Iš pateiktų duomenų matyti, kad ministerija skyrė daugiau nei 50 tūkst. eurų suvenyrų gamybos paslaugoms su „Petys už laisvę“ logotipais. Kaip nurodoma dokumente, suvenyrai skirti COVID-19 vakcinacijos viešinimui.
Skyrė pinigų suvenyrams
Tam ministerija skyrė 50 555,01 eurus su PVM, sutartis pasirašyta su UAB „Aola“. Įmonės internetinėje svetainėje nurodoma, kad įmonė gali sukurti dizainą, spausdinti stendus, lipdukus, plakatus, reklaminius leidinius.
Įmonė taip pat gali parengti reprezentacinę atributiką, dovanų pakuotes, taip pat gali sukurti marškinėlius, kepuraites, džemperius ar striukes su logotipais.
Pasiteiravus, kokius suvenyrus įsigyti planuojama, SAM tv3.lt pateikė jų sąrašą:
- skrajutės (2 000 000 vnt.),
- magnetukai (1000 vnt.),
- užrašų knygutės-bloknotai (10 000 vnt.),
- dezinfekcinės servetėlės (100 000 vnt.),
- lipdukai (400 000 vnt.),
- marškinėliai (300 vnt.),
- polo marškinėliai (130 vnt.),
- tušinukai (3000 vnt.),
- sieniniai kalendoriai (2020 vnt.),
- atšvaitai (3000 vnt.),
- gertuvės (1000 vnt.).
Ministerija pabrėžia, „kad sutartis dar nėra pasibaigusi. Sutartyje numatyti suvenyrai bus užsakyti pagal poreikį. Pagal šią sutartį numatyta įsigyti suvenyrų už 50 tūkst. eurų su PVM. Šiuo metu lėšos dar nėra išleistos.“
UAB „Aola“ vadovė Laima Adomavičienė sako, kad informacijos apie suvenyrus atskleisti negali, mat jų dar nepagamino.
„Kadangi dabar yra kuriama nauja komunikacija, bus naujas komunikacijos šūkis, kai aptarsime galutinius dalykus, sprendimus, kas turėtų būti, tada ir paviešinsime. Spektras to bus platus“, – tv3.lt sako L. Adomavičienė.
Veryga: kur suvenyrai naudojami?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga išgirdęs klausimą apie SAM pirktus suvenyrus, juokiasi.
„Nevykęs pajuokavimas, bet ministras labai nenorėjo iš pradžių, kad būtų mokamos išmokos žmonėms, kurie nesiskiepija, bet suvenyrus dalinti, kaip suprantu, niekas, viskas gerai“, – tv3.lt sako A. Veryga.
Parlamentaras nesupranta ir to, kam suvenyrai skirti. Buvusio ministro nuomone, suvenyrai neskatina vakcinacijos. Tačiau A. Veryga turi versiją, kur jie gali būti panaudoti.
„Pradžioje buvo diskutuojama apie loteriją, kad žmonės galėtų kažką laimėti. Ji plaukė ir nuplaukė. Suprasčiau, kad gali kažkokių prizų nupirkti ar panašiai, bet suprantu, kad čia ne tam. Aišku, marškinėliai, vėliavos pažymėti kažkokiai vakcinacijos vietai – viskas tvarkoje, bet jų juk nedaug reikia“, – kalba A. Veryga.
Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad suvenyrus ministerijos perka dažnai. Jie yra naudojami renginiuose, seminaruose ar susitikimuose įteikiant kaip simbolines dovanėles. Su specialistu kalbėjome trečiadienį, tv3.lt dar neturint suvenyrų sąrašo.
„Būtų labai įdomu sužinoti, kokie suvenyrai gali paskatinti skiepytis. Jeigu tai bus kalendoriai, vėliavėlės, marškinėliai, tradiciniai suvenyrai – keistas reikalas. Juolab, kad skeptiškai žiūriu į šį šūkį. Jį ištiražuoti tiek, kad jis dar mėtysis ilgai po metų ar dvejų“, – teigė A. Armalis.
Verygai kliūna ir kitos sutartys
Viešojoje erdvėje diskutuojama ir dėl bendrai komunikacijai išleistos sumos. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga mano, kad jei komunikacijos priemonės dėl vakcinacijos būtų davusios tinkamą rezultatą, būtų nebuvę gaila sumokėti ir didesnę pinigų sumą. Tačiau dabar, kaip sako A. Veryga, iki galo neaišku, už ką tiksliai sumokėti pinigai.
