• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc. BVP, yra mažiausios regione ir, priešingai nei kaimyninėse šalyse, per dešimtmetį beveik visai neišaugo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pažymi banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

REKLAMA

Jis pateikė 10 priežasčių, kodėl atsidūrėme šioje situacijoje. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, kad dalis priežasčių yra natūralios, o kitas galima pašalinti.

Natūraliomis priežastimis, dėl kurių Lietuvos regionuose vidutinis darbo užmokestis yra mažiausias, ekonomistas įvardijo mažą šalies rinką, kai kuriuose sektoriuose esančią didelę konkurenciją ir pakankamą vietinio kapitalo kiekį, tai, kad nemažai investicijų Lietuvoje yra nukreiptos į paslaugų sektorių, o ne į pramonę (anot M. Mačiulio, paslaugų centrams reikia mažiau finansinių investicijų nei fabrikams).

REKLAMA
REKLAMA

Kokios mažiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvos regione lemiančius veiksnius galima pašalinti? N. Mačiulis tokių išskiria bent septynis:

• Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius;

• Nepalanki mokestinė aplinka (Estijoje pelnas neapmokestinamas tol kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms);

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

• Sudėtingas (sudėtingesnis nei kaimyninėse šalyse) darbo santykių reguliavimas;

• Didelė biurokratinė našta – priežiūros institucijų reikia, bet reguliavimas bei priežiūra gali būti ir pertekliniai;

• Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus;

• Vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą;

• Implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų