Su koronaviruso ribojimais gyvename apie dvejus metus. Ko tik nematėme – nuo dvejų savaičių izoliacijos po kelionės, judėjimo šalyje ribojimų, privalomo testavimo iki galimybių paso, reikalavimo dėvėti respiratorius, kaukes ir t.t.
Kai kurios šalys jau žengia žingsnius normalaus ikipandeminio gyvenimo link ir naikina koronaviruso reikalavimus.
Pirmojoje ribojimus atšaukusioje šalyje – itin džiugios nuotaikos
Pirmoji Europos Sąjungos (ES) šalis, panaikinusi COVID-19 ribojimus – Danija. Nuo vasario 1-osios Danijoje atsidarė naktinis gyvenimas, šalis panaikino ir reikalavimą dėvėti kaukes.
Kaip teigė valdžios atstovai, nuspręsta į virusą žiūrėti nebe kaip į kritinę grėsmę – pasirinkta grįžti į normalų gyvenimą. Be to, ribojimus laisvinti leido aukštas gyventojų vakcinacijos Danijoje lygis.
Danijos lietuvių bendrijos pirmininkė Inga Merkytė pasakoja, kad šalyje atšaukus ribojimus vyrauja džiugios nuotaikos. Pasak lietuvės, vietiniai nuo ribojimų jau buvo pavargę, ypatingai nuo kaukių dėvėjimo.
„Galvojau, kad žmonės bus pripratę prie visko ir vasario 1 d. į parduotuves didžioji dalis vis tiek eis su kaukėmis. Tačiau visi kaukes džiugiai nusimetė ir su kauke gatvėje galėjai pamatyti tik vieną kitą žmogų.
Žmonės buvo pasiilgę laisvės ir labai džiaugėsi, kad pagaliau nebereikia taip gasdintis, kaip iki šiol visi gasdinomės“, – tv3.lt pasakoja I. Merkytė.
Vis dėlto tam tikra dalis žmonių į atlaisvinimus žiūrėjo gana skeptiškai. Ypač todėl, kad šalyje ir visame pasaulyje yra fiksuojami antirekordiniai užsikrėtimų skaičiai. Pasak I. Merkytės, buvo peržiūrėti pacientų, kuriems prireikia medikų pagalbos, skaičiai ir buvo sutarta, kad omikron nėra tokia pavojinga kaip pirminis viruso variantas.
„Danijoje visada buvo skelbiami skaičiai, kiek pasiskiepijusių žmonių užsikrėtė. Matėsi, kad skiepijimasis neturėjo įtakos tam, kokiu tempu vystosi užsikrėtimai. Skiepijimasis galbūt turėjo įtakos simptomų lengvumui ar sunkumui.
Tačiau dabar vyksta tyrimai, su beveik kiekvienu susirgusiu žmogumi yra susisiekiama, teiraujamasi, kokius simptomus jis patyrė, kokios pasekmės“, – sako I. Merkytė.
Kaip nurodo Lietuvos URM, atvykstantys į Daniją pasiskiepiję ar persirgę gyventojai turi pateikti tai įrodančius dokumentus – skiepų sertifikatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad asmuo sirgo prieš 11–180 dienų. Šie keliautojai neprivalo atlikti testą, taip pat neprivalo izoliuotis.
Pasiskiepijusiais Danijoje laikomi tie gyventojai, kuriems nuo antrojo skiepo praėjo ne daugiau nei 270 dienų, jei buvo skiepijama dviem dozėmis, arba ne mažiau nei 14 ir ne daugiau nei 284 dienos jei buvo skiepijama vienos dozės vakcina. Pasiskiepijusiais taip pat laikomi gyventojai, gavę susitiprinančiąja vakcinos dozę.
Plačiau apie atvykimo sąlygas į Daniją, galima rasti Lietuvos URM tinklalapyje.
Ribojimų naikinimas Švedijoje niekam nebuvo staigmena
Viena iš pavyzdžiu pandemijos valdyme laikytų šalių – Švedija. Čia niekad nebuvo įvestos itin griežtos pandemijos valdymo priemonės. Tiesa, to nebūtinai reikėjo, mat gyventojai patys sąmoningai saugojosi ir skiepijosi nuo COVID-19.
