Ekspertai sako, kad lengvatinis maisto produktų apmokestinimas būtų labai rizikingas sprendimas.
Lengvatos sugrąžins lietuvių pirkėjus iš Lenkijos?
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad teoriškai lengvatos maistui galėtų atpiginti maisto produktus ir mažiau tautiečių vyktų apsipirkti į Lenkiją. Tačiau pavyzdys su lengvata žuviai jau parodė, jog pritaikius lengvatinį tarifą, kainos nebūtinai sumažės.
„Lenkija turi PVM lengvatas kai kuriems maisto produktams, tai ir pas mus galėtų būti svarstytinas klausimas. Pavyzdžiui, būtų galima pritaikyti lengvatą produktams, kurių lietuviai dažniausiai važiuoja pirkti į Lenkiją. Jei tos lengvatos tikrai sumažintų kainas, tai būtų viena iš priemonių kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Esminis klausimas, kaip užtikrinti, kad lengvata atsispindėtų kainoje. Jei konkurencija maža, lengvatos pasitarnauja ne pirkėjui, o prekybininkui ir importuotojui. Prisimename atvejį, kai žuviai pritaikyta PVM lengvata nesumažino žuvies kainos. Niekas negarantuoja, kad tai nepasikartos“, – sako ekonomistas.
„DNB“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad PVM lengvata nebūtinai priartins lietuviškas maisto kainas prie lenkiškų.
„Kaimyninė Lenkija su pigesniu maistu tikrai kelia nerimą. Tačiau ne vien mokesčių skirtumai lemia kainų skirtumus. Lenkijoje didžiulė rinka, be to stiprus zlotas prisideda prie pigesnių prekių. Vien įvedę lengvatas kažkokių reikšmingų pokyčių nepasieksime ir prie lenkiškų kainų nepriartėsime“, – sako ekspertė.
Pienas ir mėsa lengvatų nenusipelnė?
Buvusi socialdemokratų valdžia svarstė, jog lengvatiniu tarifu galėtų būti apmokestinta mėsa ir pieno produktai, tačiau tokiam variantui nebuvo pritarta. Kai kurie ekspertai mano, kad lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas tik sveikiems produktams.
N. Mačiulis sako, kad lengvata turėtų būti taikoma tam sveikam maistui, kurį sunkiai įperka skurdžiau gyvenantys žmonės.
„Nelengva nuspręsti, kokį maistą apmokestinti lengvatiniu tarifu. Visiems produktams pritaikyti lengvatos Lietuva neturi finansinių galimybių. Manau, kad lengvatinis PVM galėtų būti taikomas sveikiems maisto produktams. Pavyzdžiui, vaisiams, daržovėms, kruopoms, riešutams. Visi žino, kad augaliniai produktai yra sveikesni, nei gyvuliniai. Jų žmonės turėtų vartoti daugiau. Tačiau dažnai skurdžiai gyvenantys tų sveikų produktų neįperka. Lengvata padėtų prieinamesnius padaryti tokius produktus, kaip riešutai, kurie šiuo metu labai brangūs. Keista, kad buvo svarstoma lengvata pienui ir mėsai. Tai maistas, kurio kaip tik sveikai gyvenantis žmogus turėtų vartoti mažiau. Ir valstybė turėtų skatinti tą sveiką pasirinkimą“, – mano ekonomistas.
Po krizės sumažinti PVM tarifą „pamiršo“
Nors teigiama, kad pragyvenimo lygis kyla ir ekonomika auga, tačiau per krizę nuo 18 proc. iki 21 proc. padidintas PVM tarifas maistui taip ir lieka nesugrąžintas iki buvusio lygio. I. Genytė-Pikčienė sako, kad valdžia „pamiršo“ savo pažadus, todėl už maistą iki šiol mokame brangiau.
„Keista, kodėl valdžia nieko nekalba apie PVM sumažinimą visoms maisto prekėms. Tam jau pats laikas. Krizės metu buvo aiškiai pasakyta, kad 21 proc. PVM tarifas yra laikinas ir, atėjus ekonomikos pagyvenimui, vėl bus sumažintas. Laikinas tarifas tapo amžinu tarifu, o valdžia pamiršo savo pažadus“, – teigia ekonomistė.
Ekspertės teigimu, PVM lengvatos atskiriems produktams apskritai nėra gera idėja.
„Mokestinės lengvatos tam tikriems produktams skamba kaip populiarumo vaikymasis, o ne sisteminis pokytis. Kuo mokesčių sistema lakoniškesnė ir paprastesnė, tuo ji skaidresnė, lengviau administruojama ir efektyvesnė. Kiekviena lengvata iškraipo rinką ir sveiką nusistovėjusį santykį. Todėl manau, kad naujų lengvatų prisigalvoti nereikėtų. Jei norime žmonėms palengvinti mokestinę naštą ir paskatinti vartojimą, reikėtų kitų kompleksinių sprendimų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistas N. Mačiulis sako, kad yra kur kas geresnių variantų, nei didinti PVM tarifą maisto produktams. „Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas yra kur kas efektyvesnė priemonė. Ji nediktuotų žmonėms, ką vartoti. Taip pat reikia galvoti apie kitas priemones, kurios keltų pragyvenimo lygį, garantuotų didesnę algą. Žmonėms reikia sudaryti galimybes užsidirbti, o ne apdėti lengvatomis“, – sako N. Mačiulis.