„Tarp išleistų pinigų daug keistų išlaidų yra, kurios tiesiogiai nėra susijusios su komunikacija. Vieną visi masiškai aptarė dėl ministerijos komandos fotosesijų. Kaip ji su COVID-19 komunikacija susijusi? Greičiausiai, niekaip. Gal gražus kolektyvas galėtų įtikinti žmones skiepytis, bet kažin“, – nuomone dalijasi A. Veryga.
Buvusiam ministrui A. Verygai kliūna dar viena sutartis. Ministerija 12 tūkst. eurų skyrė advokatų „paslaugas viešųjų pirkimų klausimais, susijusiais su COVID-19 vakcinacijos reklamos kampanijos viešojo pirkimo parengimu“. A. Verygai kyla klausimas, ką veikia ministerijos darbuotojai kurie šias paslaugas galėtų suteikti patys.
„Viešieji pirkimai, tokios sutartys yra pakankamai tipinės, juk ne pirmą kartą yra kažkokios viešos komunikacijos paslaugos apskritai perkamos. Jeigu norima kažką pasižiūrėti, galima pasižiūrėti, kas buvo anksčiau. Galų gale, net visuomenės sveikatos stiprinimo fondo patirtimi pasinaudoti. Kam čia reikia teisininkams mokėti tokias didžiules sumas, kad jie parengtų pirkimo sąlygas ar konsultacijas?“ – sako A. Veryga.
Suabejojo, kam tiek daug nuotraukų
Lietuvos valstieičių ir žaliųjų sąjungos narė parlamentarė Agnė Širinskienė pranešė, kad raštu kreipėsi į ministrą A. Dulkį, kad jis paviešintų nuotraukas.
Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis sako, kad nuotraukų kaina nesistebi. Mat ji gali stirpiai skirtis priklausomai nuo to, ar nuotraukos darytos studijoje, ar studija buvo atvežta į vietą.
„Gali dirbti trys–keturi žmonės prie tos fotosesijos. Tai yra fotografas, grimeris, asistentas, kuris padeda šviesą dėlioti, kiti stilistą naudoja, paprašo kelių aprangos komplektų kiekvienam, kuris dalyvauja fotosesijoje. Stilistas savo patarimais koreguoja, kad nebūtų, tarkime, languoti marškiniai ir languotas švarkas“, – sako A. Armalis.
Specialistą stebina nufotografuotų žmonių skaičius. Portalas delfi.lt pranešė, kad nuotraukos darytos 30-čiai asmenų. Į kainą be fotosesijos įskaičiuotos vizažisto paslaugos ir apšvietimas.
„Jeigu ministerijos vadovybę reikia sufotografuoti, tai normalus dalykas. Ne tik tinklalapiui, siunčiama juk su pranešimais spaudai, naudojama plakatuose, tai yra normalus dalykas. Ar reikia patarėjai daryti nuotrauką? Nežinau.
Patarėjas tikrai yra ne tas žmogus, kuris pateikinėja savo asmeninę nuomonę. Jis pateikinėja arba institucijos, arba vadovo poziciją. Vienu ar kitu atveju, jei jis pateikinėja vadovo poziciją, yra vadovo nuotrauka, jeigu institucijos, tada asociatyvi, bet tikrai ne jo paties“, – sako A. Armalis.
Startuoti reikėjo anksčiau
Parlamentaras A. Veryga sako, kad apskritai komunikacijos kampanijos reikėjo jau anksčiau.
„Panašu, kad ministras, būdamas auditorius, užsižaidė su procedūromis. Toks jausmas, kad liguistai nori padaryti viską gerai, bet gaunasi dar blogiau, jau nešnekant apie išlaidų eilutes, kurios yra sunkiai paaiškinamos. Iš esmės procesas neįvyksta“, – komentuoja A. Veryga.
A. Veryga mano, kad startuoti su parengta vakcinacijos skatinimo kampanija reikėjo birželį ar gegužę. Parlamentaras sako, kad reikėjo pasinaudoti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondu, kuriuo buvo naudojamasi komunikuojant apie kitas sveikatos problemas.
„Ir, aišku, ieškoti komunikacijoje žmonių tokių, kurie atsakytų į klausimus, kurie tuo metu yra aktualūs. Buvo siūlymas apklausti senjorus. Panašu, kad kažkokia apklausa buvo, bet ji buvo ne ministerijos, o, kiek žinau, mokslininkų iniciatyva per „Caritą“, „Maltiečius“, kiek teko bendrauti su kolegomis mokslininkais.
Ji nebuvo niekur paviešinta, ten yra įdomių klausimų, kurie senjorams iškilę. Kai žinai, kur yra didžiausios baimės, į tai komunikacija ir turėtų orientuotis. Ji turėtų būti tiksli. To irgi nebuvo. Nors kažkas padarė apklausas, bet apie jas nei pakalbėjo, nei komunikaciją pritaikė“, – sako A. Veryga.
Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis taip pat mano, kad apklausomis reikėjo dalintis ir jų rezultatus naudoti komunikacijoje.
„Matome, kaip gerai dabar apklausos veikia komunikacijoje ir keista, kad jų nenaudoja, nors, pagal sumą, matau, kad galėjo būti ne viena apklausa padaryta“, – sako A. Armalis.
Kritika „Pietys už laisvę“
Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis sako, kad vertinti ministerijos išleistą sumą komunikacijos priemonėms reikėtų pirma sužinoti, ko jomis buvo siekiama. Kaip pilietis, A. Armalis sako nepastebėjęs įdomios komunikacijos, tačiau gali būti, kad jis ir nepriklauso tikslinei auditorijai.
„Girdėjau vardų liniją, ar pažįstate Joną, Oną, mačiau banerius, bet skeptiškas buvau kai prasidėjo ta linija. Mačiau vaizdo klipą, kuriame buvo nufilmuotas SAM darbuotojas ir kalbėjo apie vakinavimą. Galima gražiau padaryti“, – sako A. Armalis.
Kampaniją „Petys už laisvę“ specialistas taip pat vertina kritiškai. Kaip sako A. Armalis, Estijoje startavusi panaši kampanija buvo paprastesnė ir be „išieškotų“ pavadinimų. Estijoje pasitelkiamas paprastestis pavadinimas „Pasiskiepijęs esi saugus“.
„Ten buvo akcentuojamas saugumas, ne laisvė ir manau, kad estai laimėjo su tokiu paprastu šūkiu. Dabar mes matome, kad eina kalbos, kaip tą laisvę truputį riboti pasiskiepijusiems. Šūkis tuoj bus nebevartojamas. Estų „Pasiskiepijęs esi saugus“ buvo aktualus prieš pusmetį, aktualus dabar, aktualus bus ir po metų“, – komentuoja A. Armalis.
Be to, kampanija Estijoje vyko ir estų, ir rusų kalbomis.
„Iš šalies visada lengviau vertinti ir kritikuoti, bet komunikacija visada vėlavo, nuo pat pirmos dienos. Kaip pradėjo, taip ir vėlavo ir niekaip ji nestartuoja. Galvojau, kad per vasarą pasiruoš, startuos ir pamatysiu tikrai gražią viešojo sektoriaus komunikaciją“, – sako A. Armalis.
Specialistas sako, kad gerų viešosios komunikacijos pavyzdžių Lietuvoje yra. Pavyzdžiui, socialinė reklama apie diržų prisisegimą, reklama apie pagalbos numerių atsisakymą.
Šiuo metu prekybos centruose yra ir toliau leidžiami „Petys už laisvę“ vaizdo klipų audio įrašai. Viename iš jų iki šiol girdimas profesorės Ramunės Kalėdienės balsas: „Mes neturime prabangos rinktis, kokio gamintojo vakcina skiepysimės. Priimkime šią mokslo dovaną ir suvokime, kad didelė dalis pasaulio jos net negavo“.
Reklama publikuota dar kovą. Dabar kiekvienas gyventojas gali rinktis, kokio gamintojo vakcina skiepytis.
A. Armalis sako, kad komunikacijai apie vakcinaciją reikėtų pasitelkti daugiau audio klipų. Jie kainuoja pigiau nei vaizdo įrašų kūryba, jų sukurti būtų galima daugiau ir padaryti įrašus išeitų aktualesnius.
Pirma, vaizdo klipuose reikėjo filmuoti ne tik gydytojus, bet ir kitus visuomenės žinomus žmones, nuomonės formuotojus.
„Kodėl sukasi tos reklamos, kurios jau seniai yra nebeaktualios? Taip pat paradoksaliai skambėjo, kai to paties Ciniško chirurgo balsu girdi, kad jis nori aplankyti savo mamą ir supranti, kad audio klipas buvo nutaikytas į tada, kai buvome uždaryti, kai savivaldybės buvo uždarytos.
Dabar vasara, vaikštau kitame mieste nuvažiavęs aplankyti savo mamą ir girdžiu. Tai ne tik neefektyvu, bet tai kelia susierzinimą ir tai yra vos ne tiesioginis pasakymas žmogui, kad jo pinigai leidžiami ne visai efektyviai“, – komentuoja A. Armalis.
Komunikacijos priemonėms, pagal SAM pateiktą ataskaitą, iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo buvo skirti 755 tūkst. eurų.
Iš Vyriausybės rezervo skirti 87 431,4 eurai, iš SAM biudžeto skirti 96 853,75 eurai. Viso komunikacijai išleista beveik 940 tūkst. eurų.
