Į Rokiškio psichiatrijos ligoninę netrukus turėtų būti atvežami neteisėti migrantai, sergantys lengva COVID-19 forma, įtariami, kad serga ar turėję kontaktą su sergančiaisiais asmenimis.
Rugpjūčio 12 d. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius pasirašė įsakymą, kuriame migrantų izoliavimo paslauga nugula po ilgalaikio gydymo paslaugomis.
Migrantų saviizoliacijos paslaugai suteikiamas paslaugos kodas 3906, pavadinime nurodoma taip: „Sergančiųjų psichikos ligomis ilgalaikis gydymas (užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną izoliavimo dėl COVID-19 ligos paslauga)“.
Tarp psichikos sveikatos ekspertų dėl tokio sprendimo netrukus kilo audra.
Kyla pavojus susidurti su teismais
Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė Midttun situaciją vertina dvejopai. Viena vertus, suprantama, kad šalis susiduria su ypatinga situacija, kurios metu tenka priimti nestandartinius sprendimus, tačiau, pasak jos, sprendimas izoliacijos paslaugas sulyginti su ilgalaikio psichiatrinio gydymo paslaugomis, yra netinkamas. Šis sprendimas turi daug neįvertintų rizikų.
Viena jų – Lietuva dėl to gali susidurti su teismais. Šiuo atveju, paslauga, už kurią apmoka valstybė – tai gydymo paslauga, kuri teikiama priverstinai. Migrantai gali pareikšti, kad užsikrėtė COVID-19, bet jiems buvo skirtas psichiatrinis gydymas ligoninėje, o tą gydymą apmokėjo Lietuvos Respublika.
Jie gali imti reikalauti atlyginti žalą, o tada tektų įrodinėti, kad migrantui iš tikrųjų nebuvo skirtas psichikos ligų gydymas.
„Gydymas atliktas, o diagnozė nenustatyta. Kokiu pagrindu tada žmogui skiriamas priverstinis gydymas? Ar jis bus gydomas pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ar tai bus kitoks teismo sprendimas? Žmogus negali būti gydomas psichiatrijos ligoninėje, gauti psichiatrijos paslaugą neteisėtai. Lietuva yra teisinė valstybė, taigi įstatymų turi būti laikomasi. Priverstinis gydymas pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą negali būti taikomas žmonėms, kurie neserga psichikos liga“, – tv3.lt komentuoja N. Goštautaitė Midttun.
Specialistei keista, kad VLK, atidžiai stebinti, ar įstaiga tikrai suteikė paslaugas, už kurias moka VLK, pati sau leidžia apmokėti už tai, kas nebus suteikiama. Neaišku ir kaip bus nustatyti kokybės reikalavimai kitokiai gydymo paslaugai, kas spręs dėl jos turinio.
Iškreips statistiką, gali neigiamai atsiliepti ligoninei
Kita problema, kurią gali sukelti šios paslaugos kodo naudojimas – iškreipta statistika.
„Kai vieną paslaugą pridengiame kita, vėliau turime klaidinančią psichikos sutrikimų gydymo statistiką. Ar šie atvejai bus įtraukiami į gydymo statistiką, ar apie juos bus galima tiesiog nepranešti, ar bus papildomas kodas? Į šiuos klausimus atsakymų kol kas nėra.
Apmokant už ilgalaikio psichiatrinio gydymo paslaugas, jų nesuteikus, statistiniai kodai vis tiek bus priskirti konkrečiai įstaigai. Tai reiškia, kad bus papildomų netikrų ilgalaikio gydymo atvejų perteklius“, – sako N. Goštautaitė Midttun.
Sprendimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos ir Rokiškio psichiatrijos ligoninei. N. Goštautaitė Midttun sako, kad ilgalaikis gydymas yra prastesnio darbo rodiklis – tai reiškia, kad įstaigoje nepavyko pritaikyti veiksmingo gydymo ir pacientai ligoninėje guli per ilgai.
