r. lazutka

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos. Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės.

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi. Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.

Pasiūlymas visiems tėvams suvienodinti vaiko priežiūros išmokas džiaugsmą kelia ne visiems. Paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nuo tokio žingsnio nukentėtų toli gražu ne turtingiausi šalies gyventojai, o tie, kurie uždirba minimalius ar vidutinius atlyginimus. Ir ekonomistai, ir tėvai pasisako prieš sistemos pokyčius ir pažymi, kad, skiriant visiems vienodai mažas išmokas, mažiau žmonių norės kurti šeimas.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Seimo rinkimai – vos po keturių mėnesių. O po jų parlamente gali atsirasti ir visiškai naujų veidų. Tautos išrinktaisiais panoro tapti ir sporto čempionai, ir ekonomistai, ir medikai. Vieni tikina panorę pokyčių asmeniniame gyvenime, kitus galiausiai įkalbėjo politikos senbuviai, dar kiti neslepia nelabai ir įsivaizduojantys, ką reiškia dirbti parlamente.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Kai kuriuos darbus dirbantys žmonės net mokėdami tokias pačias įmokas kaip visi mirtingieji gauna dvi ar daugiau pensijas, net jeigu jų stažas mažesnis ar pensinis amžius trumpesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ne vienerius metus planuoja reformuoti valstybines pensijas. Ar tai pavyks padaryti 2020 m.? Pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, signatarai, sportininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę į ypatingas pensijas arba rentas.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Pasiraitojusi rankoves „Sodra“ šiemet per pirmą pusmetį iš savarankiškai privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turinčių susimokėti asmenų jau išieškojo 10 milijonų eurų. Tačiau eilėje dar laukia tūkstančiai nelaimingųjų, kurių banko sąskaitos gali būti be įspėjimo patuštintos siekiant likviduoti skolą.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Vasara, kad ir kokia permaininga ji bebūtų, yra laikas, kai žmonės trokšta bent trumpam ištrūkti iš namų, atsipūsti nuo darbų ar kasdienės aplinkos. Deja, atostogauti sau gali leisti ne visi. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie atostogas leidžia namuose, retsykiais kaime arba pas giminaičius kituose miestuose. Labiausiai skursta ir liūdniausias vasaras leidžia vienišos mamos su vaikais ir senoliai, gyvenantys tik iš kuklios pensijos.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Ar sugebėtumėte išgyventi už 120 eurų per mėnesį? Vyriausybė ir toliau mano, kad tokių pinigų turi pakakti. Tuo tiki ir savivaldybės, pernai sutaupiusios net 100 mln. eurų, kurie turėjo atitekti pašalpoms nepasiturintiems. Nepasiturintys gyventojai pernai nesulaukė net 117 mln. eurų, skirtų išmokoms, t.y. daugiau nei pusės visos sumos. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad tai nepateisinama.

Nepaisant jau kelerius metus iš eilės augančios Lietuvos ekonomikos, skurstančių žmonių skaičiaus šalyje suvaldyti taip ir nesugebėjome. Jei 1999 m. skurdo 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai po dviejų dešimtmečių – 50 tūkst. daugiau. Kokių žingsnių spręsti šią problemą imasi valdantieji ir kokių žingsnių būtinai reikia imtis? Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Vyriausybė žada skirti vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms per 190 mln. eurų. Tai pranešta pristatant mokesčių pakeitimus. Ekonomistai naujas priemones vertina nevienareikšmiškai – vieni sako, kad mažiausiai uždirbančios šeimos pajus finansinį palengvėjimą, kiti kritikuoja pačią vaiko pinigų sistemą. Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus. Jį pakeistų tiesiogiai mokamos išmokos už vaikus.

„10 metų dirbau kirpėja, mokėjau mokesčius, o pastojusi sužinojau, kad iš valstybės aš ir mano vaikas negausime nieko“, – redakcijai skundžiasi pagal verslo liudijimą dirbanti moteris. Sau darbo vietą susikuriančios moterys nemoka motinystės draudimo įmokų, todėl ir išmokų tikėtis negali. Ekonomistai pripažįsta, kad motinystės draudimas ne visuomet veikia efektyviai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

Dar vienas viešosios nuomonės formuotojas skatina ir siūlo susikrauti lagaminus ir palikti Lietuvą. Prie tokio požiūrio, rodosi, esame įpratę. Tačiau ar tikrai Lietuvoje yra taip blogai gyventi? O gal klausimą jau reikia formuluoti visai kitaip? Ar Lietuvoje gyventi jau taip blogai, kad nebegalima pasilikti ir būtina šalį apleisti? Būtent to tv3.lt naujienų portalas ir paklausė ekspertų.

Lietuvoje gyventojų pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja penkerius metus iš eilės. Ekonomistai įspėja, jog realybė – baisesnė, nei statistika, o valdžios dėmesys nelygybei nėra pakankamas. Ekspertų ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinės nelygybės priežastys Lietuvoje – didelis skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna socialinė apsauga.

Paskirtajam premjerui Sauliui Skverneliui antradienį Seime pristatant Vyriausybės programą, BNS paklausė ekspertų, ar naujajai valdžiai pavyks pavyks įgyvendinti vieną svarbiausių rinkimų pažadų pažaboti emigraciją.

