Dalis ministrų visuomenėje gali būti vertinami ne tiek dėl pačių sprendimų, kiek dėl netinkamo jų pateikimo visuomenei.
Reformoms reikia palaikymo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad daugiausia pokyčių inicijavo ar ėmėsi įgyvendinti tie ministrai, kurie jau turėjo ministro darbo ar darbo kuruojamoje srityje patirties, turėjo aukščiausių šalies vadovų palaikymą, o reformos galėjo būti atliekamos nekeičiant įstatymų Seime.
„Kaip tik dėl to geriausiai vertinčiau susisiekimo ministro Roko Masiulio darbo rezultatus – jis jau turi ir ministro darbo, ir vadybinės patirties, ir pagrindinių politinių vadovų palaikymą, ir galėjo priimti sprendimus, kuriems nebūtinos įstatymų pataisos“, – BNS teigė R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, nemažai ministrų, net ir turėdami gerų ketinimų, turi veikti sudėtingoje politinėje aplinkoje, kurioje reiškiasi daug skirtingų interesų turinčių visuomenės grupių ir joms atstovaujančių politikų.
„Būtent todėl sėkmingos reformos yra išimtis, o ne taisyklė ir vertinant šios Vyriausybės veiklą šį pastebėjimą verta turėti omenyje, nes atitinkamai turėtų būti formuojami ir lūkesčiai jos atžvilgiu“, – mano politologas.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako teigiamai vertinantis būtinas, nors ir nepopuliarias reformas įgyvendinančius ministrus. Tačiau jis pažymi, kad visuomenė dažniausiai geriau vertina tuos ministrus, kurie neįgyvendina jokių didesnių reformų, nes daroma prielaida, jog tokie ministrai nieko negadina, neišsišoka.
„Deja, Lietuvoje išaukštinamas status quo – neretai baiminamasi, kad reformos inicijuojamos tarnaujant tik siauriems interesams, o daugelis reformų baigiasi situacijos pabloginimu. Tačiau šiuo metu Lietuvai gyvybiškai svarbios struktūrinės reformos, galinčios išspręsti ilgalaikes socialines ir ekonomines problemas. Deja, tos reformos trumpuoju laikotarpiu dažniausiai reikalauja aukų, todėl yra nepopuliarios. Aukštųjų mokyklų jungimas, institucijų tinklo optimizavimas, mokymo programų peržiūra ir atostogų trumpinimas – visa tai naudinga ilguoju laikotarpiu, bet trumpuoju laikotarpiu reikalauja aukų. Panašiai ir, pavyzdžiui, su alkoholio prieinamumo suvaržymais“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Susisiekimo ministrą giria įmonių pertvarką
Geriausiai šioje Vyriausybėje BNS apklausti ekspertai įvertino susisiekimo ministrą R. Masiulį. Ministras giriamas už operatyviai išspręstas įsisenėjusias problemas valstybės valdomose įmonėse – „Lietuvos geležinkeliuose“, kelių priežiūros įmonėse. Taip pat tikimasi, kad ministrui pavyks išspręsti ir neseniai jo vadovaujamai ministerijai patikėto Registrų centro problemas.
„Geriausias ministras šioje Vyriausybėje turbūt yra susisiekimo ministras, kuris, atrodo, vykdo rimtas pertvarkas „Lietuvos geležinkeliuose“ ir kitose jam pavaldžiose valstybinėse institucijose bei įmonėse. Viešojo sektoriaus įmonių valdymas yra viena skaudžiausių ekonominių problemų daugumoje šalių. Atrodo, jis turi pakankamai politinės valios, todėl pertvarkos plano laikomasi ir nekyla didesnių skandalų“, – BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė.
„Momentiniai auditai, vadovybės pokyčiai, įstaigų jungimas. Šaudyta neprašaunamais šūviais – korupcijos mažinimas ir efektyvinimas. Kiek pritrūko reikalingų, bet diskusijos ar sutarimo reikalaujančių iniciatyvų, pavyzdžiui, dėl įmonių veiklų skaidymo, tam tikrų veiklų atsisakymo ar pašto skyrių rajonuose mažinimo. Šie veiksmai būtų naudingi, nors ir neigiamai paliestų tam tikras socialines grupes. Ministro darbas vertinamas ir visos Vyriausybės kontekste – jam patikėtas net problemiškas Registrų centro sutvarkymas“, – BNS sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas susisiekimo ministrą taip pat gyrė už valstybės valdomų įmonių reformą, atliktą kelių priežiūros įmonių bei šalies kelių kokybės auditą, taip pat viešųjų pirkimų skaidrinimą. Tačiau ekonomistas teigė pasigedęs dėmesio šalies oro uostų infrastruktūrai gerinti.