„SAM yra nustačiusi tam tikrus rodiklius, reikalauja, kad lovadienių skaičius būtų iki 18 dienų, ir tai vertina kaip gerą praktiką. Pridėjus daugiau ilgalaikio gydymo atvejų, ligoninės darbo rodiklis turėtų suprastėti. O nuo to jau priklauso ir vadovo atlyginimas. Jeigu į tai bus neatsižvelgiama, kol kas neaišku kaip tiksliai tai padaryti“, – svarsto N. Goštautaitė Midttun.
Galimos provokacijos iš nedraugiškų valstybių
Dar viena rizika – sprendimas į vieną kodą sutraukti dvi skirtingas paslaugas gali turėti neigiamos įtakos Lietuvai tarptautinėje bendruomenėje. Dokumentu gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos šalys ir gali imti kurti dezinformaciją apie Lietuvą.
„Tai gali kainuoti propagandines atakas. Esą mes migrantus prievarta guldome į psichiatrines ligonines ir juos ten gydome. Kaip sovietiniais laikais“, – pastebi N. Goštautaitė Midttun.
Pašnekovė teigia, kad patirties Lietuvai, kaip tvarkytis panašiose situacijose, netrūksta. Vasaros ligoninė dar pirmo karantino metu buvo suteikusi atskirą pastatą ir izoliavimo paslaugą.
„Yra įstaigų, kurios turi panašios paslaugos teikimo patirties, nebūtina apsimetinėti, kad teikiame paslaugas, kurių nėra teikiama. Tuomet sistema visai neblogai veikė, buvo apmokama Vilniaus savivaldybės, būtent kaip izoliavimo paslauga.
Dabar pasirinkta apmokėti netikrą paslaugą iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kai jame nuolat trūksta lėšų, tiesiog pagal panašų lovadienio įkainį. Tai prieštarauja ir teisės, ir etikos principams. Akivaizdu, kad iš to gali kilti daug problemų, kurių rizika įvertinta nepakankamai“, – apibendrina N. Goštautaitė Midttun.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dirbęs gydytoju psichiatru, parlamentaras Aurelijus Veryga trečiadienį savo socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu apie VLK sprendimą migrantų izoliacijos paslaugą įrašyti po ilgalaikio gydymo paslaugų kodu.
Portalui tv3.lt parlamentaras sako, kad vien psichiatrijos ligoninės pasirinkimas, kaip vietos migrantams izoliuoti, yra keistas.
Pasak parlamentaro, jei reikėjo paslaugos kodo, kuris leistų apmokėti paslaugas ligoninei, tai reikėjo sukurti naują kodą, o ne izoliavimo paslaugą „pakišti po“ kitu kodu.
Parlamentaras kaip vieną didžiausių grėsmių taip pat įžvelgia Lietuvai nedraugiškų valstybių veiksmus.
„Žinant, kiek yra provokacijų iš mūsų nedraugiškų kaimyninių valstybių, tik to ir betrūksta, kad mes visiems pradėtume psichiatrines paslaugas, vos ne diagnozes rašinėti. Bendrai kaip tai atrodo? Psichiatrija nėra kažkoks žaislas, kad būtų galima tokius dalykus prirašinėti. Jei norisi apmokėti, Vyriausybė tikrai gali tai padaryti nedėliodama tokių paslaugų kodų“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.
A. Veryga mano, kad šis sprendimas buvo „biurokratinis bandymas išsisukinėti, rasti būdą apmokėti“. Tai, pasak parlamentaro, netikęs žingsnis.
„Be proto keistas būdas, stebiuosi, kad tik tiek netoli fantazija tetempia. Greitai viską pradėsime prirašinėti prie medicinos. Tai juk visai ne psichiatriniai klausimai. Ir šiaip psichiatrija stigmatizuota, turinti problemų, dar daugiau ją stigmatizuoti, manau, yra visiškai neteisingas būdas“, – sako A. Veryga.
Psichiatrija ir koronavirusas – du nepalyginami dalykai
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė sako suprantanti, kodėl buvo nuspręsta migrantų izoliacijos paslaugas įrašyti po ilgalaikio gydymo kodu. Specialistės vertinimu, priėmus sprendimą, kad migrantai bus izoliuojami Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, prireikė rasti būdą, kaip apmokėti už teikiamas paslaugas.
