Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Linas Slušnys tv3.lt komentuodamas apie pandemijos valdymo priemones teigė, kad norint skelbti karantiną reikia labai daug lėšų ir kad trečią kartą įvesti karantiną Lietuva praktiškai negalėtų.
„Norint išvaryti žmones į karantiną mums reikia labai daug pinigų. Tam, kad žmogus nepatirtų ekonominės, finansinės žalos, mes turėjome skolintis ir tuos pinigus žmonėms įduoti, kad jie būtų namuose. Du kartus galėjome sau tai leisti, trečią kartą praktiškai nelabai galime leisti“, – teigė L. Slušnys.
Jam antrina ir kiti politikai, ir ekonomistai.
Lingė: skolos taptų našta ateičiai
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, taip pat TS-LKD atstovas Mindaugas Lingė mano, kad apie karantino įvedimą šiuo metu diskutuoti reikėtų tik kaip apie kraštutinį scenarijų, jei jokios kitos taikomos priemonės neveiktų. Pasak jo, Vyriausybė dar turi papildomų priemonių be karantino, kurias galėtų pradėti taikyti epidemiologinei situacijai ėmus prastėti.
„Karantinas, esame patyrę, kiek jis kainuoja visomis prasmėmis. Ne vien ekonomiškai, bet ir žmonių emocinei, psichosocialinei savijautai. Poveikis išaugo, ypatingai moksleiviams – izoliavimas, nuotolinis mokymas. Vien pinigais neskaičiuosi.
Bet ir pinigais galima skaičiuoti, kai prisimename, kiek kainavo uždaryti sektorius, šimtai milijonų buvo skirti subsidijoms, prastovoms. Suprantame, kad tai buvo ir sektorius uždarytas, žmonių pajamos sumažėjusios, kad ir kompensuojamos, bet nepilnai“, – tv3.lt sako M. Lingė.
Parlamentaro nuomone, dar vieno karantino įvedimas gali turėti stiprių neigiamų pasekmių šalies ekonomikai – gali didėti deficitas, skolos taptų našta ateičiai.
„Po visko reikės grįžti, skolas grąžinti. Tai jeigu našta ir būtų pakeliama, ji turėtų pasekmes ir kurtų didesnę naštą ateičiai mums patiems. Nors, kaip matėme, pirmo karantino metu, prognozės buvo labai niūrios ekonominės, bet dėl efekto po karantino, atsistačiusi ekonomika, darbo užmokesčiai augo, sektoriai grįžo didžioji dalis į įprastines vėžes, žmonių vartojimą skatinanti ekonomika leido išlaikyti aukštame lygyje ir be didelių nuostolių, kurie buvo prognozuojami. Nesinorėtų burti, bet tai būtų sudėtinga“, – sako M. Lingė.
Veryga persigalvojo: karantino skelbti nebesiūlo – problema kitur
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar šį rudenį keliskart siūlė įvesti karantiną. Tuomet politikas sakė, kad noras neįvesti karantino yra politinis ir susijęs su tuo, kad Vyriausybė buvo pažadėjusi dar vieno karantino nebepriimti.
Be to, jis teigė, kad karantino įvedimas kainuotų, tad A. Veryga spėjo, kad nepriimdama karantino Vyriausybė tiesiog taupo lėšas.
A. Veryga mano, kad Lietuva dar vieną karantiną atlaikytų, tačiau klausimas, ar laikytųsi. Pasak jo, būtų suduotas didžiulis smūgis vaikams, dalis verslų užsidarytų.
„Turime ne vieną problemą – turime pasienio krizę su nelegaliais migrantais, turime įtampas ten ir ten reikalinga struktūrų pagalba. Jeigu reikėtų valstybei valdyti vėl represyvias priemones, riboti judėjimus tarp savivaldybių ar panašiai, manau, kad žmonės būtų nebenusiteikę jų laikytis ir kaip dabar matome, kad randa būdų, kaip suklastoti vakcinacijos dokumentus – visuomenėje solidarumo yra likę nedaug. Su kiekvienu karantinu jo akivaizdžiai mažėja. Klausimas, kiek jis suveiktų – norint, kad kažkas veiktų, reikia, jog visuomenė būtų partneris ir sąjungininkas“, – sako A. Veryga.
Dabar politikas pastebi, kad ir neskelbiant karantino buvo rasta būdų įgyvendinti tam tikras pandemijos valdymo priemones, tačiau jos šiuo metu nėra vadinamos karantinu. Pavyzdžiui, įvestas kaukių dėvėjimas, saugaus atstumo užtikrinimas, galimybių pasas, kitos rekomendacijos.
