t. povilauskas

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Lietuvių algų šuolis, ištikęs šių metų pradžioje, nustebino net ekonomistus. Algos tautiečiams augo net sparčiau nei tuo pačiu metu pernai – 11 proc. Tiesa, labiausiai tuo džiaugiasi tie, kuriems skurdu ir šiaip nekvepia – pirmą kartą po poros metų pajamų atotrūkis mūsų šalyje vėl padidėjo. O ekspertai perspėja, kad visa tai lems kainų augimą ar net ekonomikos perkaitimą. Retas gatvėje sutiktas žmogus sako pastebėjęs pajamų augimą. O jei ir pastebėjo, tai labai nežymų. „Šiek tiek.

Lietuvoje gerėjant epidemiologinei situacijai ir Vyriausybei pamažu atlaisvinant verslą, SEB banko ekonomistas sako manantis, kad šalies ekonomika atsigaus pakankamai sparčiai. Pasak Tado Povilausko, antrojo karantino ribojimai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP, palyginti su tuo pat metu pernai, nusmukdys apie 3,2 proc. Dar praėjusią savaitę jis skaičiavo, kad ekonomika sausį-kovą smuks 4 procentais.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos objektus sparčiai išaugus žaliavos kainai, SEB banko analitikas sako, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų. Pasak Tado Povilausko, trumpalaikis benzino ir dyzelino kainų augimas gali siekti 3-4 centus. „Reikia nedramatizuoti situacijos. Jis (kainų šuolis – BNS), aišku, persiduos į didmeninę degalų kainą, o galiausiai ir mažmeninę rinką. Žaliavinės naftos pabranginimas 10 proc.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

Liūdnos ekonomistų prognozės. Tautiečių mėgstamas dyzelinas greitai gali gerokai pabrangti ir jo kaina net gali viršyti benzino. Šie pokyčiai paliestų beveik 800 tūkstančių vairuotojų. Specialistai aiškina, jog kainos gali šoktelėti dėl reikalavimo pasaulinėje laivyboje naudoti švaresnius degalus. Tautiečiai tokias žinias vertina ir skeptiškai, ir su baime – esą teks keisti automobilius.

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

Dėl mokesčių reformos pakilus minimaliai mėnesio algai „ant popieriaus“, Lietuva smarkiai pašoko oficialioje Europos Sąjungos (ES) statistikoje. Eurostato duomenimis, 2018-aisias pagal minimalaus atlyginimo rodiklį Lietuva lenkė tik Bulgariją, o šiemet jau devynias šalis – be Bulgarijos, dar Latviją, Rumuniją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir Estiją. Pagal senus skaičiavimus, Lietuvos minimali alga augo nuo 400 iki 430 eurų.

Augant nerimui dėl galimo kietojo „Brexit'o“ – galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) be sutarties – Lietuvos vežėjai nuogąstauja, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų verslui. BNS kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės muitinė yra visiškai nepasiruošusi kietajam „Brexit'ui“. Kaip didžiausią pavojų Lietuvos ekonomikai „Brexit'ą“ šią savaitę įvardijo ir banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, labiausiai jis paveiktų transporto sektorių.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių pertvarką, tačiau, anot jo, valdžios bandymas „duoti visiems po truputį“ nėra gera idėja. T. Povilausko teigimu, ekonomikos augimo lėtėjimas gali apsunkinti pajamų surinkimą į biudžetą.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Šiemet sumažėjusią nelegalių cigarečių dalią tabako rinkoje galėjo lemti didėjančios gyventojų pajamos ir sąmoningumas, sako SEB banko ekonomistas. Naujausiais bendrovės „Nielsen“ „tuščių pakelių“ tyrimo duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima 16,5 proc. tabako rinkos – 3 punktais mažiau nei pernai. Tada jos sudarė 19,6 procento. „Sumažėjimas 3 procentiniais punktais yra nemažas, ir tai nurašyti vien statistinei tyrimo paklaidai nesinorėtų.

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis darbuotojas Lietuvoje lizingu šiemet galėtų įsigyti 10,9 tūkst. eurų vertės automobilį – 800 eurų brangesnį nei pernai, rodo SEB banko tyrimas. SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tam didžiausios įtakos turėjo antrąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, 9,5 proc. paaugęs darbo užmokestis (po mokesčių). Vis dėlto, pasak jo, Latvijos ir Estijos pavyti nepavyksta.

Po atsistatydinimo iš SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigų, Gitanas Nausėda pasėjo intrigą: visuomenė su nekantrumu tikėjosi, kada štai vienas įtakingiausių Lietuvos žmonių patvirtins savo kandidatūrą į kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. Savo planais jis pasidalijo naujienų portalo Delfi transliuojamoje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Tačiau  paslaptį išlaiko ir toliau kalba tariamąja nuosaka.

Eurostato renkamoje statistikoje Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių ne tik Europoje, bet ir tarp Baltijos šalių. Tiesa, kai kurių prekių kainos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

Pasibaigus Seimo sesijai, politikos ekspertai sako, kad iš ministrų geriausiai sekėsi tiems, kurie turėjo darbo Vyriausybėje patirties ir pokyčius savo srityse galėjo įgyvendinti be parlamento pritarimo. Dalis ministrų visuomenėje gali būti vertinami ne tiek dėl pačių sprendimų, kiek dėl netinkamo jų pateikimo visuomenei.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

„Panikuoti nereikia, tačiau sunerimti jau yra verta“, - teigia SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, vertindamas socialiniame tinkle "Facebook" plintantį ir skirtingai vertinamą akcijų rinkų grafiką.  Grafikas, analizuojantis Jungtinių Amerikos valstijų akcijų rinkos padėtį, rodo, kad augimas, lyginant su prieš krizę 2009 metais, yra daug didesnis.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Įvairiausios tarptautinės organizacijos skelbia reitingus, kokios ekonominės, švietimo ar sveikatos sąlygos sudarytos šalyje. Dažniausiai pasitelkiama informacija surinkta iš valstybių statistikos departamentų neatskleidžia, kaip iš tikro jaučiasi žmogus. Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.