„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.
„Skolų ir paskolų portfelio burbulas primena Baltijos šalių paskolų portfelius 2004-2008 metais. Kai 2008 metais prasidėjo pasaulinė krizė, visos šalys pradėjo veržtis diržus, mažinti įsiskolinimus. Tuo tarpu Kinija pasuko visiškai kitu keliu, ėmė skolintis ir skatinti skolinimąsi. Tai buvo pagrindinis veiksnys, kuris tempė visą pasaulio ekonomiką ir ištempė ją iš krizės per pastaruosius septynis metus“, - pasakoja ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio daug kam atrodė, kad Kinija neberizikuos skolintis ir pradės reformas. Tačiau pastarieji mėnesiai rodo, kad Kinijos vyriausybės atidėjo reformas ir toliau augina ekonomiką pasiteisinusiu metodu – skolintis dar daugiau.
„Gerai kol tai tęsiasi, bet kai baigiasi, pasekmes mes žinome. Tačiau tuo pačiu nereikėtų per daug nerimauti, nes Kinija turi didžiausiu rezervus užsienio valiutų“, - tikino N. Mačiulis.
„Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad dabar Kinijos bendro vidaus produkto (BVP) ir kredito santykis pasiekė 200 proc., kai dar prieš 5 metus buvo 150 procentų.
„Dar labiau nerimą kelia vėl pasikartojanti situacija, kada smukus eksportui Kinija vėl lipa ant grėblio ir didina kreditavimą. Taip Kinija nenori pripažinti, kad jos ekonomika lėtėja ir bando pūsti vidaus burbulą tam, kad tą augimą palaikyti“, - dėsto ekonomistas
Kalbant apie tolimesnę perspektyvą, Ž. Mauricas mano, kad tai tas pats, kas užgesinti laužą alyva – tai gali sukelti tik didesnę žalą jų pačių ekonomikai.
„Kaip ir atrodo, kad lauželis kurį laiką prigęsta, bet paskui ugnis šokteli dar stipriau. Tad ilgalaikėje perspektyvoje didėja pavojus, kad Kinijoje kredito burbulas arba nekilnojamo turto burbulas subliūkš ir turės gana skaudžių pasekmių jos ekonomikai“, - teigė „Nordea“ vyriausias ekonomistas.
Ar sprogimo banga palies vakarus ir Europą?
N. Mačiulius aiškina, kad Kinija nėra įsiskolinusi užsienio valstybėms, o visos skolos yra iš vidaus rinkos. Tad jeigu pradėtų bankrutuoti valstybiniai bankai, įmonės, tai būtų didelis sukrėtimas Kinijos viduje, būtų socialiniai neramumai, bet potencialus poveikis išoriniam pasauliui, per finansinį sektorių, būtų gana mažas.
„Visgi Kinija yra labai uždara valstybė. Vienintelis kanalas, bet kurį pasaulis gali pajusti poveikį – yra užsienio prekyba. Pajusti Kinijos krizę galėtume per šalis, kurios eksportuoja žaliavas. O Kinijos sulėtėjimas reikš, kad reikia mažiau žaliavų, pradedant nuo pramoninių metalų, cemento iki energetinių išteklių“, - tikino ekonomistas.
Ž. Mauricas mano, kad kai pradės bliūkšti kreditavimas ir ženkliai žemėti ekonomika, tai pagrindinis ginklas bus valiutos devalvavimas. Kinija tai gali daryti, nes ji neturi užsienio skolų ir kaip tik turi užsienio valiutų rezervus. Taip kad devalvacija būtų naudinga taip, kaip Rusijos ekonomikai ir būtų lygiai toks pats scenarijus, o kadangi pagrinde rezervai yra JAV doleriais, tai devalvavus valiutą rezervai net auga.
„Labai nedaug Lietuvos eksporto keliauja į Kiniją, tik 0,7 proc.. Pagrinde tai žaliavos: mediena, nedidelė dalis chemijos produkcijos, tačiau tai dar maža apimtis. Tad labiau Lietuva nukentėtų per didžiuosius eksportuotojus – Vokietiją, Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę. Tai būtų netiesioginis efektas kaip ir efektas per Rusiją, tačiau jis nebūtų toks didelis, nes jau patyrėme Rusijos didelį smukimą“, - tikino ekonomistas.
Anot jo, jeigu visiškai Kinijos augimas nusiristų iki 0, tai Lietuvos ekonomikos augimas irgi sustotų iki 0, tačiau Rusijai scenarijus būtų liūdnesnis.
„Jeigu kristų Kinija, tai Rusija kaip minimum neatsigautų tikrai, arba kristų toliau, nes Rusija yra priklausoma nuo žaliavų kainų ir ne tik naftos, bet ir metalų. Tad mažėjant žaliavų importui Rusijos rublis žemyn eitų su Juaniu tolygiai“, - teigė Ž. Mauricas.