„Nemanau, kad jį (karantiną – aut. past.) reikėtų kaip teisinį režimą skelbti, juo labiau, kad mokyklų uždaryti tikrai negalima. Net ir galimybių pasas vaikams nuo 12 metų yra nesąmonė. Vaikus jau dabar sunku iškrapštyti iš namų, jie turi psichologinių, socializacijos problemų po ilgų karantinų. Net ir galimybių pasas jiems jau yra problema, nešnekant apie tai, kad uždarinėtume mokyklas.
O ką duotų nebūtinų prekių parduotuvių uždarymas? Turbūt nieko, nes ten viruso plitimas nėra didelis, dažniausiai vaikai parneša, ten nustatomi didžiausi židiniai, bet mokyklų uždaryti nebegalime. Tai reiškia, kad turime galvoti, kaip paskiepyti žmones, kurie yra labiausiai pažeidžiami. O apie tai šiandien praktiškai nebekalbama“, – kalba A. Veryga.
Ar karantinas reikštų lengvesnį priedų medikams mokėjimą?
Dar anksčiau šiemet A. Veryga aiškino, kad karantinas reiškia ne tik prievoles, bet ir galimybes.
„Jeigu tokia situacija yra sudėtinga, reikės ir su tais pačiais medikais atsiskaityt. Reikia turėti mechanizmą, kuris leis atlyginti medikams, įstaigoms patirtas išlaidas“, – rugsėjį siūlydamas kuo greičiau įvesti karantiną sakė A. Veryga.
Kaip sako politikas, dabar priedai medikams yra mokami iš biudžeto lėšų, pasak jo, mechanizmas yra gana sudėtingas. Per karantiną priedai medikams buvo mokami iš privalomojo sveikatos draudimo fondo – taip esą buvo greičiau.
„Didelio principinio skirtumo nėra, iš kur yra mokama. Dabar net ir įstatymo projektas Seime keliauja, kad tokioms aplinkybėms esant ir būtų mokama iš valstybės biudžeto, jog privalomojo sveikatos draudimo fondas nepatirtų išlaidų. Bendrai išmokos yra labai apribotos, santykinai nebedidelis žmonių skaičius jas gauna. Pradžioje daug žmonių sveikatos sektoriuje gaudavo vadinamuosius kovidinius priedus. Dabar Vyriausybė yra labai apribojusi skaičių, grupes, kas gali gauti. Karantinas leidžia greičiau ir paprasčiau tai padaryti“, – teigia A. Veryga.
Parlamentaras sako, kad medikų priedams apmokėti būtų buvę galima paskirti daugiau lėšų į privalomojo sveikatos draudimo fondą ir mokėti iš jo.
„Yra ir kitas būdas – jeigu Vyriausybė greitai dirbtų, Finansų ministerija greitai priiminėtų sprendimus, išmokėtų įstaigoms patirtas išlaidas, nebūtų bėdos. Tai labiau darbo organizavimo klausimas. Galima tai padaryti nieko nekeičiant, neįvedant karantino, bet panašu, kad niekas niekur nebeskuba“, – komentuoja A. Veryga.
Karantinas turi kelis esminius poveikius ekonomikai
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pasigendantis karantino kaštų–naudos analizės, trūksta duomenų, kokią naudą davė pirmieji du karantinai. Tuomet būtų galima pasakyti, kas brangiau – skelbti karantiną ar ne.
„Kiek pats domėjausi, pastarieji tyrimai rodo, kad nauda ženkliai mažėja ir tampa nereikšminga, nes esmė yra ne patys karantino ribojimai, o kaip jų yra laikomasi. Vaizdžiai tariant, upės tėkmės negali sustabdyti, kuriam laikui gali užtvenkti, bet vanduo susikaupia ir pasipila dar didesne jėga. Esminis dalykas naudos – kokia nauda būtų ir ar žmonės tikrai laikytųsi ribojimų?“ – sako Ž. Mauricas.
Pasak jo, duomenys rodo, kad šalys, kurios taikė griežtesnius ribojimus, nepasiekė reikšmingų mirtingumo skaičių pokyčių statistikoje. Pavyzdžiui, Worldometers duomenimis, Švedijoje milijonui gyventojų tenka 1 480 mirčių nuo COVID-19, o Lietuvoje – 2 412.
„Tyrimai sako, kad efektyviausias yra arba sienų uždarymas jeigu visiškai nėra atvejų, arba jeigu ir įvestas, tai kilimo pradinėje stadijoje. Dėl to turime bangavimus – sienos atviros, į Latviją gali išvykti, pilna latvių, prekinasi. Nelabai suprantu prasmės, nelabai suprantu kriterijų, kuriais remiantis tokie sprendimai yra priimami“, – teigia Ž. Mauricas.
