n. mačiulis

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams.  Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Lietuvių algų šuolis, ištikęs šių metų pradžioje, nustebino net ekonomistus. Algos tautiečiams augo net sparčiau nei tuo pačiu metu pernai – 11 proc. Tiesa, labiausiai tuo džiaugiasi tie, kuriems skurdu ir šiaip nekvepia – pirmą kartą po poros metų pajamų atotrūkis mūsų šalyje vėl padidėjo. O ekspertai perspėja, kad visa tai lems kainų augimą ar net ekonomikos perkaitimą. Retas gatvėje sutiktas žmogus sako pastebėjęs pajamų augimą. O jei ir pastebėjo, tai labai nežymų. „Šiek tiek.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Šią savaitę „Sodra“ paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį 11 proc. didėjo atlyginimai. Tačiau pandemija augino ne tik atlyginimus, bet ir pajamų nelygybę: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir uždirbdavo daugiau, o mažiau uždirbančių asmenų atlyginimų augimas matyti nežymus. Tam spręsti prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip mažiausią minimalią algą gaunantiems gyventojams per mėnesį papildomai suteikti 10 eurų į rankas.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.  „Skaičiuojame, kad apie 40 proc.

Dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, maisto kuponai būtų dalinami visiems gyventojams ir kiekvienam jų suteiks 6 eurų nuolaidą per mėnesį – anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai bus paskata gyventojams apsipirkti kiek pigiau, o žemdirbiams – parduoti daugiau produkcijos. Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Nuo 2010 metų rugsėjo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantis Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad nauja krizė Lietuvoje gali prasidėti dėl išorinio šoko. „Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis. Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.

Vyriausybei planuojant mažiau pasiturintiems žmonėms dalinti kuponus maisto produktams ir taip skatinti šeimos ar ūkininkų prekybos verslą, ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Jie sutaria, kad nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Vyriausybei planuojant imtis priemonių mažinti maisto kainas ir suvaržyti didžiųjų prekybos tinklų dominavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). „Kryžiaus žygiai“ prieš aukštas kainas ir infliaciją – prieš tai, ko nėra. Nes infliacijos nėra, 2 proc. infliacija yra labai sveika, esant tokiam atlyginimų augimui.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

Lietuva, ruošdamasi galimam Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos mažėjimui po 2020 metų, investiciniuose fonduose sukaupė 1,093 mlrd. eurų. ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

„Swedbank“ išplatino pranešimą apie tai, kad būsto rinkoje sąlygas ima diktuoti pirkėjai. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, pastaruoju metu sumažėjusio būsto rinkos sandorių skaičiaus nereikėtų laikyti pavojaus signalu, priešingai – tai rodo rinkos brandą. Būsto įperkamumas Vilniuje ir Klaipėdoje išlieka arti savo istorinių aukštumų, o dėl praėjusių metų būsto kainų spurto Kaune įperkamumas šiame mieste pastebimai sumažėjo.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atlikta komunikacijos žiniasklaidoje analizė atskleidė, kurie bankų, organizacijų ar verslų atstovai dažniausiai pasisakė bei buvo daugiausiai cituojami.  Bankų atstovai 2016 metais išliko dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų nuomonės lyderių sąrašo viršūnėje, tačiau bendrai jų citatų per praėjusius metus sumažėjo.

Finansų ministerija peržiūri prekes ir paslaugas, kurioms galėtų būti taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Kol kas neaišku, kokioms prekėms ir paslaugoms būtų taikomi 5 procentai PVM. Ministerija neatskleidžia, ar tarp tų produktų bus ir maisto prekės. Ekspertai sako, kad lengvatinis maisto produktų apmokestinimas būtų labai rizikingas sprendimas.

Seimui svarstant įvesti privalomas etnologijos pamokas ar trumpinti vaikų atostogas, ekonomistai stebisi – negi nėra svarbesnių darbų? Ekspertai sako, kad valdžia švaisto laiką šalutiniams klausimams, kol ekonomikos srityje laukia galybė neišspręstų problemų. Garsioji Maslow poreikių piramidė aiškiai iliustruoja – visų pirma žmogus turi būti sotus ir saugus, tik tuomet jam rūpės kultūra ir saviugda.

Lietuva tirpsta kaip paskutinis žiemos sniegas. Vien per paskutinius metus emigravo 50 000 žmonių. Skaičiuojama, kad jau po trijų dešimtmečių mūsų nelik nė dviejų milijonų. Tam įtakos neabejotinai turės gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, tačiau bene svarbiausias jų – emigracija. Specialistai sako, kad vis daugiau lietuvių iš šalies išvyksta ne dėl to, kad nesudurtų galo su galu, o dėl blogo psichologinio klimato.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

Netylant diskusijoms dėl maisto kainų Lietuvoje, į jas vis dažniau reaguoja žymūs šalies ekonomistai. Ne išimtis ir Nerijus Mačiulis, kuris šį kartą „Facebook“ pribloškė savo netikėtu palyginimu. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis savo paskyroje pateikė nuotrauką, kurioje nurodyta prieskonio šafrano kaina viename iš prekybos centrų. „Labai didelė arba beveik neegzistuojanti pasiūla ir paklausa gali paaiškinti ir labai keistas kainas.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Prieš porą dienų ekonomistui Nerijui Mačiuliui pasidalinus liūdniausiu jo darytu grafiku, lyg virusas blogų naujienų virtinė pradėjo plisti ir kitų ekonomistų socialinio tinklo paskyrose. Nauja mada virto tarsi lenktynėmis, kas pavaizduos didesnę Lietuvos bėdą – nuo atlyginimų, BVP, turtinės nelygybės iki skolose skendinčios „Sodros“. tv3.lt primena, kad viskas prasidėjo nuo N. Mačiulio įrašo socialiniame tinkle „Facebooke“, kuris parodė, jog Lietuvos mokytojai uždirbai mažiausiai.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pakeista iš palūkanų ir kapitalo prieaugio gautų santaupų apmokestinimo tvarka.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...