Retas gatvėje sutiktas žmogus sako pastebėjęs pajamų augimą. O jei ir pastebėjo, tai labai nežymų.
„Šiek tiek. – Kaip manot, dėl ko? – Dėl gero mūsų viršininko“, – juokauja praeiviai.
Kam algos augo daugiausia
Dėl gerų viršininkų ar dėl kitokių priežasčių, bet pirmąjį šių metų ketvirtį lietuvių atlyginimai stiebėsi netgi daugiau nei pernai, pandemijai tik atkeliaujant – 11 procentų. Taip skelbia „Sodros“ duomenys. „Į rankas“ vidutinės pajamos siekia beveik 940 eurų.
„Mikroklimatas buvo nepalyginti švelnesnis nei pernai metų pradžioje, mažesnis žmonių skaičius, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, apdraustųjų skaičiaus grįžimas į priešpandeminį lygį“, – komentuoja „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Tiesa, labiausiai algos augo biudžetininkams, kuriems sotesnis gyvenimas buvo suplanuotas iš anksto. Net 27-iais procentais ūgtelėjo sveikatos sistemos darbuotojų užmokestis, švietimo sektoriui atlyginimai kilo 17 procentų. Penkiais procentais didėjo ir minimali alga. Tačiau yra ir verslų, kuriuose užmokestis augo daugiau nei 10 procentų, pavyzdžiui, prekybos, apdirbamosios gamybos sričių darbuotojams.
„Galvojom, kad verslas bus atsargesnis. <…> Jeigu nori išlaikyti darbuotojus, kad jų neperviliotų kiti konkurentai, darbdaviai turi kelti algas“, – sako ekonomistas Tadas Povilauskas.
Visgi „Sodros“ atstovė pabrėžia, kad gražią statistiką reikėtų vertinti atsargiai.
„Skirtingai pandemija veikė atskirus ekonominius sektorius: mažiau paveikė tuos, kurių uždirbamos darbo pajamos didžiausios, jie tą vidurkį ir kelia vidutinių darbo pajamų ir turim labiau paveiktus mažesnius sektorius, kur darbo pajamos ir taip mažesnės“, – sako K. Zitikytė.
Išaugo pajamų atotrūkis
Maitinimo, apgyvendinimo sektoriai ilgus mėnesius gyvybę palaikė vien išmokomis iš biudžeto. Tiesa, ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad netrukus ir jie įkvėps oro.
„Daugelis gyventojų pasiilgę galimybės lankytis restoranuose, bus didesnis turistų srautas, tai irgi padės daugeliui paslaugų sektorių įmonių greitai atsigauti“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau nėra gerų naujienų kalbant apie pajamų atotrūkį. Penktadalis uždirbančiųjų daugiausia „į rankas“ gauna net penkis kartus didesnes algas nei penktadalis gaunančiųjų mažiausią užmokestį.
„Mažiausias pajamas uždirbančiųjų per metus pajamos padidėjo 6 proc., didžiausias pajamas uždirbančiųjų – apie 10 proc.“ – sako K. Zitikytė.
O tai reiškia, kad pirmą kartą nuo 2019-ųjų pajamų atotrūkis vėl padidėjo.
„Ką tikrai labai smarkiai paveikė ši pandemija – tai dirbančiuosius savarankiškai, būtent jiems tie draudimai buvo skaudūs ir į šitą statistiką tie žmonės nepakliūva. <…> Kad visiems pakankamai gerai praėjo pandemija, negalima sakyti, žinoma“, – sako T. Povilauskas.
O lygiai tuo pat metu trūksta darbuotojų. Vien balandžio mėnesį Lietuvos darbdaviai Užimtumo tarnybai pateikė 40 tūkstančių darbo pasiūlymų. Ekonomistai jau kurį laiką kalba, kad susiklosčiusi padėtis gali paskatinti infliaciją.
„Daugelis įmonių, turėdamos didinti atlyginimus po 10-12 proc. per metus, negalės nepadidinti savo prekių ir paslaugų kainų ir tai matysis gerokai spartesniu vartojimo kainų augimu“, – komentuoja T. Povilauskas.
O ir tikėtis, kad algos tokiais tempais augs ir vėlesniais metais, esą nereikėtų.
„Šie metai, ateinantys metai yra „la-fa“, klestėjimo ir aukso amžius, atlyginimai auga, darbo vietų bus daug, visi gali džiaugtis. Klausimas, ar užkirsime kelią ekonomikos perkaitimui ir galimam kritimui nuo to debesies“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomistai pabrėžia, kad subalansuoti šalies biudžetą valdžia turėtų ne didindama mokesčius, o atsisakydama perteklinių išlaidų, galbūt – ir dalies dabar verslui mokamų subsidijų.