LRT.lt portalo kalbinti verslo, politikos ir ekonomikos ekspertai sako, kad pirmieji debatai staigmenų nepateikė. Dauguma kandidatų į prezidentus kartojo tas pačias žiniasklaidoje nuolat skelbiamas mintis, nuvalkiotus argumentus. Dažniausiai kalbėjo apie tai, kokios yra problemos, bet ne kaip jas spręsti. Kalbintiems ekspertams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas kandidatai rinkėjams nėra paruošę jokių siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių. Kai kurie kandidatai, pasak ekspertų, linksta į populizmą, o tai šalies Prezidentui nedera.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, pirmuosiuose debatuose vieno akivaizdaus lyderio nebuvo. Į vienus klausimus geriau atsakė vieni, į kitus – kiti kandidatai. Vis dėlto ekonomisto nuomone, nuosaikiausios ir geriausiai argumentuotos pozicijos laikėsi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. N. Mačiuliui įspūdį paliko tai, kad prezidentė nesivaikė populiarumo kalbėdama, pavyzdžiui, apie progresinius mokesčius ar eurą.
Pasak N. Mačiulio, silpnai pasirodžiusių debatuose apie ekonomiką dalyvių buvo daug: „Labiausiai turbūt išsiskyrė Valdemaras Tamoševskis, teigęs, pavyzdžiui, kad biudžeto pajamas galima padidinti įvedant PVM mokesčio lengvatas (nors tai yra labiausiai ekonominius santykius iškraipantis ir vartotojams nepadedantis pasiūlymas). Jo nuomonė, kad Lietuva turi pakankamus elektros energijos gamybos pajėgumus taip pat rodo prastą dabartinės situacijos suvokimą“. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, retas kandidatas sugebėjo įvardyti konkrečius problemų sprendimo būdus. Iš esmės nebuvo pateiktas receptas, kaip pasiekti nuolatinio ir tvaraus produktyvumo bei atlyginimų augimo. Teigti, kad produktyvumo skatinimui užtenka padidinti atlyginimus, yra tas pats, kas sakyti, jog bado problemą galima išspręsti pavalgant.
Ekonomistas socialinių mokslų daktaras prof. Romas Lazutka pagrindiniu debatų pliusu įvardija kandidatų dalykiškumą ir mandagumą. Vis dėlto, eksperto nuomone, pirmuosiuose debatuose trūko kandidatų tarpusavio diskusijos ir argumentuotų, konkrečių atsakymų į klausimus. Jo nuomone, daugelis kandidatų kartojosi tarpusavyje, kalbėjo ne apie konkrečią klausimo temą, bet apskritai apie ekonomiką. Ekonomistui užkliuvo ir tai, kad daugelis kandidatų į prezidentus ekonomiką tapatina tik su verslu. Tai esą parodo menką srities išmanymą. Pirmųjų debatų lyderiu prof. R. Lazutka įvardijo nepriklausomą kandidatą Naglį Puteikį. Eksperto nuomone, N. Puteikis atrodė laisviausiai, labiausiai savimi pasitikintis ir nebijantis kitus kritikuoti kandidatas.
R. Lazutkos nuomone, D. Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis atrodė labai panašiai – solidūs, ramūs, nuosaikūs. „Tiek D. Grybauskaitė, tiek Z. Balčytis rėmėsi turima darbo Europos Sąjungoje patirtimi. Naudojosi informacija, kuri ne visiems prieinama“, – sako R. Lazutka. Profesoriaus nuomone, Artūras Zuokas, Bronius Ropė ir V. Tomaševskis prezidento postui dar nesubrendo. Jie esą vis dar yra savivaldybių lygio politikai. Labiausiai R. Lazutką nuvylė Artūro Paulausko pasirodymas debatuose.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako supratęs, kad ekonomika nėra stipriausia kandidatų į prezidentus sritis. Esą daugumos atsakymai labai fragmentiški, niekas nepristatė sisteminio požiūrio. R. Dargio nuomone, beveik visi kandidatai yra orientuoti į sunkiausiai gyvenančių piliečių elektoratą, žaidžia jų emocijomis. Geriausiai, R. Dargio nuomone, pirmuosiuose debatuose pasirodė D. Grybauskaitė. „Jos pasisakymuose buvo justi 5 m. šalies valdymo patirtis. Ji blaiviau ir pragmatiškiau matė problemas, laikėsi politinio santūrumo ir vengė pažadų žarstymo“, – sako R. Dargis. Eksperto nuomone, viešųjų ryšių, savęs pateikimo prasme puikiai pasirodė A. Zuokas. Jis esą daug ką iliustravo Vilniaus miesto pavyzdžiais, pasitikėjo savimi ir tai aiškiai matėsi.