„Sukurtas paslaugos kodas, kad ligoninei atlygintų už paslaugas, kurios šiems žmonėms bus suteiktos. <…> Man keistokai skamba, kad yra suteiktas psichiatrinis kodas, kas iš principo reiškia, kad egzistuoja psichikos sutrikimas“, – tv3.lt pastebi R. Mazaliauskienė.
Pasak specialistės, nuo koronaviruso izoliuojami žmonės jokiu būdu neturėtų būti prilyginami psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims.
„Nėra medicininės logikos. Jeigu pacientui yra įtariama COVID-19 infekcija, tokiu atveju, tai yra infekcinis sutrikimas. Psichiatrija yra visiškai kita medicinos sritis. Infekcinės ligos ir psichiatrija yra visiškai skirtingi dalykai, kaip medžio apdirbimo kombinatas ir metalurgijos gamykla – lyg ir panašu, priklauso pramonei bet tai yra visiškai skirtingos sritys ir jų negali miksuoti“, – sako R. Mazaliauskienė.
SAM paaiškino sprendimus
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tikrai neįprasta ir neeilinė situacija: yra paskelbtos dvi ekstremalios situacijos (dėl Covid-19 ligos ir dėl nelegalių migrantų antplūdžio), kurios reikalauja greitų, neeilinių bei nesisteminių sprendimų, įtraukiant įvairias šalies gydymo įstaigas ir tikintis bendradarbiavimo.
„Migrantų izoliacija priklauso savivaldybių kompetencijai. Neradus tokių galimybių, valstybės įstaigos atėjo į pagalbą. Dėl šių priežasčių buvo priimti sprendimai izoliuoti migrantus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, nes ji – skirtingai nuo kitų Lietuvos ligoninių – turi apsaugą, kitu atveju būtų reikėję organizuoti apsaugą ligoninėse papildomai.
Taip pat turėjome išspręsti apmokėjimo ligoninei už paslaugas tvarką, t. y. apmokėti psichiatrijos ligoninei jai neįprastas paslaugas. Kad nereikėtų įstaigai gauti papildomos licencijos, buvo patvirtintas naujas ne ligos, o paslaugos apmokėjimo kodas 3906. Jis neturi nieko bendro su psichikos ligų gydymu, tačiau leidžia apmokėti ligoninei izoliavimo paslaugą, jos kainą prilyginant slaugos paslaugų kainai.
Medicininėje dokumentacijoje nebus nurodoma jokių psichikos ligų kodų, tik Covid kodas. Apmokėjimui naudojamas paslaugos kodas bus naudojamas tik šiam konkrečiam tikslui – apmokėti už suteiktas paslaugas, ir į jokią psichikos ligų statistiką nebus įtrauktas“, – atsakė SAM viceministrė D. Jankauskienė.
Dulkys: Rokiškio ligoninėje COVID-19 sergantys migrantai bus apgyvendinti kitą savaitę
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje COVID-19 sergantys migrantai bus pradėti apgyvendinti nuo kitos savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Maždaug, jei gerai pamenu, eina kalba nuo 23 dienos. Bet tai yra švieži sprendiniai, prie kurių toliau dirbama ir bendradarbiaujama. Čia toks gyvas organizmas, kiekvieną dieną ekstremaliųjų situacijų komisijos ir žmonės ten dirba kiekvieną dieną 24 val. per parą pastaruoju metu. Tai tų sprendinių dar gali būti pačių įvairiausių priklausomai nuo situacijos“, – LRT radijui antradienį sakė A. Dulkys.
Kaip pirmadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija, Rokiškio psichiatrijos ligoninės vadovai patvirtino, jog įstaigoje ruošiama apie 60 vietų lengva ar besimptome COVID-19 forma sergantiems migrantams. Jie būtų apgyvendinami atskiroje aptvertoje ligoninės teritorijoje.
A. Dulkys LRT radijui tvirtino, kad šie sprendimai būtini valstybėje esant ekstremaliai situacijai, ir pabrėžė, kad migrantai bus apgyvendinami ne savivaldybei, o ministerijai pavaldžioje gydymo įstaigoje.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto per 4,1 tūkst. migrantų. Dėl išaugusios neteisėtos migracijos paskelbta ekstremali situacija. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
