Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas remdamasis Eurostato bei šiais duomenis išskiria, kad apytiksliai gamintojo kaina galutinėje vartotojo kainoje sudaro apie 51 proc. Tačiau daug išsamesnes įžvalgas galima padaryti iš atskirų maisto produktų agreguotų dydžių.
„Pavyzdžiui, paimkime sūrį. Žemdirbio dalis 20 proc., supirkėjo 21 proc., mažmenininko 22 proc. PVM 13 proc. Išeitų taip, kad gamintojo dalis yra virš 40 proc. Kiaulienos kaina – gamintojo ir perdirbėjo yra apie 60 proc. Tai Eurostato bendras dydis – apie 50.
Žiūrint į Eurostato lentelę, ekonomistas taip pat padaro išvadą, kad Lenkijoje gamintojų dalis mažesnės, tad daugiau pasiima prekybos centrai. „Natūralu, Lenkijoje gamintojai dideli ir sugeba pagaminti daugiau“, – prideda jis.
Kam atitenka liūto dalis?
Nagrinėjant LAEI pateikiamas maisto produktų kainų grandines T. Povilauskas padaro išvadą, kad prekybininkai didžiausios įtakos neturi. Tačiau net ir sumažėjus žaliavų kainai, tai atsiliepia ne visai kainų grandinei.
„Jei sąžiningai viskas persiduoda per tuos kanalus , tai prekybininkų ar gamintojų dalis neturi kisti ir kainoms augant. Pavyzdžiui, jei žaliavinio pieno kaina auga ir persiduoda per visus kanalus, tai tas santykis neturi keistis, bet iš grafikų matome kitaip. 2014 m. žemdirbiai ir virš 30 proc. galutinės kainos gaudavo, o praeitų metų vasarą, pasiekus pieno kainų dugną, tik apie 19 proc. O pažiūrėjus į kitas grandinės dalis matyti, kad kainų perdirbėjai nemažino.
Idealiame pasaulyje, kad visi būtų patenkinti kaina, santykis turėtų nekisti. Kaina gali kristi mažėti, bet jei santykis daugmaž toks pats, visi patenkinti. Kai buvo su žaliaviniu pienu labai kritusios kainos labiausiai nukentėjo žemdirbiai. Jų dalis sumažėjo. Prekybininkai, kaip matome, neturi pačios didžiausios įtakos. Atmetus mokesčius, daugiau nei trečdalis kainos yra pas perdirbėją, mažmenininko dalis ir apie trečdalį. Tai liūto dalis tikrai ne pas žemdirbį“, – išvadas pateikia T. Povilauskas. Maisto prekių kainų grandinės vizualizacijos – nuotraukų galerijoje.
Ragina atsižvelgti į nuolaidas
Lietuvos prekybininkų asociacijos direktorius Laurynas Vilimas dar anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė, kad LAEI vertinimai yra tik vidurkiniai, dėl to pieno antkainio dalis gali skirtis priklausomai nuo rūšies, parduodamo kiekio, galiojimo laiko ir t.t.
Be to, reikėtų atsižvelgti į parduotuvėse produktams taikomas nuolaidas.
„Jei nėra įtraukiamos nuolaidų kainų periodas, tada vaizdas gali būti šiek tiek netikslus dėl kainų dalių. Kadangi nuolaidos iš tiesų labai populiarus reiškinys tarp lietuvių, o didžioji dauguma prekių: ir daržovės, vaisiai, kiti produktai nuperkami su nuolaidomis, reiškia turi būti toje grandinėje pasverta ir tai. Reikia suprasti, kad realybėje nelabai atitinka ši grandinė tikrojo vaizdo“, – sako L. Vilimas.
Kieno dalis sumažėja taikant nuolaidą? Pasak L. Vilimo, vieno standarto nėra. Kiekvienam produktui akcijos pritaikomos skirtingai.
