Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc., dabar prognozė sumažinta iki 2,6 proc. BVP augimo.
Prognozuoja lėtesnį ekonomikos augimą
Tokį sprendimą finansų ministras V. Šapoka aiškina bendru pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimu.
„Visos tarptautinės organizacijos peržiūri pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Jei dar buvo tikimasi, kad pasaulio ekonomika augs 3,9 proc., tai dabar ta prognozę sumažinta iki 3,5 proc. Kalbat apie Europos Sąjungą, situacija yra tradiciškai prastesnė. Buvo tikimasi, kad ekonomika augs 2 proc. vidutiniškai, ta prognozė sumažinta iki 1,5 proc.“, – Seime antradienį sakė V. Šapoka.
Taip pat Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą ministras aiškina pasaulio ekonomikoje išaugusiu neapibrėžtumu, kuris Lietuvai atsiliepia per eksportą.
„Lėtėjant augimui, paklausa lietuviškoms prekėms taip pat mažėja“, – aiškino V. Šapoka.
Grėsmės iš užsienio
Seimo narys, ekonomikos profesorius Kęstutis Glaveckas sako pasaulio ekonomikoje matantis ženklų, kad Lietuvą gali pasiekti nekilnojamojo turto burbulas, kuris pastaruoju metu pučiasi JAV ir Europos šalyse.
„Tą konstatuoja ir JAV ekonomistai, ir Europos daugelis šalių, Vokietija. Mes kadangi esame pasaulio ekonomikoje, per bankinę ir finansinę sistemą susiję su visa Europa, euro zona, tai tos baimės, kurios ateina dėl nekilnojamojo turto, jas įžvelgia ir bankai, kurie mažina apimtis kreditavimo būstui“, – tv3.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Vis tik parlamentaras tikisi, kad burbulo sprogimo taip ir nepajusime, nors nekilnojamojo turto burbulo detonaciją gali paskatinti didelių bankų bankrotas Europoje, susijęs su, pavyzdžiui, šiuo metu skambančiais pinigų plovimo skandalais bankuose.
Lietuvos bankas galimas grėsmes siekia užkardyti taikydamas makroprudencines priemones, tačiau K. Glaveckas abejoja jų efektyvumu.
„Aš kartais abejoju dėl [Lietuvos banko] priemonių efektyvumo, nes pats jų darbo efektyvumas man kelia abejonių. <...> Nemanau, kad Lietuvos bankas yra viskam pasiruošęs, daugiau yra konsultacinio pobūdžio. Nes tokių, pavyzdžiui, saugiklių kol kas aš nematau, bet rizikos egzistuoja“, – pastebėjo Seimo narys.
Be to, K. Glaveckas išskiria, kad Lietuvos bankas nepakankamai pasiruošęs blockchain technologijų atėjimui į Lietuvą, pavyzdžiui, finansų startuoliui „Revolut“.
„Atsiranda didelė konkurencija, kurios iš esmės visų galų nesužiūrėsi. Ir net Europos centrinis bankas kol kas neturi kontrolės mechanizmų, tai Lietuvos bankas tuo labiau. Bankas, mano supratimu, turėtų sustiprinti tą padalinį, kuris kontroliuotų visą finansų ekonomiką, susijusią su bankų transakcijomis, nes ten grėsmės iš tikro atsiranda“, – svarstė K. Glaveckas.
Krizei pasiruošti sunku
Tačiau bet kokias prognozes apie neva artėjančią krizę K. Glaveckas vadina „būrimu, kiek velnių gali pralįsti pro rakto skylutę“.
„Jeigu pasaulis, Kinija labiau sustos, jeigu prasidės didelė krizė, kurią pranašauja daugelis ekonomistų nobelistų, tai ir pas mus ateis. Mes esame mažas ežeriukas prie jūros, vandens lygis yra susisiekiantis. Mes galime atskirai maudytis, pliuškentis, džiaugtis. Bet, jei pagrindinis telkinys nuseks, tada jau gali pas mus nebūti, kur pliuškentis“, – sakė parlamentaras.
Krizėms iki galo pasiruošti nepavyksta, nes jos visada būna kitokios – vieną kartą trenkia per vieną galą, kitą – į kitą, mano K. Glaveckas. Seimo narys sako, kad krizių įvairovė yra didelė ir jų patirti galime įvairių, tačiau užgriūsiantys sunkumai nebus tokie pragaištingi kaip 2008-aisias.
„Išmoko pasaulis tam tikrą laiką valdyti, spausdindamas pinigus, skatindamas vartojimą. Bet tie instrumentai liko vieninteliai, kuriais galime gelbėtis, kitų neatsirado. Vartojimas turi ribas, vien tik orientuoti į vartojimo augimą Lietuva nebegali. Pensininkams gali 30, 50, 100 eurų pakelti pensijas, bet nereiškia, kad vartojimas proporcingai išaugs. Pensininkai pagal vartojimą yra konservatyvūs, jei gaus daugiau pinigų, greičiau juos pasidės juos į kojinę“, – pastebėjo K. Glaveckas.
NT burbulo nėra
Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis yra tikras – Lietuvoje nekilnojamojo turto burbulo nėra.
„Būsto kainos beveik nekilo Lietuvoje praėjusias metais, atlyginimai auga daug sparčiau jau kelerius metus iš eilės negu būsto kainos. Taigi atlyginimų ir vidutinių atlyginimų santykis yra išaugęs ir įperkamumas yra rekordinėse aukštumose“, – tv3.lt sakė N. Mačiulis.
Burbului nesusiformuoti padėjo neturkus po pastarosios ekonominės krizės Lietuvos banko įvesto atsakingo skolinimo taisyklės, kuomet bankams uždrausta gyventojams skolinti 100 proc. sumos, o gyventojai turi įnešti 15–20 proc. norimos paskolos.
„Kai įperkamumas yra didelis, nėra ką reguliuoti, nes problema yra, kai įperkamumas krinta, nes tai reiškia, kad butai brangsta labiau, nei didėja pajamos. Dabar mes matome situaciją, kada gyventojų pajamos auga sparčiau, negu didėja butų kainos. Ką čia daryti? Reikia džiaugtis, kad rinka neperkaista, nekilnojamojo turto burbulo nėra, vis daugiau gyventojai gali įsigyti turto“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, kol kas nematyti ženklų, kad būsto rinka pradėtų kaisti, nes tam labiausiai padeda didelė nekilnojamojo turto pasiūla.
„Dvi priežastys, kodėl susiformavo didelis burbulas 2007 metais – tai, kad buvo didelė paklausa, kurios neribojo visiškai kreditavimas, gyventojai galėjo skolintis 100 proc. be santaupų, kitas dalykas, buvo labai maža pasiūla ir statybos nespėjo pasiūlyti tiek projektų, kiek buvo pirkėjų“, – sakė N. Mačiulis.
Iki krizės – 1,5 metų
65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje, 10 proc. – kad tai nutiks šių metų pabaigoje, 25 proc. – 2021 m., taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga.
Tiesa, ji ramina, kad artimiausia ekonominė krizė savo mastu neprilygtų 2007–2008 m. sunkmečiui, o didesnė krizė galėtų ištikti nebent 2025-aisiais.
„Tokios krizės kaip 2007 m. krizė, kaip Didžioji depresija, pasikartoja kartą per 80 metų. Todėl mūsų karta gali jau neišvysti tokio masto krizės. Bet mažesnės krizės, recesijos pasikartoja kas dešimt metų. Tokiu pavyzdžiui galėtų būti vadinamasis „dot com“ burbulo sprogimas 2000 m.“, – sakė J. Jurga.
Anot J. Jurgos, keli veiksniai lemia niūrias prognozes euro zonos šalims, tai – sulėtėjusi Vokietijos automobilių pramonė, galimas kietasis „Brexit“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo, neigiamas Italijos augimas ir galimas bankrotas. Be to, riziką augina šiemet kone visame pasaulyje vykstantys rinkimai ir Europoje kylanti populistų banga, galinti iškovoti vietas Europos Parlamente.