Švedijos Vyriausybė nuo vasario 9-osios atšaukia visus koronaviruso ribojimus. Vyriausybės vadovė Magdalena Andersson teigė, kad ribojimus naikinti leidžia tai, jog pandemija pereina į visiškai kitokią fazę.
„Žinių apie omikron daugiau... Keli tyrimai rodo, kad omikron sukelia ne tokią rimtą ligą“, – kalbėjo Švedijos premjerė.
Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Rūta Žičkienė atvirauja, kad gyventi be ribojimų – smagu. Vis dėlto ribojimų naikinimas nebuvo staigmena niekam, gyventojai to ir tikėjosi.
„Tai natūralu, tai buvo galima numatyti. Buvo sakoma, kad laikui einant, augant vakcinacijos rodikliams virusas silpnės, kai galų gale jį bus galima skaityti kaip nebe tokią visuomenei pavojingą ligą. Tas laikas atėjo.
Prasidėjus omikron, kuris daug užkrečiamesnis, tačiau silpnesnis, buvo galima numanyti, tad laisvinimai nebuvo netikėti ir nelaukti. Dabartinė žmonių reakcija nebuvo tokia audringa, kaip pirmą kartą atlaisvinus“, – tv3.lt pasakoja R. Žičkienė.
Švedijoje gyvenanti moteris prisimena, kad šalyje praktiškai niekad negaliojo jokie griežti ribojimai. Gyventojams buvo pateiktos rekomendacijos ir rekomendacijų jie laikėsi. Todėl ir dabar laisvinant ribojimus viešojoje erdvėje nebuvo girdėti svarstymų, kad galbūt laisvinimams dar per anksti.
„Žmonės pasitiki atsakingų institucijų sprendimais. Aišku, kaip visad, yra ir kitokių. Kai svarstė įvesti vakcinų pasą, kilo maištai, protestai, bet visumoje nebuvo problemų. Nėra didelio susiskirstymo, kad žmonės turėtų stiprią savo nuomonę.
Visi daugiausiai laukia pranešimų iš institucijų apie naujus nurodymus ir net darbe susijungia savo aparatus, klausosi ir žiūri, seka nurodymus“, – pastebi R. Žičkienė.
Pasak pašnekovės, Švedijoje gyventojai ir toliau yra raginami vakcinuotis, o ribojimų laisvinimai grindžiami omikron sukeliama lengvesne ligos eiga.
Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren sakė, kad vyriausybė išliks budri ir stebės pandemijos eigą. Valdžia rekomenduoja gyventojams likti namuose, jei jiems pasireiškia COVID-19 simptomai, nepasiskiepijusiems žmonėms rekomenduojama likti namuose.
Išlieka tam tikri ribojimai keliautojams. Kaip nurodoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje, keliaujant į Švediją nebereikia neigiamo tyrimo rezultato, jei žmogus gali pateikti COVID-19 skiepų sertifikatą ar persirgimo pažymą.
Plačiau apie reikalavimus, norint atvykti į Švediją, galite rasti URM interneto tinklalapyje.
Jungtinėje Karalystėje – svarstymas, ar ribojimai nebus laisvinami tik dėl noro įtikti rinkėjams
Dar sausio pabaigoje didžiąją dalį koronaviruso ribojimų atšaukianti paskelbė Jungtinė Karalystė. Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pranešė, kad gyventojams nebereikia dėvėti kaukių, dirbti iš namų ir pateikinėti vakcinacijos įrodymus norint patekti į viešąsias erdves, pavyzdžiui, naktinius klubus.
B. Johnsonas tai grindė aukštu vyriausiųjų šalies gyventojų vakcinacijos rodikliu ir besikeičiančiu pandemijos tipu.
„COVID-19 tampant endeminiu, teisinius reikalavimus turėsime pakeisti rekomendacijomis ir patarimais, ragindami virusu užsikrėtusius asmenis būti atsargiais ir dėmesingais kitiems“, – teigė ministras pirmininkas.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė prisimena, kad didžioji dauguma gyventojų ribojimų panaikinimo laukė ir naujienas pasitiko džiaugsmingai.
„Pavargę nuo ribojimų ir rekomendacijų pagaliau žmonės sugrįžta į normalų gyvenimą – be testavimo, be kaukių, be rekomendacijos dirbti iš namų ir susibūrimų ribojimų.
