Garsioji Maslow poreikių piramidė aiškiai iliustruoja – visų pirma žmogus turi būti sotus ir saugus, tik tuomet jam rūpės kultūra ir saviugda. Tačiau Lietuvoje, regis, Maslow piramidė apvirto aukštyn kojomis – žemiau skurdo ribos gyvena daugiau kaip penktadalis gyventojų, tačiau valdžia atranda marias laiko rūpintis kultūriniais ir etniniais reikalais.
Keisti valdančiųjų prioritetai
„DNB“ banko vyriausioji ekonomistė Jakaterina Rojaka sako, kad iš karto po rinkimų matėsi, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skirs daug dėmesio kultūrai. Gal net šiek tiek per daug. „Matėme, kad valstiečių programoje daugiau dėmesio kultūrinėje plotmėje, o ekonominėms problemoms skiriama ne pakankamai dėmesio. Nepritarčiau patarlei, kad menininkas turėtų būti alkanas. Kultūra yra svarbu, bet visų pirma reikia spręsti ekonomines problemas. Reikia rūpintis, kad žmogus būtų sotus, saugus, turėtų darbą ir nenorėtų išvykti iš Lietuvos. O tik tuomet galvoti apie etnologiją, kultūrą ar panašius dalykus.
Tiek ekonomistai, tiek ne ekonomistai, galėtų pritarti, kad tokie dalykai, kaip etnologija, nėra prioritetiniai. Jei mėtysimės po daug tikslų, galim nepadaryti nieko. Niekas nesiginčija, kad švietimas yra prioritetas. Tačiau tokie klausimai, kaip etnologija arba mokslo metų ilginimas, yra labai toli nuo prioritetų. Tai iš esmės yra dėmesio blaškymas“, – sako ekonomistė.
Kaimynai skatina konkurencingumą, o mes?
Ekspertės teigimu, švaistydama laiką pašalinių problemų sprendimui, Lietuva rizikuoja smarkiai atsilikti nuo savo kaimynių ir taip tapti nepatraukli investuotojams.
„Mes labai smarkiai prarandame laiką darydami kažkokius veiksmus, kurie nepakelia mūsų ekonomikos į aukštesnį lygį. Konkurencingumo prasme pasaulyje mūsų padėtis dabar nėra gera – jei mes prarandame dar laiko, nebetenkame galimybės pasivyti kitas šalis. Kuo lėčiau judame su sprendimais, tuo sunkiau bus gražinti mūsų žmones atgal į Lietuvą, o ne skatinti juos išvykti ten, kur geriau. Mes netenkame fokuso į svarbiausias problemas. Naujasis Darbo kodeksas gali padėti pritraukti investicijas. Bet sprendimų priėmimas labai lėtas. Kyla klausimų, ar apskritai spėsime kažką padaryti. Nes kitos šalys nedelsia. Jei mūsų kaimyninės šalys greičiau už mus pagerins savo investicinę aplinką, mes neteksime investicijų ir judėsime tik atgal“, – sako J. Rojaka.
Vienoje srityje dabartinė valdžia aplenkė buvusią
J. Rojaka priduria, kad dabartinė valdžia padarė ir gerų žingsnių. Vienas iš jų – valstybinės korupcijos suvokimas. „Daug daugiau dėmesio tam skiriama. Tai nėra tiesioginis įrankis emigracijai stabdyti, bet bent bendrai aplinkai gerinti tikrai yra geras žingsnis. Tiek valstybinių įmonių turto peržiūrėjimas, įmonių vadovų rokiruotės – tai buvo didesni žingsniai, nei per pastaruosius keturis metus“, – teigia ekonomistė.
Neaišku, kur nuves blaškymasis
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako iš vis nesuprantantis, ką daro valdžia ir kodėl taip blaškosi. „Ilgalaikė vizija neišgryninta. Yra daug tų vizijų, bet jos viena kitai prieštarauja. Kad ir Vyriausybės veiklos valdymo planas iškelia tokius prioritetus, kurie vienas su kitu kertasi. Iškomunikuota, kad mes kursime gerovės valstybę, bet neaišku, nei kokia jis bus, nei kada mes ją kursime, nei kaip. Kiekvienas tuos dalykus supranta savaip. Terminai vartojami populistiniai – socialinės atskirties mažinimas, regionų plėtra. Klišiniai pavadinimai. Nieko konkretaus. Valdžia blaškosi ir išnaudoja daug energijos šalutiniams darbams. Neaišku, kur mus nuves tas vizijos ir konkretumo nebuvimas. Bet manau, kad rimtų sprendimų nei dėl emigracijos mažinimo, nei dėl ekonomikos gerinimo, mes greitu metu neturėsime“, – sako ekonomistas.
Kova su emigracija - nevykusi
Ž. Maurico teigimu, kol kas valdžia nepriėmė ir nesvarsto nei vieno sprendimo, kuris padėtų mažinti emigraciją. Tačiau jau sugebėjo padaryti kai ką, kad nenorėtų grįžti išvažiavę tautiečiai.
„Nemaža dalis nori grįžti, tikrai tai žinau, teko daug su Londone gyvenančiais lietuviais kalbėtis. Bet tokie atvejai, kai pasitinka oro uoste su žinia, jog esi skolingas sveikatos draudimui, tikrai nepriduoda žmonėms noro grįžti. Tas Sodros skolų susirinkinėjimas žmonėms yra labai psichologiškai skaudus. Čia yra nesąmonė mano akimis žiūrint. Niekas taip nedaro“, – sako ekonomistas.
Paklaustas, kada valstiečiai pradės spręsti rimtas problemas, o ne kalbėti apie „etnologijas“, Ž. Mauricas juokais atsako: „Gal ir niekada“.
„Nėra ko dramatizuoti“
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutinka, kad valdžia sėdi rankas sudėjusi ir rūpinasi pašaliniais reikalais. Ekonomisto teigimu, geri darbai visuomet mažiau akcentuojami, labiau matomi tie, kurie sukelia visuomenės nepasitenkinimą.
„Vis tiktai yra svarstoma ir mokesčių sistemos peržiūra, priimtas sprendimas liberalizuoti imigracijos formatus ir daugybė kitų sprendimų, kurie susiję su ekonomika. Gal tik mažiau narstomi, nei alkoholio ribojimai ir kiti klausimai. Kol kas sudėtinga įvertinti, ar visi valstiečių darbai atneš teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio sistemos supaprastinimas yra teigiamas dalykas, tačiau jei didės pajamų mokestis kai kurioms pajamoms, tai gali turėti ir blogų pasekmių. Taigi šiuo metu dar sunku daugumą sprendimų įvertinti vienareikšmiškai. Tačiau negalima sakyti, kad jokie sprendimai nėra daromi. Čia nėra ko dramatizuoti. Tiesiog rečiau pamatome viešojoje erdvėje gerus darbus, daug greičiau pamatomi kontroversiški. O jų taip pat yra. Pavyzdžiui, pensijų reformos sistemos gairės neaiškios, gali turėti prastų ekonominių ir socialinių pasekmių. Darbai nėra vien geri, yra ir abejotinų. Tačiau kaip per kelis mėnesius, valdžia parodė tikrai nemažai iniciatyvų. Ir gerų ir nelabai“, – sako N. Mačiulis.