Ekonomistas pastebi, kad ankstesni du karantinai Lietuvai davė daug šalutinių neigiamų poveikių. Stipriai augo šešėlis, šešėlyje dirbantys žmogės priprato dirbti nelegaliai ir sąžiningai grįžti į rinką neskuba. Augo registruotų bedarbių skaičius.
Be to, opesnė dėl karantino pasidarė ir emigracijos problema.
„Matėme pavasarį emigracijos bangelę, tris mėnesius buvo neigiamas emigracijos balansas, dabar vėl turime neigiamą, po tūkstanį žmonių emigruoja. Tai aštrina darbo jėgos trūkumo problemą. Vienareikšmio atsakymo nėra, bet reikia turėti omenyje – mes nesame Vokietija. Galbūt jie gali sau leisti griežtesnius karantino ribojimus darant prielaidą, kad jie veiksmingi.
Bet Lietuvoje yra rizika, kad žmonės emigruos. Jaunam žmogui, dar ir pasiskiepijusiam, net ta mintis, kad gali būti ribojamos veiklos, privers sakyti: žiūrėkite – darbuotojų trūksta Skandinavijos šalyse, Jungtinėje karalystėje“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Skelbiant karantiną aktualūs ir biudžeto klausimai – tokiu atveju didėja deficitas, o išsibalansavusi ekonomika pučia burbulus.
„Pavyzdžiui, statybų sektoriuje. Jeigu įvestų papildomus ribojimus, galbūt dalis darbuotojų nukeliautų į šešėlį, dalis emigruotų, būtų sunkiau pasikviesti iš trečiųjų šalių. Pasiūla sumažėtų, o paklausa išauga, karantinas, ką daryti, reikia pirkti būstą ir sėdėti namie, o dideliame name sėdėti patogiau“, – teigia Ž. Mauricas.
Lietuvai, augančiai ir mažai šaliai, karantino geriau neskelbti
Pasak ekonomisto Ž. Maurico, karantino įvedimas šalyje gali daryti neigiamos įtakos jai kaip tarptautinei žaidėjai. Verslo parama yra orientuota tik į išlaikymą, ji nereiškia, kad verslas klestės – sumažėja ekonomikos dinamika.
„Vokietija, manau, prisivirė košės, nes iš pradžių dalis darbuotojų karantine buvo prastovose, vėliau grįžo ir vėl dalis išėjo į karantiną, nes nėra pakankamai gamybos priemonių – puslaidininkių trūksta ir panašiai. Jeigu nori nusipirkti „VW“, reikia laukti aštuonis arba dešimt mėnesių, o „Toyota“ – tris, keturis.
Gali būti, kad prarasi rinką. Kitas dalykas, jei žmogus grįžta iš prastovų, jis dažniausiai grįžta į tą pačią vietą, iš kurios išėjo, o ekonomika pajudėjo. Vokietija gali atsilikti technologine prasme ir visomis kitomis. Kiti konkurentai netaiko karantinų“, – sako Ž. Mauricas.
Tokios ekonomiškai augančios šalys, kaip Lietuva, pasak Ž. Maurico, turėtų stengtis ekonomiką normalizuoti, ypatingai, jei tokiu keliu seka ir kitos šalys. Ribojimai šiuo metu taikomi mažumoje šalių, tad paskelbusi karantiną ar priėmusi griežtesnius ekonomiką paveikiančius ribojimus Lietuva atsiliktų.
„Geriau tokiai šaliai, kaip Lietuva, mažai, sparčiai augančiai – mažiau negu daugiau ribojimų. Mes turime augti, judėti į priekį ir negalime sau leisti užkonservuoti status quo situacijos, ką realiai padaro karantinas. Tai yra esminė žinutė“, – sako Ž. Mauricas.
„Jeigu mes būtume Vokietija, galėtume tuos ribojimus didesnius įvesti, be to ir prioritetai kiti. Kuo turtingesnis, tuo labiau toms šalims rūpi žmonių gyvybė ir sveikata“, – priduria Ž. Mauricas.
Kiek kainuoja pandemija?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad bendrai per pandemiją subsidijoms per prastovas buvo išmokėta 520,344 mln. eurų. Išmokėta 22,969 mln. eurų subsidijų po prastovų. Taip pat išmokėta 112,225 mln. eurų savarankiškai dirbantiems asmenims.
2020-aisiais „Sodra“ suskaičiavo, kad viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 mln. eurų. Skaičiuota, kad maždaug tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.
Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia, kad pandemijos valdymui valstybė sudarė daugiau 379 mln. vertės sutarčių. Daugiausiai – virš 261 mln. skirta priemonėms kovai su COVID-19. Beveik 66 mln. eurų skirta testams, reagentams ir priemonėms klinikiniams tyrimams atlikti. 10,4 mln. skirta transportavimo paslaugoms, 41,6 mln. eurų skirta kitoms sutartims dėl COVID-19 sudaryti.