Pasigirdo keletas iš sveikatos apsaugos sistemos, kurie teigė, kad ankstokai naikinami ribojimai, bet absoliuti dauguma palaiko naująją tvarką“, – tv3.lt pasakoja A. Černiauskaitė.
Pasak jos, šalyje yra likę keletas ribojimų. Pavyzdžiui, susirgus COVID-19 yra reikalinga saviizoliacija. Izoliuotis reikia penkias dienas, jeigu dvi dienas iš eilės greitasis antigeno testas rodo neigiamą rezultatą.
„Dar prašo kaukes užsidėti sveikatos priežiūros įstaigose, viešajame transporte, dar palikti kaukes nusprendė ir kai kurios parduotuvės. Ofisai ar mokyklos taip pat paliko rekomendaciją bendro naudojimo patalpose užsidėti kaukes, bet tai jų vietinis sprendimas“, – sako A. Černiauskaitė.
Nuo vasario 11 d. yra lengvinamos keliavimo taisyklės.
„Nepilnamečiams ir pasiskiepijusiems nei prieš atvykstant, nei atvykus į Angliją testai nereikalingi. Jeigu žmonės neturi skiepų, tada prieš atvykimą reikalingas testas ir atvykus reikia antros dienos testo, bet saviizoliacijos nėra“, – aiškina A. Černiauskaitė.
Kaip pastebi Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė, šiuo metu gyventojai laukia kovo 24-osios, mat skelbiama, kad šią dieną turėtų nustoti galioti reikalavimas izoliuotis sergant COVID-19.
„Ribojimų atšaukimai, pasak JK Vyriausybės, įvesti dėl puikių rodiklių, tiek mažėjančių užsikrėtimų skaičiaus, tiek lengvos ligos formos ir geros ligoninių situacijos. Nors dalis žmonių kalba, kad tai yra politinis sprendimas norint atsikovoti prarastą palaikymą tiek iš rinkėjų, tiek iš parlamentarų“, – komentuoja A. Černiauskaitė.
Plačiau apie reikalavimus norint vykti į Jungtinę Karalystę galite paskaityti URM svetainėje.
Ribojimus laisvina Norvegija, Suomija, Austrija. Ribojimus atšaukė Meksika, juos taip pat laisvina Pietų Afrika.
Siūlo ribojimus laisvinti ir Lietuvoje
Kai kurie parlamentarai siūlo ir Lietuvoje naikinti koronaviruso ribojimus. Tokią idėją tv3.lt išsakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai opozicijos atstovas Aurelijus Veryga ir valdančiųjų konservatorių atstovas Linas Slušnys.
A. Veryga teigė, kad kasdien nustatomų užsikrėtimų skaičiai akivaizdžiai rodo, jog ribojimai neveikia, o galbūt net priešingai – užsikrėtimų tik daugėja.
Kita vertus, kaip sako A. Veryga, Lietuva nuo kitų šalių, kur ribojimai naikinami, skiriasi.
„Šalys, kur galvojama apie ribojimų laisvinimą, neblogai padirbėjo su pažeidžiamiausių grupių vakcinacija, tai yra, su pačiais vyriausiais. Lietuva nukeliavo „į pievas“. Su galimybių pasu pirmiausia paskiepijo jaunus žmones. Tai nėra blogai, tačiau liko neskiepyti tie, kuriuos labiausiai reikėjo apsaugoti“, – tv3.lt svarstė A. Veryga.
Parlamentaro vertinimu, omikron atmainai Lietuvoje plintant taip sparčiai, naivu būtų tikėtis, kad nepasiskiepiję žmonės išvengs užsikrėtimo. Pasak A. Verygos, net nesvarbu, ar Lietuvoje galios kokie nors ribojimai, ar ne – neužsikrėsti įmanoma liks nebent visiškai atsiskyrus nuo žmonių.
Parlamentaras L. Slušnys aiškino pritariantis idėjai laisvinti ribojimus, tačiau nei esą nėra tik politinis sprendimas.
