Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad „Korona STOP“ programėlei jau buvo išleisti 29 457 eurai.
Balandžio 15 d. duomenimis, „Korona STOP“ atsisiuntė maždaug dešimtadalis šalies gyventojų – 289 tūkst. SAM specialistai pabrėžia, kad tam, jog programėlė duotų apčiuopiamą naudą, ja naudotis turėtų bent 60 proc. šalies gyventojų.
Per visą programėlės egzistavimo laiką joje pranešta apie 3787 susirgimus, o pastaruoju metu, kaip sako SAM, platformoje pranešama apie 30 susirgimų per dieną.
Dulkys: programėlė nepasiteisino
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys dar praėjusią savaitę paklaustas, ar imuniteto paso idėja galėtų būti įgyvendinama pasitelkiant „Korona STOP“, teigė programėlę vertinantis kaip ne patį geriausią ministerijos sprendimą. Jo nuomone, ši idėja nepasiteisino.
„Manau, kad su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys. Manau, kad po šitos pandemijos, po šio etapo, kada mes žiūrėsime į ateitį, manau, kad galima padaryti daug pamokų ir, matyt, reikia ir pasimokyti, ją kaip tokią, jos funkcionalumus, kaip ji reklamuojama, kokia jos naudojimo nauda, principai – matyt, turėtų būti pergalvoti“, – spaudos konferencijoje praėjusią savaitę teigė ministras.
A. Dulkys pridūrė, kad „Korona STOP“ palygintus su panašiomis programėlėmis Skandinavijos šalyse, lietuviškosios naudojimas „skiriasi kokį dešimt kartų“.
SAM specialistai patikina, kad programėlė būtų naudingesnė, jei ja naudotųsi didesnė gyventojų dalis. Kad duotų apčiuopiamų rezultatų reikėtų, jog aplikaciją telefone turėtų bent šeši iš dešimties gyventojų.
„Programėlė labiau pasitarnautų, jei atsisiuntimų skaičius būtų gerokai didesnis, nors ir šiuo metu yra aktyvių naudotojų, kurie susirgę nusprendžia anonimiškai pranešti programėlėje apie užsikrėtimą, taip pat yra programėlės naudotojų, kurie gauna įspėjimus apie galimai padidėjusią riziką, t. y. kontaktus su nepažįstamais asmenimis, kurie vėliau sužinojo apie užsikrėtimą Covid-19“, – rašoma ministerijos pateiktame laiške tv3.lt.
Tačiau SAM ekspertai laidoti pirkinio neskuba ir teigia programėlėje įžvelgiantys potencialą.
„Vis dėlto iki šiol gaunamą naudą turime vertinti objektyviai, visas patirtis vertinti kaip pamokas, iš kurių mokomės, o ne stringame jose. Iš esmės, tikime „Korona STOP“ programėlės idėja ir potencialu, todėl labai svarbu nesustoti jos tobulinti bei skatinti žmones ja naudotis“, – rašoma ministerijos laiške.
SAM specialistai skatina gyventojus atsisiųsti programėlę ir primena, kad ji veikia fiksuodama galimą kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu žmogumi, kontakto trukmę ir apskaičiuodama galimą riziką.
Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Programėle galima naudotis iš karto po įsidiegimo, papildomai jos aktyvuoti nereikia.
Veryga: tas pats kas nusipirkti brangų daiktą ir jį laikyti
Dabartinio ministro žodžiai buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, Seimo nariu A. Verygai sukėlė nuostabą. Parlamentaras tikina, kad jei ministerija skirtų pakankamai dėmesio komunikuoti apie programėlę, ji ir būtų naudojama aktyviau.
„Jeigu jau norima, kad žmonės tam tikra priemone naudotųsi, apie tai reikia nuolat priminti. Natūralu, kad žmonės užmiršta, net jeigu išgirsta nebūtinai grįžę namo prisimena kažką parsisiųsti, instaliuoti ar panašiai. Aš pasigedau komunikacijos, kuri būtų labai aiški, susijusi su tos programėlės naudojimo skatinimu ir kadangi to nebuvo, žmonės nesinaudojo, tai programėlė ir pasiteisinti negalėjo.
Kaip gali nusipirkęs kažką ir niekam apie tai nesakydamas tikėtis, kad tas kažkas veiks arba duos rezultatą? Galvoju, kad ji buvo nepagrįstai pamiršta, nebuvo priminta gyventojams, o dabar ministerija konstatuoja, kad kadangi gyventojai nesinaudoja, tai iš jos mažai naudos buvo“, – nuomone su tv3.lt dalinasi A. Veryga.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad ministras A. Dulkys programėlę vertina kaip ne patį geriausią sprendimą, o ministerijos ekspertai teigia priemonėje įžvelgiantys potencialą, A. Veryga sako, jog tai nėra nuostabu. Jo nuomone, pateikiamos nuomonės gali išsiskirti dėl komunikacijos stokos.
„Matyt, SAM specialistai komentuodami galbūt pasižiūrėjo konkrečius skaičius, kiek programėlė nustatė kontaktų, kiek ji informavo. Matyt, kad tuo remdamiesi specialistai ir komentavo, o ką turėjo galvoje ministras, aš nežinau.
Man atrodo, kad dažnu atveju tos nuomonės gali išsiskirti, nes ministras nėra sveikatos specialistas. Jeigu jis nebendrauja su ministerijos darbuotojais, tikrai nenuostabu, kad dažnu atveju jis pasako tai, kas su realybe prasilenkia“, – komentuoja A. Veryga.
Imuniteto pasą siūlo integruoti į „Korona STOP“
Dar kovo mėnesį pristatydamas imuniteto paso idėją Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigė, kad jis galėtų veikti kaip įskiepis „Korona STOP“ programėlėje.
„Siūlymas, kad tai būtų įskiepis į „Korona STOP“ programėlę, kur yra QR kodas, identifikuojantis, kad žmogus arba paskiepytas, arba turi antikūnus, arba yra išsitestavęs greituoju testu ir testas parodė, kad jis neserga Covid-19“, – sakė Vilniaus meras.
A. Veryga teigia, kad tai būtų geras sprendimas. Jo nuomone, apjungus dvi idėjas viena programėle, žmonėms būtų patogiau.
„Šiaip tai gera idėja, tik reikėtų išsiaiškinti technologiškai kokia yra situacija, ar galima ar negalima. Bendrai gal čia toks ne visai tikęs pavyzdys, bet žinom apskritai, kai reikia kažkokius įrankius žmonėms duoti naudoti, tarkim nuolaidų korteles, kažkokias šiaip programėles, kuo jų daugiau yra, tuo yra sunkiau pasiekti kritinę masę.
Žmonės labai išsibarsto. Jeigu tai būtų integravus kažkokie instrumentai, kontaktų nustatymo, imuniteto paso ar dar kažko, tai tikrai būtų privalumas. Negaliu atsakyti, kiek tai technologiškai yra suderinama. Jei įmanoma suderinti, tai idėja tikrai yra gera“, – sako A. Veryga.
Vyriausybė jau ėmėsi svarstyti vadinamojo galimybių paso įteisinimą. Tai būtų elektroninis dokumentas, užtikrinantis, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą Covid-19 testo atsakymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