Ekonomistai Lietuvoje mėgsta skambinti pavojaus varpais. Ypač tada, kai šalį sudrebina naujos ir netikėtos grėsmės. Šiuo metu panašiai kalbama apie „Brexit“ įtaką. Lietuvos banko ekspertai prieš kelias dienas pasidalijo daugeliui ekonomistų netikėtomis prognozėmis Lietuvai. Vienas įdomesnių faktų – Lietuvai ateityje gali kilti keblumų ne dėl anksčiau taip dažnai minėtos Rusijos, o dėl Didžiosios Britanijos. Tiesa, ekonomistai net ir čia nėra vieningi.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Prieš porą dienų ekonomistui Nerijui Mačiuliui pasidalinus liūdniausiu jo darytu grafiku, lyg virusas blogų naujienų virtinė pradėjo plisti ir kitų ekonomistų socialinio tinklo paskyrose. Nauja mada virto tarsi lenktynėmis, kas pavaizduos didesnę Lietuvos bėdą – nuo atlyginimų, BVP, turtinės nelygybės iki skolose skendinčios „Sodros“. tv3.lt primena, kad viskas prasidėjo nuo N. Mačiulio įrašo socialiniame tinkle „Facebooke“, kuris parodė, jog Lietuvos mokytojai uždirbai mažiausiai.

Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad naujajame socialiniame modelyje pirmą kartą taip sistemiškai įvertinta visa socialinė politika ir žada, kad įstatymų paketas pasieks Seimą dar šią, pavasario sesiją, konservatoriai tvirtina, jog siūlomas modelis – nesocialdemokratinis.

Žinių radijas   Į Seimą atkeliavus Darbo kodekso pataisoms su ankstesnėmis darbo sutarties sąlygomis, o premjerui kai kuriuos dabartinio kodekso straipsnius vadinant „sovietiniais“, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad tokios šnekos tik sukuria žmonėms nuomonę, kad Darbo kodeksas yra blogas.

Žinių radijas  Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui kreipusis į ūkio ministrą Evaldą Gustą, prašant ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje, ekonomistų nuomonės dėl tokio parlamentaro veiksmo išsiskyrė. Ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romas Lazutka nurodė, kad rinkų veikimo principus reikia aiškintis nuolat, o ekonomistė Rūta Vainienė nurodė, kad tokie pastebėjimai dėl kainų nėra naujiena.

LRT.lt portalo kalbinti verslo, politikos ir ekonomikos ekspertai sako, kad pirmieji debatai staigmenų nepateikė. Dauguma kandidatų į prezidentus kartojo tas pačias žiniasklaidoje nuolat skelbiamas mintis, nuvalkiotus argumentus. Dažniausiai kalbėjo apie tai, kokios yra problemos, bet ne kaip jas spręsti. Kalbintiems ekspertams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas kandidatai rinkėjams nėra paruošę jokių siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdantieji ir net opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog švediškas gerovės valstybės modelis yra bene pagrindinis Lietuvos siekis. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad apie švedišką gerovę nė svajoti nėra ko, mat ši kainuoja per brangiai, be to, Lietuvoje egzistuoja ir stiprios interesų grupės, kurioms toks valstybės modelis – nepalankus. „Švediško gerovės valstybės modelio siekis yra suformuluojamas nežinant viso paveikslo.

Darbo rinkos specialistai neretai skundžiasi, kad dalis žmonių nenori dirbti ir verčiau gyvena iš pašalpų. Tačiau žinomas sociologas Romas Lazutka atkerta, kad tol, kol vaikus auginantiems tėvams apsimokės nedirbti, padėtis nepasikeis.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet išvykstančiųjų srautai dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo paskelbta statistika. Anot sociologo Romo Lazutkos, emigrantai išvyksta, nes čia jiems sunku susirasti darbą, bet parvyksta, nes svetur taip pat nėra lengva. VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Dovydas Varkulevičius tikina, kad sugrįžtantys gali užsiimti verslu, esą Lietuva tam – puiki terpė.

Žinomas ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad siūloma pensijų kaupimo sistema, pagal kurią asmuo, nusprendęs mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio įmoką, labai sudėtinga, o tarpininkams bus mokama iš tų pačių lėšų, iš kurių ir pensijos.

Nuo šių metų sausio 1 dienos keliais centais padidėjusi elektros energijos kaina  turės įtakos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai įmonei. Balsas.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dėl to šiek tiek didės infliacija, o pardavėjai tuo galės motyvuoti kitų kainų augimą. Tačiau svarbiausia – šiuos pokyčius lėmė ne rinka, o „duoklė“ Lietuvos elektrinei.

Ekonomikos ekspertai apie gruodžio viduryje prisaikdintos 16-osios vyriausybės programą ir 2013-ųjų valstybės biudžetą: ką šie metai atneš Lietuvos žmonėms?

„Gerai, kad prezidentė atkreipė dėmesį į kovą prieš korupciją ir monopolizaciją. Bet kalbėdama apie ekonomiką, ji net nepaminėjo vienos iš pagrindinių – nedarbo problemos, – išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą Balsas.lt sakė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras VU profesorius Romas Lazutka.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.