ž. mauricas

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Šio pirmadienio TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ laidos vedėjai iškels daugeliui rūpintį klausimą – kodėl ir vėl kyla kainos? Specialistai pastebi, kad viena iš trijų pagrindinių priežasčių – verslininkų noras atsigriebti už karantino suvaržymus. Savo nuomone šį pirmadienį dalinsis ir faktus pateiks Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasiūlymas visiems tėvams suvienodinti vaiko priežiūros išmokas džiaugsmą kelia ne visiems. Paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nuo tokio žingsnio nukentėtų toli gražu ne turtingiausi šalies gyventojai, o tie, kurie uždirba minimalius ar vidutinius atlyginimus. Ir ekonomistai, ir tėvai pasisako prieš sistemos pokyčius ir pažymi, kad, skiriant visiems vienodai mažas išmokas, mažiau žmonių norės kurti šeimas.

Apklausų duomenimis, jaunos šeimos Lietuvoje gyvenimo pradžiai daug mieliau rinktųsi nuosavą namą regionuose nei mažesnį būstą didžiuosiuose šalies miestuose. Prie tokios svajonės išsipildymo prisidėti gali ir valstybė – nuo 2018 m. jau daugiau nei 2 tūkst. šeimų pasinaudojo galimybe gauti dalinę subsidiją pirmajam būstui Lietuvos regione. Ekspertai sako, kad didmiesčiai pamažu praranda savo patrauklumą, o šalies ateitis – sparčiai besiplečiančios užmiesčių bendruomenės.

Pasirodo, jog norint dirbti užsienyje visai nėra būtina išvykti iš Lietuvos. Vis daugiau tarptautinių kompanijų naudojasi darbo nuotoliu galimybėmis ir siūlo darbą net neiškėlus kojos iš namų, o užsienyje dirbantys emigrantai grįžta atgal į Lietuvą, čia ieškodami pigesnio pragyvenimo. Ekspertai sako, kad tokių atvejų bus vis daugiau, o darbas, neprisirišus prie vienos šalies, gali tapti mūsų ateitimi.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Vyriausybei iki birželio 16 dienos pratęsus karantiną ir užsimenant, kad jis gali būti tęsiamas toliau, ekspertai tokį žingsnį vertina skirtingai. Vieni teigia, kad tokios priemonės yra reikalingos dėl atsargumo, kol situacija Lietuvoje nėra visiškai stabili. Kiti nemato epidemiologinių priežasčių, dėl ko reikėjo tęsti karantiną. O ekonomistai ramina, kad karantino pratęsimas didelio poveikio verslui nedaro, nes svarbiau yra priemonių griežtumas.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalį, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vaizdai iš nepriklausomybės ištakų rodo, kokia situacija buvo tada miestų ir miestelių gatvėse, parduotuvėse ir fabrikuose. Gal išvysite ir save? Ekonominiai sunkumai, bedarbystė, paprasčiausios higienos trūkumas prekyvietėse pirmąjį laisvės dešimtmetį stabdė Lietuvos pažangą, tačiau valstybė sugebėjo ne tik atsitiesti, bet ir tapti sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

Pasaulyje išplitus koronaviruso pandemijai, Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos recesijos tikimybė didėja su kiekviena diena, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, istoriniai buvusių epidemijų duomenys rodo, kad jų paveiktos šalys dažniausiai patiria recesiją, tačiau gera žinia yra ta, kad dažniausiai tai trunka vieną arba du ketvirčius, nes epidemijų ekonominis poveikis stipriausiais būna pirmaisiais mėnesiais.

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Apie tai prakalbo ekonomistas Žygimantas Mauricas prieš Briuselyje vykstančias viršūnių susitikimo derybas dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų, „Luminor“ banko atstovas Žygimantas Mauricas pirmadienį feisbuke pasidalino savo nuomone apie turtinę nelygybę turtingiausiose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir skurdžiausiose.  „Tik nerodykite šio grafiko kovotojams su neva „itin didele“ regionine atskirtimi Lietuvoje.

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ skelbia, kad lietuviai užima trečią vietą tarp šalių, kurių gyventojai pesimistiškiausiai vertina mokslo ir technologijų įtaką jų darbo vietai.

Penktadienį „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įrašu feisbuke reagavo į paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Jei suplanavote kelionę „į šiltus kraštus“, tai važiuokite į Tauragnus, o jei pavargote nuo karščių ir norite atsivėsinti, tai vykite į Ispaniją, Graikiją ar Turkiją, atliepdamas Lietuvą svilinančius rekordinius karščius siūlo ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, sparčiai šylantis klimatas tampa puikiu Lietuvos kabliuku vystyti vietinį turizmą, tačiau ekonomistas pasigenda investicijų į paplūdimius.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas. Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Kone antru Lietuvos himnu tapusi daina „Trys milijonai“ šiandien yra ir primiršta, ir faktiškai klaidinga. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį gyventojų skaičius šalyje smuko iki 2 mln. 797 tūkst. Tiesa, ateities prognozės dar liūdnesnės. Europos Komisija skelbia, kad per ketverius metus Lietuvą paliks beveik 80 tūkst. piliečių ir gyventojų liks apie 2,7 mln. Remiantis EK skaičiavimais, kasmet, iki 2022 m., dėl neigiamos migracijos Lietuvą turėtų palikti po 22 tūkst.

