2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc. Per dešimt metų šis rodiklis aukščiausias buvo 2010-aisiais ir siekė 36,3 proc.
Daugiau žmonių negali sau leisti paprastų malonumų
Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad „velnias slypi detalėse“. 2018 metais, palyginti su 2008-aisiais, daugiau žmonių Lietuvoje teigė negalintys laiku sumokėti mokesčių, praleisti bent savaitę atostogų per metus ne namuose, pakankamai šildyti savo būstą bei apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų. Tiesa, per dešimtmetį daugėjo žmonių, kurie gali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto.
„Šių rodiklių mažėjimą labiausiai lėmė mažėjantis materialinis nepriteklius didžiuosiuose miestuose, kur jis yra apskritai mažiausias (17,3 proc.) ir jau mažesnis nei 2008 m. Tuo metu kituose miestuose materialinis nepriteklius išaugo iki 29,4 proc. ir buvo didžiausias nuo 2013 m. Kaime kiek sumažėjo iki 25,5 proc.“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Galdikienė.
Kaip aiškina Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė, asmenys susiduria su materialiniu nepritekliumi, jei negali įpirkti trijų iš šešių elementų, būtinų kokybiškam gyvenimui, o didelis materialinis nepriteklius fiksuojamas, kai asmuo negali sau leisti bent keturių iš šešių elementų – laiku mokėti už būstą, jį pakankamai šildyti, patirti netikėtas išlaidas, reguliariai valgyti mėsą ar žuvį, atostogauti ne namie, turėti automobilį.
„Įdomu ir tai, kad 2018 m. vis dar didesnė dalis gyventojų nei 2008 m. negalėjo sau leisti tokių dalykų kaip atostogauti ne namie, sumokėti už būstą ar padengti nenumatytas išlaidas. Net pusė šalies gyventojų negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, o 40 proc. gyventojų negali sau leisti praleisti bent savaitės atostogų ne namie. Paradoksalu, kai pagalvoji, kad pernai šalies realus BVP buvo 15 proc. didesnis nei prieš dešimtmetį, o realus vidutinis atlyginimas net 23 proc. didesnis nei 2008 m.“, – pastebėjo L. Galdikienė.
Rodikliai priklauso nuo gyventojų požiūrio
Tendenciją, kad net augant ekonomikai auga ir šio bei to sau leisti negalinčių gyventojų skaičius, Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka vadina nelygybės klausimu.
Jis atkreipia dėmesį, kad po 2008–2009 metų ekonominės krizės šalies rodikliai pasiekė prieš tai buvusį pakilimo lygį, tačiau menkai sumažėjo skurstančiųjų.
„Pagal visus parametrus sugrįžome į laikotarpį prieš krizę, bet nesugrįžo tie žmonės, kurių pajamos yra mažos. Dėl to, kad yra didelė nelygybė, ekonomikai augant vienų pajamos augo daug sparčiau ir yra didelės, o yra dalis žmonių, kurių pajamos yra mažos ir jos auga lėčiau. Todėl tarp pastarųjų žmonių yra gana dideli procentai žmonių, kurie negali sau leisti šitų dalykų, nes tie dalykai brangsta, kyla kainos, o pajamų augimas yra labai lėtas“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Nelygybės augimas yra pasaulinė problema, apie kurią vis daugiau kalbama JAV ir Europoje. Tačiau R. Lazutka pastebi, kad žmonių įvertinimas, ką jie sau gali leisti, o ko ne, dažnai priklauso ir nuo jų tautybės.
„Šie rodikliai Estijoje paprastai būna daug geresni. Čia yra tam tikra mįslė, nes žiūrint pagal pajamas, jų pasiskirstymą, tai Lietuva ir Estija tiek daug nesiskiria. Bet čia gali būti subjektyvus veiksnys, nes minėtieji rodikliai, ką žmogus gali ar negali nusipirkti, gaunami apklausiant gyventojus. Lietuvos mokslininkai svarsto, kad tai ir nacionaliniai ypatumai, kad lietuviai yra įpratę skųstis ir anketoje sako, kad negali išvažiuoti atostogų savaitei, o estai pasakys, kad gali“, – svarstė profesorius.
Niūri prognozė
Dabartinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybė puikuojasi įgyvendintomis mokesčių ir pensijų reformomis, žada, kad šios turi padėti mažinti nelygybę. Vis dėlto R. Lazutka prognozuoja, kad reikšmingų pokyčių nelygybės sprendime su dabartiniais instrumentais nepasieksime.
„Nenuneigsime, padidinamos pensijos, minimali alga, darbo mokesčiai sumažinti, dėl to dirbantys laimi po keliasdešimt eurų. Bet daug uždirbančiųjų pajamos auga dar sparčiau. Norint sumažinti nelygybę, negalima išvengti mokesčių instrumento, kuris perskirsto. Tai Lietuvoje tie mokesčiai labai menkai perskirstomi. Nustatytas 27 proc. pajamų mokestis tiems, kurių algos viršija 10 vidutinių darbo užmokesčių. Bet tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, didžiąją dalį užmokesčio gauna ne pajamų forma. Jie gauna dividendus, už individualią veiklą, bonusus, tarnybinius automobilius“, – teigė R. Lazutka.
Profesoriaus manymu, įgyvendinta mokesčių ir pensijų reforma nesumažina nelygybės, situaciją gerina tik šiek tiek padidintos socialinės išmokos, bet situacija gerėja tik labiausiai skurstantiems.
„Prognozuojant ateitį, jeigu pensijos padidintos 7,5 proc., o atlyginimai auga 9 proc., tai vis tiek tie žmonės, kurie dirba, jų padėtis vidutiniškai auga sparčiau nei pensininkų. Mes negalime tikėtis, kad tarp pensininkų skurdas kaip nors reikšmingai sumažės ir taip pat nelygybė“, – prognozavo R. Lazutka.
Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.
