Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.
Mokėti visiems ir daug – neįmanoma
Būdama dar tik kandidate į premjeres Ingrida Šimonytė užsiminė, kad ilgainiui Lietuvai reikės pasirinkti, kaip elgtis dėl vaiko pinigų. Jos teigimu, neįmanoma, kad Lietuvoje visos šeimos gautų didelius vaiko pinigus.
I. Šimonytė mano, kad vaiko pinigai yra geras finansinis instrumentas toms šeimoms, kurioms reikia finansinės pagalbos, pavyzdžiui, vienišiems tėvams. Tačiau didelės universalios išmokos būtų per didelė našta valstybės biudžetui.
„Čia reikės tokių pinigų, kurių mes ir arti neturime. O jeigu mes norime padėti toms šeimoms, kurių pajamos yra kuklesnės ir kurioms pagalbos reikia daugiau, vis vien ta diferenciacija bus neišvengiama ir tas teiginys, kuris pradžioje buvo, kad visi vaikai yra vienodi, nebus išpildytas“, – interviu naujienų agentūrai BNS sakė I. Šimonytė.
Todėl ji neabejoja, kad ilgainiui valstybei teks diferencijuoti vaiko pinigus ir išmokas skirti daliai šeimų.
„Tai dabar mes esame toje stadijoje, kai mūsų pasirinkimai yra tokie – arba išdaliname mažus pinigus plačiam ratui vaikų, arba koncentruojame išteklius į tas šeimas, kurioms finansinės paramos reikia daugiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Teks užkurti administracinį aparatą
Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka pripažįsta, kad Lietuva jau pasiekė vaiko pinigų lubas ir dar labiau didinti šias išmokas būtų sudėtinga. Profesoriaus teigimu, vaiko pinigai daliai šeimų ženkliai prisideda prie pajamų, kai kam net padeda perkopti skurdo ribą, tačiau nėra prasminga universalią išmoką skirti visiems vaikų turintiems žmonėms.
Tačiau čia pat jis įžvelgia iš to kylančią problemą. Jei Lietuva keis vaiko pinigų mokėjimo sistemą pagal šeimų pajamas, teks nuolat tikrinti, kada kokiai šeimai priklauso išmoka, o tai kainuos ir laiko, ir papildomų išlaidų.
„Sutarimo reikalas nemokėti tiems, kurie uždirba vidutinę algą, ar tiems, kurie uždirba 1,5 ar dvi vidutines algas. Kur mes liniją benubrėžtume, tai reiškia, kad reikia administruojant nustatyti, ar kokiam nors Petraičiui mokėti, ar nemokėti. Reikia tikrinti jo pajamas.
Užvedama labai didelė administracinė mašina, kuri daug kainuoja ir yra nepatogi. Ir tų žmonių skaičius svyruos, žiūrint, kaip skaičiuosime pajamas. Dar yra alga vyro ir žmonos, tada ją reikia sudėti į krūvą“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad ne visi darbuotojai kas mėnesį uždirba tokias pat pajamas, vadinasi bus situacijų, kai vieną mėnesį šeima gaus vaiko pinigus, kitą – ne. Taip pat, tikėtina, atsiras bandančių sukčiauti.
„Jeigu nuo 2 tūkst. eurų jau nebemoka vaiko pinigų, tai tada paprašysiu darbdavio, kad jis man algos mokėtų 1999 eurus. Tuomet gausiu 60 eurų vaiko pinigų, o gaudamas 2 tūkst. eurų juos prarasčiau“, – pavyzdį davė R. Lazutka.
Duoti visiems – paimti iš dalies
Tam, kad pavyktų išvengti papildomos administracinės naštos, R. Lazutka siūlo sekti dalies Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu – viena ranka duoti visiems, tačiau kita iš turtingųjų atimti.
„Jeigu galvojame, kad vaiko pinigų nereikėtų mokėti tiems, kurių algos yra daugiau kaip dvigubai didesnės nei vidutinis uždarbis (šiemet 879,2 eurai „į rankas“ – aut. past.), tada ir padarome mokesčio tarifą – visiems 20 proc., o uždirbantiems daugiau, nuo papildomos sumos – papildomas procentas mokesčio.