Lietuviai, panašu, nebebrangIna savo darbo vietų. Vien per pastaruosius metus savo noru darbą metė ir kitur perėjo daugiau nei 430 tūkstančių lietuvių – o tai yra trečdalis visų dIrbančiųjų. Darbdaviai pastebi, kad keisti veiklą labiausiai linkęs jaunimas. Ekspertai čia nieko blogo nemato – dažnas darbo keitimas rodo, jog ekonomika auga ir žmonės dažniau susiranda geriau apmokamos veiklos. Esą taip auga atlyginimai. O darbdaviai esą turėtų pasitempti ir rasti būdų savo žmones motyvuoti.

Vieno didžiausių Lietuvos bankų „Luminor“ analitikai nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių – šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,3 proc., tačiau 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 3 proc. ir 2,5 procento.

Rugsėjis sugrąžina vaikus į mokyklas, sporto sales ir stadionus. Daugelis futbolą mėgstančių žaisti vaikų svajoja kamuolį spirti į tikrus vartus. Norėdami išpildyti šį norą, per Pasaulio futbolo čempionatą žinomi šalies vyrai suvienijo jėgas ir prisijungė prie iniciatyvos „Futbolas vaikams“. „Pramogų verslo atstovai Arūnas Valinskas, Marijonas Mikutavičius, Algirdas Kaušpėdas, verslininkai Petras Narbutas, Nemunas Dagilis, Algimantas Blažys, Gytis Jagminas, ekonomistas Žygimantas Mauricas, viešų...

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Nekilnojamojo turto (NT) pardavimų augimas ir palanki paskolų politika, ekspertų teigimu, pastebimai formuoja perteklinę nuomojamo būsto pasiūlą. Kol kas ši tendencija nėra itin ryški, taigi ir nuomos kainos išlieka stabilios. Tačiau situacija po truputėlį krypstą klientų naudai. Ekspertų teigimu, nuomos pasiūla Lietuvoje didelė, todėl kainos neauga ir netgi šiek tiek mažėja. Taip pat atsiranda nemažai iššūkių butų nuomotojams bei išryškėja trumpalaikės nuomos tendencija.

Prieglobsčio prašytojai negali nei įsidarbinti, nei kurti savo verslo, kol jiems nesuteikiamas leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, rašo „Lietuvos žinios“. Tarptautiniai ir kai kurie šalies ekspertai teigia, kad tvarkos keitimas būtų naudingas ekonomikai ir pabėgėlių integracijai. Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, jeigu imigrantai įsileidžiami, reikia siekti, kad jų teisės būtų panašesnės į vietos gyventojų.

Kaupti lėšas senatvei – svarbus ir ilgalaikis sprendimas, kurį būtina priimti ne tik apsvarsčius visas galimybes, bet ir atsižvelgiant į tai, kad po kelių ar kelių dešimčių metų kai kurios gyvenimo aplinkybės gali keistis.

Lietuva, ruošdamasi galimam Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos mažėjimui po 2020 metų, investiciniuose fonduose sukaupė 1,093 mlrd. eurų. ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.

Pasibaigus Seimo sesijai, politikos ekspertai sako, kad iš ministrų geriausiai sekėsi tiems, kurie turėjo darbo Vyriausybėje patirties ir pokyčius savo srityse galėjo įgyvendinti be parlamento pritarimo. Dalis ministrų visuomenėje gali būti vertinami ne tiek dėl pačių sprendimų, kiek dėl netinkamo jų pateikimo visuomenei.

Šventinis laikotarpis daugumai žmonių asocijuojasi ne tik su džiaugsmingomis akimirkomis, bet ir su galvos skausmu, kokias dovanas nupirkti bei kaip neatsidurti situacijoje, kai pravėrus piniginę švilpauja vėjai. Bet įprastai, suveikia vienas psichologinis faktorius – Kalėdos juk tik kartą metuose. To visiškai pakanka, kad gerokai plačiau nei reikėtų atvertų žmonių piniginės. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos ekonomistus ir paprašė pakomentuoti žmonių įpročius per šventinį laikotarpį.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kitąmet planuoja perteklinius viešuosius finansus, tačiau pagal per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vis dar atsilieka nuo Estijos ir yra greta Latvijos, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos biudžetų vertinimo ataskaitos.