„Nežinau, kodėl mūsų ekspertai labiau baiminasi nei kai kurios kitos šalys. Manau, kad baimių turime dėl banalios priežasties – mes turime daugiausiai mirčių per pandemiją nei kitos ES šalys. Netekčių turime daug, tad vertinant visą situaciją, kad mūsų bendra sveikatos būklė yra prastesnė negu kitų šalių, tad visiško atlaisvinimo ir plaukų pasileidimo esant tokiems skaičiams bijoma“, – tv3.lt kalbėjo L. Slušnys.
Asmenine parlamentaro pozicija, dabartinėje situacijoje ribojimai jau galėtų būti laisvinami ir atsakomybė už savo sveikatą galėtų būti perkeliama kiekvienam žmogui.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra paskiepyta 69,5 proc. visuomenės. Prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti tuos, kurie persirgo ir imunitetą įgijo tokiu būdu. Tai reiškia, kad imunitetą COVID-19 jau turi didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Likę neimunizuoti ir visomis išgalėmis atsisakantys skiepytis žmonės, labai tikėtina, bet kokiu atveju vis tiek užsikrės koronavirusu ir imunitetą įgys persirgę.
„Liko respiratorių ir kaukių dėvėjimas, tam tikras atstumų laikymasis, plotų parduotuvėse ribojimas. Čia kaip pereinamasis periodas. Manau, kad šiuo metu baiminamasi, kad neišlįstų kas nors, ko neprognozuojame.
Politikoje yra paprasta taisyklė – paleisti yra daug paprasčiau nei paleidus atgal sugrąžinti. Jeigu tai būtų privati įmonė, kur vieną dieną gali padaryti vienaip, o kitą dieną kitaip – gerai. Tačiau mes kalbame apie valstybę, tad žingsnelius darome lėčiau.
Tikrai žinau, kad tiek premjerė, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbame vienu balsu. Tačiau kai prieš priimant sprendimus reikia paklausti ekspertų, ekspertai vis tik yra atsargesni. Tad mes klausome jų“, – svarsto L. Slušnys.
Sustabdė galimybių pasą
Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.
„Pandemija tikrai nesibaigė. Tiesiog pastarąsias savaites darome tolimesnius mūsų veiksmų pakeitimus pagal tai, kaip elgiasi omikronas. Turėjome izoliacijos pokyčius, dabar mūsų prioritetas yra testavimas, rūpinamės respiratoriais. Dabar ateiname į etapą, kada norime aptarti kitas priemones, kurios susijusios su keliavimu, su galimybių pasu“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
A. Dulkys neabejoja, kad galimybių pasas padėjo valdant COVID-19 pandemiją ir paskatino skiepijimąsi.
„Turėdami tas žinias apie tai, kaip elgiasi omikrono atmaina, matome, kad jai plintant, rizika užsikrėsti išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems asmenims. Todėl galimybių paso, kaip COVID-19 valdymo priemonės, reikšmė yra gerokai sumažėjusi. Siūlome sustabdyti galimybių paso veikimą šalyje, o esant nepalankiai epidemiologinei situacijai ir poreikiui, bus galima grįžti prie jo taikymo“, – sakė A. Dulkys.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nedrįso teigti, kad galimybių paso Lietuvoje niekada nebeprireiks. Jos manymu, tai buvo geras įrankis valdant pandemiją bei skatinant gyventojus skiepytis.
„Jaučiuosi kaip nekrologą skaitydama. Labai gerai bus, jeigu nebereikės grąžinti šito įrankio“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
Riboja klientų skaičių
Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, net ir atsisakius galimybių paso, gyventojams Lietuvoje vis tiek įvedami tam tikri ribojimai.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į 2 m saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai.
Kartu nuspręsta kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus viešus renginius leisti vykdyti užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, t.y.: asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt.
„Atsižvelgdamas į daugybę piliečių teisių ir laisvių apribojimų Prancūzijoje pandemijos metu, prašau jūsų tik vieno: kaip ES pirmininkas, darykite viską visiškai priešingai nei darote Prancūzijoje. Kita vertus, šiandien sakėte, kad didžiuojatės, kad Europoje nėra mirčių...
Dešimtys tūkstančių piliečių mirė dėl šalutinio vakcinos poveikio. Privaloma vakcinacija daugeliui piliečių reiškia mirties nuosprendį ir jos įvykdymą. Tai turėtų likti kiekvieno piliečio pasirinkimas. Žmogžudystė yra žmogžudystė“.