„Kai kurios akcijos ir nuolaidos inicijuojamos nebūtinai prekybininkų. Apskritai didžioji dalis akcijų daromos sutartinai su gamintojais: paskatinti prekių apyvartumą arba išsiparduoti senesnes, arba link galiojimo pabaigos einančias prekes. Ir tai būna dažnai gamintojo ir tiekėjo suinteresuotumu vykdoma. Tada sutariama, kokiomis proporcijomis nuolaidos dalis bus padalinta. Dažniausiai tai susitarimo reikalas, kokią dalį gaus prekybininkas, kokią gamintojas“, – įvardija L. Vilimas.
Tuo tarpu LAEI prezidentas Albertas Gapšys, kad nuolaidos vieną savaitę yra, kitą nėra. Dėl to tai nėra ta kaina, pagal kurią būtų galima vertinti.
„Tada tegul ne nuolaidą skelbia, o pastoviai tą kainą. Mes remiamės kainomis, kurias pateikia arba Lietuvos statistikos departamentas arba ŽŪM“, – nurodo jis.
Ūkininkams atrodo kitaip
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi, kad tokie tyrimai nėra suderinami su pačiais ūkininkais. Dėl to pastarieji nurodo visai kitokius rezultatus.
„Jie ką skelbia su mumis nesiderina. Mes seniai kėlėme klausimus, bet jų skaičiavimai labai skiriasi nuo pačio ūkininko. Mes visada už tai, kad būtų ta grandinės pusiausvyra. Pirmiausia 50 proc. gamintojui turėtų būti, o likusi perdirbėjui ir prekybininkui.
Parduotuvėje pienas apie eurą, o ūkininkas gauna tik 20 euro centų. Perdirbėjas pasiima daug daugiau. Mano skaičiavimais, apie 60 proc. pasiima perdirbėjas, 20 proc. gamintojai ir 20 proc. prekybininkai.
Tie kurie mažiausiai įdeda darbo – daugiausiai uždirba, o tas ūkininkas, kuris vargsta nuo ryto iki vakaro, gauna mažiausią dalį“, – tikina J. Talmantas.
LAEI prezidentas Albertas Gapšys atkerta, kad visiems ūkininkams taip atrodo, kad jie gauna mažiausiai.
„Iš tiesų yra supirkimo kainos irgi skelbiamos, o apatinė dalis būtent irgi tų dviejų statistikos padalinių (Statistikos departamento ir ŽŪM – red. pastaba) skelbiamos. Galbūt kur nors kažkur kas daug pigiau parduoda, be tokios vidutinės supirkimo kainos Lietuvoje.
Iš grafikų ir matosi tendencijos, svyravimai. Pavyzdžiui, pieno produktai, kai buvo krizė žemdirbio dalis krito, nes labai krito supirkimo kainos. Perdirbėjų arba prekybininkų dalys mažiau krito.
O štai vertinant jautienos produktus, apie 50 proc. tenka žemdirbiui, nes tai supirkimo kaina. O kadangi žiūrime žalią mėsą, skerdimo išlaidos minimalios. Pardavimo išlaidos jau sudaro 20–30 proc., bet beveik visuose produktuose prekybininkai 20–30 proc. pasiima“, – komentuoja A. Gapšys.
Jis prideda, kad yra ir nematoma pusė. Kainų grandinėje nepamatysime perdirbėjams keliamų sąlygų, priklausomai nuo to kokioje lentynoje produktas, kokias reikės taikyti nuolaidas.
Dar anksčiau A. Gapšys yra pasakojęs, kad priklausomai nuo produkto kinta ir kainų grandinės dalys. Pavyzdžiui, jei produktas – kiauliena, tai perdirbėjų įdėtas darbas ir procesas nėra toks sudėtingas, kaip su kitais produktais. Tad iš karto ir mažesnis antkainis.
Tuo tarpu žemdirbių kainos dalis dažnai išlieka mažai kintanti, nes kaštai nesiskiria.
Prekybininkų dalis pagal įvairias situacijas gali kisti: priklausomai nuo sandėliavimo, lentynų ir kitų skiriamų kaštų. Be to, prie kainos prisideda ir PVM tarifas.