„Daug rimtų sprendimų, susijusių su daug metų žinomomis, bet nespręstomis problemomis, per metus priėmęs ministras (R. Masiulis – BNS), kuris mąsto labai racionaliai ir turi gerą suburtą komandą. Jo ankstesnė patirtis vystant ilgalaikius projektus matoma ir susisiekimo srityje, tad, manau, kad susisiekimo srityje šis Ministrų kabinetas padarys vieną didžiausių proveržių ir per likusius trejus metus“, – BNS teigė SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas.
R. Masiulis dėmesio centre atsidūrė ir dėl Europos Komisijos skirtos baudos už geležinkelio ruožo į Latviją išardymą 2008 metais. Nors dalis kritikų sako, kad ministras per metus nerodė pakankamai iniciatyvos derėtis su Briuseliu, tačiau Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus mano, kad jo laikysena padeda spręsti ginčus su Lenkija.
„R. Masiulis visiškai pateisina jam deleguotų ministro pareigų vaidmenį, pabrėždamas, jog šis klausimas (Rengės ruožo – BNS) yra ne tik ekonominis, bet ir politinis. Geros valios, o ne agresyvaus elgesio akcentas jo elgesyje šiuo ypatingu klausimu buvo pastebėtas Lenkijoje. Tokiu būdu šis asmuo prisideda prie santykių su strategine Lietuvos partnere atšildymo. Puikiai moka susidėlioti prioritetus. Tai rodo jo elgesys dėl regioninių pašto skyrių pertvarkymo. Tai ne siauras technokratas, o politikas, turintis platų savo kaip politiko, ministro, diplomato vaidmens suvokimą“, – BNS teigė A. Bartkus.
Užsienio ir gynybos politikoje – stabilumas
Gerus įvertinimus BNS apklausoje gavo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pirmasis teigiamai įvertintas už Lietuvos interesų atstovavimą bei pademonstruotą lyderystę, antrasis – už dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei paramą Ukrainos kariuomenei.
„L. Linkevičius yra tas asmuo, kuris pakvietė Benjaminą Netanyahu (Netanjahą) į istorinį susitikimą su Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais. Nuoseklus Ukrainos interesų gynimas, maksimalus pastangų dėjimas į santykių su Lenkija atšildymą, itin argumentuota pozicija dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės ir dėl santykių su Rusija – tai tik dalis šio politiko vizitinės kortelės“, – BNS sakė VU docentas A. Bartkus.
Anot jo, ministro pasisakymai dėl Katalonijos nepriklausomybės yra geras humanizmo, o ne „realpolitik“ pavyzdys užsienio politikoje.
„Šis ministras savo diplomatiniais gebėjimais pakėlė į naują lygmenį Lietuvos ir Izraelio santykius, padarė viską, kas jo galioje, dėl santykių su Lenkija atstatymo ir Vakarų šalių politikos lyderių akyse pelnė Lietuvai svarbios šalies, į kurios nuomonę reikia įsiklausyti, statusą. Kalbant apie įtaką tarptautinėje arenoje, tai vienas įtakingiausių visų laikų Lietuvos politikų, labai daug nuveikęs teigiamam Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje sukurti“, – kalbėjo A. Bartkus.
7 tūkst. Kalašnikovo automatų ir 2 mln. šovinių Ukrainos kariuomenei – A. Bartkaus nuomone, tai – krašto apsaugos ministro R. Karoblio organizuotos paramos Ukrainos kariuomenei rezultatas.
„Lietuvos kariuomenė buvo viena iš pagrindinių veikėjų paminint Tadeušo Kosciuškos 200-ąsias mirties metines, pats ministras (R. Karoblis – BNS) dalyvavo ne viename renginyje, susijusiame su šiuo Lietuvą, Lenkiją ir JAV jungiančiu generolu. Taip ne tik išsaugoma istorinė atmintis, taip palaipsniui padedama Lietuvos gyventojams pažinti tikrąją savo šalies, o ne sovietinių istorikų sugalvotą istoriją. Iš kitų svarbių darbų verta paminėti deramą dėmesio skyrimą Konstantino Ostrogiškio Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigadai, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, Ukrainos karių instruktavimą“, – kalbėjo A. Bartkus.
