto A. Veryga.
„Ar mes pasiekimu laikome tai, kad Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų ir sudarome vis geresnes sąlygas nėštumui nutraukti? <...> Jeigu pasižiūrėtume bendrai į Lietuvos demografinę situaciją, tai mes išmirštame. <...> Aš nesu prieš kažkokią konkrečią priemonę, aš esu prieš patį principą, kad stengiamasi sukurti kaip galima geresnes, patogesnes, lengvesnes sąlygas, kad būtų nutrauktas nėštumas“, – tv3.lt sakė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir A. Širinskienė. Ji teigė, kad Lietuva turi daryti viską, kad sudarytų sąlygas moterims gimdyti, o ne atvirkščiai.
„Valstybės politika turėtų skatinti gimstamumą judėti didinimo linkme, o ne mažinimo. Mūsų demografinė situacija yra tokia bloga, kad mes turėtume būti suinteresuoti kaip valstybė ir kaip politikai, kad kuo daugiau vaikų gimtų“, – komentavo ji.
Tačiau Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė tokias kalbas užginčijo. Jos teigimu, medikamentinio nėštumo nutraukimo klausimai neturi įtakos šalies demografiniams rodikliams.
„Medikamentinis abortas niekuo nepakenktų [Lietuvai – aut. past.], nes demografinė situacija priklauso nuo ekonominės, socialinės padėties. Jeigu žmonėms bus pagelbėta su darbais, su vaiko priežiūra, tai ir gimdymų padaugės. O moterys nutraukia nėštumus, nes joms neprieinama informacija ir pati kontracepcija“, – akcentavo E. Kuliešytė.
SAM: projektas paruoštas, svarstomi siūlymai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad dėl medikamentinio aborto Lietuvoje įteisinimo darbo grupė parengė 1994 m. SAM priimto įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo projektą.
„Projekte nustatyta, kad nėštumas gali būti nutraukiamas vaistiniu ar chirurginiu būdu pacientės pageidavimu (nesant medicininių indikacijų) ar dėl medicininių indikacijų. Pacientės pageidavimu (nesant medicininių indikacijų) vaistiniu būdu nėštumas gali būti nutrauktas iki 9 nėštumo savaičių, chirurginiu būdu iki 12 nėštumo savaičių, o dėl medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaičių“, – raštu atsakė SAM Spaudos tarnybos specialistas Julijanas Gališanskis.
„Pakeitimo projektas buvo išsiųstas siūlymams visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Siūlymai Projektui tobulinti buvo laukiami iki 2022 m. balandžio 27 d. Šiuo metu gauti siūlymai vertinami ir dėl kiekvieno jų bus priimtas sprendimas“, – papildė SAM atstovas.
