Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims skirti vienkartinę 100 eurų išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ją gautų beveik 300 tūkst. gyventojų.
Po 100 eurų už dūrį
Išmoką gautų asmenys, kurie nebuvo pasiskiepiję iki šių metų rugsėjo 1 d. ir tai padarys iki šių metų gruodžio 1 d. Žmogui būtų skiriama tik viena vienkartinė išmoka, ji būtų mokama šių metų gruodį ir kitų metų balandį. Išmokas skirtų išmokėtų „Sodra“.
Ministerija skaičiuoja, kad išmokoms iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 27,19 mln. eurų.
Išmokų skyrimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.
„Pasiskolino“ opozicijos pasiūlymą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė dar rugpjūtį pateikė siūlymą senjorams už skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas. Tiesa, tąkart opozicijos atstovai siūlė, kad išmokos būtų skiriamos gyventojams nuo 65 metų amžiaus.
Seimo narys, valstietis Aurelijus Veryga džiaugiasi, kad vienokia ar kitokia forma opozicijos pasiūlymas įgaus kūną. Tačiau jis stebisi, kodėl ministerija turėjo pateikti atskirą projektą.
„Galiu pasidžiaugti, kad gal įsiklausė pagaliau ministerija ir Vyriausybė, išgirdo ir opozicijos siūlymus. Tačiau man toks kelias keistokas – projektas registruotas, net ir buvo aptarinėjamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Tai paprasčiausias būdas būtų, jei Vyriausybė nori amžiaus grupę pakeisti, tiesiog pasiūlymą užregistruoti. Bet šiaip gerai, kad galų gale išgirdo, gaila, kad šiek tiek su tokiu užvėlavimu, bet tai vis tiek žingsnis į priekį“, – tv3.lt sakė A. Veryga.
Tiesa, Seimo narys kritiškai vertina tai, kad ministerija savo pasiūlyme pakėlė amžiaus kartelę.
„Nežinau, kuo vadovavosi amžiaus grupę pasirinkdami. Aš, kiek prisimenu iš skaičių dar pirmosios bangos, tai didesnė rizika būdavo ties 65 metais. Kodėl dabar 75 metai? Gal Vyriausybė pasiskaičiavo, kad nenori tiek pinigų skirti?
Nors sunkiai tikėtina, kad čia visi ir skiepysis dėl to 100 eurų. Vis tiek čia nebus šimtaprocentinis pasinaudojimas tokia galimybe. Mūsų argumentas buvo susijęs su rizika“, – pastebėjo A. Veryga.
Tenka išbandyti visas priemones
Pozityviai siūlymą mokėti senjorams po 100 eurų už COVID-19 skiepą vertina ir Seimo valdantieji. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad šiuo metu turėtų būti naudojamos visos skatinimo priemonės.
„Visų pirma, yra ir dvasininkų kreipimaisi, nes daugeliui žmonių tai yra didesni autoritetai negu politikai. Vasarą buvo taikomi įvairūs atskirų įmonių, atskirų verslų sprendimai – cepelinai, sporto klubo abonementai. Aišku, tai patraukliau jauniems žmonėms.
Manau, vyresnius žmones paskatintų piniginės išmokos. Deja, bet šiuo atveju tenka jų imtis. Jei nebūtų tokia situacija, net nebūčiau galvojusi apie tokią priemonę. Bet manau, kad šiuo metu ji tikrai yra pateisinama“, – tv3.lt sakė J. Sejonienė.
Seimo narės, medikės teigimu, dabar ypač svarbu skatinti būtent vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis, nes jie dažniausiai ir miršta nuo COVID-19.
„Vis dėlto pandemijos metu, kai turime tokius susirgimus, tokius skaičius, mirštamumo skaičius ir dauguma žmonių miršta vyresnio amžiaus, didžioji dalis nevakcinuotų, man atrodo, kad priemonė yra pateisinama“, – sakė J. Sejonienė.
„Labai gaila tų žmonių, kurie atkalbinėja savo vyresnio amžiaus giminaičius. Žinau, kad net grasinimų sulaukia tie slaugytojai, kurie šiuo metu atskirose savivaldybėse vyksta į namus ir tą paslaugą pristato į namus. Dėl jų tikrai labai gaila. Nežinau, kaip juos perkalbėti. Bet, jei paskatins piniginė išmoka pasiskiepyti senjorus, tai, taip, valstybė yra priversta pirkti gyvybes, deja“, – pridūrė parlamentarė.
Kas suveiks, nežino niekas
Ar ministerijos iniciatyva skiepus skatinti pinigais suveiks, nežino ir viešųjų ryšių ekspertai. Vienas jų, Mindaugas Lapinskas, juokiasi, kad Lietuvoje nėra rinkodaros specialistų, kurie specializuotųsi reklamos kampanijose vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims.
„Niekas nežino, kas iš tikrųjų veikia, kas neveikia. Tai labai priklauso nuo daugybės visokių socialinių faktorių, nacionalinės kultūros ir panašiai. Todėl tikriausiai reikėtų galvoti, kad kiekvienas eksperimentas ir bandymas, pirmiausiai į jį reikia žiūrėti kaip į teigiamą dalyką, turintį šansą“, – tv3.lt sakė M. Lapinskas.
Jis akcentuoja, kad rengiant tokią kampaniją ministerija turėtų nustatyti konkrečius sėkmės kriterijus, konkretų kampanijos laikotarpį ir savo tikslus. O tuomet ir pasverti, ar skatinimas suveikė.
„Iš kitos pusės, kaip ir kituose socialiniuose skatinimo eksperimentuose, nereikia turėti iliuzijų, kad viena šita priemonė veiks. Ji tam tikrai daliai visuomenės gali veikti. Tačiau, kai pradėsime matyti, kad grąža mažėja, tada galbūt reikia ten, kur morkos neveikia, ir pagaliuką paimti“, – pridūrė M. Lapinskas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai vakcinuota amžiaus grupė šalyje – 70–74 metų amžiaus gyventojai (81,9 proc.). Tačiau augant amžiui vakcinuotųjų skaičius ima kristi. 75–79 metų amžiaus grupėje paskiepyta 76,2 proc., o tarp 80 metų ir vyresnių paskiepyta 65,1 proc. – mažiausiai tarp visų pilnamečių asmenų.
Nū nesuprantu.