Ekonomistas Ž. Mauricas krašto apsaugos ministrą teigiamai įvertino už įgyvendintą tikslą skirti 2 proc. BVP krašto gynybai, taip pat už išaugusį pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.
Švietimo ministrei – kritikos strėlės dėl neįgyvendintos reformos
Prasčiausią įvertinimą BNS apklausoje gavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė daugiausiai kritikos sulaukė dėl stringančios švietimo sistemos pertvarkos. Sutinkama, kad reformos stabdis nebūtinai yra pati ministrė, tačiau jos nesugebėjimas suderinti skirtingų interesų grupių gali neleisti pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
„Mano nuomone, blogiausiu ministru laikyčiau švietimo ir mokslo ministrę. Iš dalies tai labai subjektyvi nuomonė, nes atstovauju aukštajai mokyklai, tačiau švietimo reforma, kuri jau yra būtina ir neišvengiama Lietuvoje, kuri buvo vienu iš pagrindinių ir garsiausiai skelbiamų šios Vyriausybės tikslų, iš principo nevyksta. Sukurtas tik dar didesnis netikrumas, dalijamasi dideliais pažadais, daug gąsdinama, bet nieko nedaroma. Ministrė nesugeba politinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš stipresnius „žaidėjus“ ir todėl jos valios reformoje lieka vis mažiau“, – teigė VDU Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė.
Anot ekonomisto Ž. Maurico, švietimo reforma sukėlė daugiau sumaišties ir neapibrėžtumo nei suteikė aiškumo ir nubrėžė ateities viziją, o tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių aukštojo mokslo sistemai Lietuvoje.
„Dėstytojų darbo užmokesčio ir darbo organizavimo klausimai iš esmės nesprendžiami. Plaukimas pasroviui, kai krioklio šniokštimas jau aiškiai girdimas. Vyriausybės darbų ataskaitoje nurodoma, kad yra „padaryti svarbūs žingsniai seniai planuotos ir būtinos aukštojo mokslo reformos link“, bet nėra aišku net į kurią pusę tie žingsniai padaryti“, – komentavo Ž. Mauricas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas BNS teigė, kad neįgyvendinta reforma nebūtinai yra ministrės kaltė.
„Ministrė galėtų turėti geresnį vertinimą, tačiau struktūrinės reformos reikalaujantis kuruojamas sektorius, toliau klimpsta ir geros idėjos vargu ar realizuosis praktikoje“, – BNS sakė profesorius.
A. Verygos sprendimai blogai pristatomi
Nemažai neigiamų vertinimų dėl savo sprendimų visuomenėje sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga turėtų pasirūpinti geresniu savo veiklos komunikavimu, mano SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
„Šį ministrą būtų galima vertinti tikrai geriau, jeigu jo komanda susitvarkytų viešąją komunikaciją ir į viešą erdvę išeitų tik su išdiskutuotais su susijusiomis šalimis pasiūlymais. Daug ministro pasiūlymų iš esmės yra geri, tačiau ne iki galo įvertinamos smulkmenos, kuriomis paskui labai smagiai naudojasi jo oponentai. Be to, tai yra vienas iš tų nedaugelio Vyriausybės ministrų, kuris nuo pat darbo ministerijoje pradžios jautėsi tvirtai ir žinojo, ką nori ir kaip keisti“, – mano T. Povilauskas.
VU docentas A. Bartkus teigė, kad didžiausios sveikatos apsaugos ministro blogybės susijusios su pokyčiais farmacijos srityje, taip pat alkoholio branginimas. Ekonomistas Ž. Mauricas sakė, jog A. Veryga per pastaruosius metus neišsprendė esminių sveikatos apsaugos sistemos problemų – žemo darbo užmokesčio, didelio darbuotojų krūvio, pakišų problemos, eilių ligoninėse.
„Būta daug visuomenėje atgarsį sukėlusių sprendimų, tačiau norėtųsi daugiau dėmesio ir sveikatos sistemos pagrindui – konkrečių gydymo įstaigų ir jų tinklo efektyvinimo veiklai, dėl ko galėtų didėti ir atlyginimai medikams. Atrodo, kad dabar dėmesys skiriamas svarbiems, bet kažin, ar svarbiausiems tikslams, pavyzdžiui, receptų prašymui vaistinėse“, – mano Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.
Vieno mažiausių įvertinimų sulaukusią kultūros ministrę Lianą Ruokytą-Jonsson „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas kritikuoja dėl Gedimino kalno istorijos, nemokamų muziejų vaikams bei Lukiškių aikštės memorialo diskusijos.