Tada išeitų taip, kad tuos vaiko pinigus visiems išmoka. Turtingesni vaiko pinigus toliau gauna, bet jiems padidintų mokestį tokiu mastu, kiek jie vaiko pinigus prarastų“, – siūlė R. Lazutka.
Jo teigimu, tokiu atveju administracinė nešta būtų reikšmingai mažesnė, nes kas mėnesį nereikėtų tikrinti visų vaikus auginančių šalies gyventojų pajamų.
„Skirtumas administravimo, todėl, kad tų žmonių, kuriems mokami vaiko pinigai, nereikia tikrinti pajamų. <...> Tikrai bus nelengva su biudžetu. Jeigu mes norime vaiko pinigų sąskaita sutaupyti, tai nebūtina panaikinti vaiko pinigų, tiesiog užtenka paimti tą pačią sumą iš tų, kurie daugiau uždirba per mokesčius“, – kalbėjo procesorius.
Kas nuspręs, kuri šeima verta pinigų, o kuri ne
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vos pasigirdus pirmosioms kalboms apie ketinimą keisti vaiko pinigų mokėjimo sistemą į tokius pasiūlymus reagavo labai kritiškai.
Spalio pabaigoje valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija iškėlė siūlymą peržiūrėti vaiko pinigų mokėjimą, kad paramą gautų tik tos šeimos, kurių finansinė padėtis prasta. Tokią idėją N. Mačiulis tuomet vadino „komunistine-biurokratine“.
„Kaip ten planuojama diferencijuoti vaiko pinigus pagal tėvų pajamas? Ar bus vertinamas išlaikytinių skaičius? Ar bus vertinami šeimos finansiniai įsipareigojimai? Ar bus vertinamos skirtingos vaikų išlaikymo sąnaudos mieste ir kaime? Kiek kainuos toks biurokratinis mechanizmas?“ – tokius retorinius klausimus išgirdęs pasiūlymą savo „Facebook“ paskyroje kėlė N. Mačiulis.
Jis akcentavo, kad tokių universalių pajamų kaip vaiko pinigai vienas pagrindinių privalumų yra biurokratinių sąnaudų eliminavimas.
„Bei politinio moralizavimo-vertinimo pašalinimas, kuomet kažkas turi nubrėžti liniją kuriam vaikui dar priklauso sporto būrelis, o kuriam jau nebepriklauso, nes mamytė du darbus dirba ir jau pakankamai uždirba“, – pridūrė N. Mačiulis.
Taip pat ekonomistas priminė, kad vaiko pinigai sukurti panaikinus papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), todėl vaiko pinigų naikinimas reikštų tik didesnius mokesčius daliai darbuotojų, mat jie neteko mokesčių lengvatos.
„Beje, tai nėra valstybės pašalpa didesnes pajamas gaunantiems. Didesnes pajamas gaunantys sumoka ir daug daugiau mokesčių, o vaiko pinigai yra galimybė susigrąžinti mažą dalelę tų sumokėtų mokesčių“, – rašė N. Mačiulis.
Kandidatė į ministres ramina
Tiesa, kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Monika Navickienė susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu taip pat palietė vaiko pinigų klausimą. Ji ramina, kad kitąmet tėvai gaus suplanuotus vaiko pinigus.
„Vaiko pinigai, tokie, kokie yra suplanuoti, spendimai, tokie, kokie buvo priimti praėjusios Vyriausybės, jie turės savo tęstinumą. Ir nors biudžetas yra grąžintas dabartinei Vyriausybei peržiūrėti, vaiko pinigus tikrai ketiname palikti – tokią išmoką, kokia yra, universaliu principu“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė M. Navickienė.
Tiesa, ji neužsiminė, kokia vaiko pinigų perspektyva bus artimiausiais metais, tik teigė, kad pokyčiai neplanuojami dabar.
„Nei mažinti, nei keisti dabar vaiko pinigų principų neketiname“, – sakė ji.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui siekia 60 eurų. Kitąmet ji augs iki 70 eurų. Vaiko pinigus Lietuvoje gauna daugiau nei 500 tūkst. vaikų.