R. Dargio nuomone, kiti kandidatai nesužibėjo: jokių naujų idėjų, siūlymų. „Z. Balčytis atstovavo socialdemokratų ideologijai, B. Ropė – puikus meras, tačiau tvarkytis savivaldybėje – ne valdyti valstybę. V. Tomašveskis – taip pat savivaldybės lygio politikas, kurio pasisakymai skirti tik jo rinkėjų ratui“. Eksperto nuomone, labiausiai į rinkėjų emocijas, lūkesčius, nusivylimus apeliavo N. Puteikis.
„Rimtos, gilios diskusijos nebuvo. Kandidatai į prezidentus bent kol kas nėra paruošę siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių“, – teigia dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas. Jo manymu, geriausiai savo mintis, idėjas išdėstė A. Zuokas, kuris atrodė geriausiai pasikaustęs ir viešųjų ryšių prasme. „Jis bandė užburti debatų dalyvius ir publiką patirtimi, įgyta sostinės mero poste. A. Zuokas visą laiką kalbėjo žiūrėdamas į kamerą, į publiką, tačiau nesivėlė į didesnes diskusijas su oponentais. Be to, jis nenukrypo į populizmą, o tai labai svarbu siekiant aukščiausio posto šalyje“, – teigia R. Barysas. Jam užkliuvo kai kurių kandidatų gręžiojimasis atgal, kritika dabartinei valdžiai ir nuolat kartojamos senos dainos – naktinė mokesčių reforma, skandinaviškų bankų puolimas (A. Paulauskas), progresinių mokesčių tema – apie tai nebuvo pasakyta nieko nauja.
„Susidarė įspūdis, kad kandidatas A. Paulauskas visai nesiorientuoja ekonomikoje. Vien ko verti jo pamąstymai apie INVEGA. Manyčiau, kad kandidatas į valstybės vadovus turėtų žinoti, kad ši įmonė teikia paskolų garantijas, o ne paskolas. Kitas kandidatas – V. Tomaševskis – greičiausiai taip ir nesuprato, kas jam svarbiausia kalbant ekonomikos tema. Jis net tris kartus paminėjo turizmo plėtrą. Gal ruošiasi tapęs prezidentu plėtoti turizmą Vilniaus krašte? Jam, kaip ir B. Ropei, trūksta valstybinio, platesnio požiūrio į visos Lietuvos, ne vien tik vietines problemas. Pavyzdžiui, B. Ropė lyg sugedusi plokštelė nuolat kartojo apie valdžios decentralizavimą“, – sako „Verslo žinių“ redaktorius. Jis prisipažino iš D. Grybauskaitės, kuri pabrėžė energetinę nepriklausomybę, strateginius objektus, tikėjęsis daugiau.
„Panašu, kad prezidentė nusiteikusi nesivelti į aštresnes diskusijas. Mano manymu, šį kartą ji nusileido A. Zuokui. Trečią vietą pirmuose debatuose skirčiau Z. Balčyčiui. Matyti, kad žmogus dirbo Briuselyje ir įgijo europinio mąstymo. Kiti kandidatai „plaukiojo“ per vidurį, o prasčiausiai atrodė V. Tomaševskis ir B. Ropė“, – apibendrino R. Barysas.
D. Grybauskaitės mintys, atsakymai į konkrečius klausimus ir dalyvavimas diskusijoje didesnio įspūdžio nepadarė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui socialinių mokslų daktarui Šarūnui Liekiui. „Ji, kaip ir Z. Balčytis, kalbėjo valdiškai, techniškai. Taip, ji išmano ekonomines problemas, tačiau panašiai šiomis temomis gali pasisakyti ir bet kuris ministerijos darbuotojas. Pasigedau konkrečių atsakymų, aiškesnės vizijos, kaip ji spręs problemas ir žmonėms rūpimus klausimus. Daugiau tikėjausi ir iš Z. Balčyčio. Pastabos tokios pat kaip ir D. Grybauskaitei“, – teigia Š. Liekis. Jį nemaloniai nustebino A. Paulauskas, kurio ideologizuotuose pasisakymuose akivaizdžiai kyšojo Darbo partijos ausys.
„Panašu, kad šis kandidatas nelabai turi ką pasakyti nuo savęs, todėl ir remiasi Darbo partijos ideologija. N. Puteikis nustebino gerąja prasme, nors kalbėjo daugiausiai lozungais, buvo justi populizmas. Tačiau jis išmano žmonėms rūpimus klausimus. V. Tomaševskis ir B. Ropė atrodė kur kas prasčiau. Tai yra rajoninio lygmens veikėjai, kuriems labai trūksta platesnio, europinio mąstymo. Mano manymu, šių rinkimų debatų aiškus lyderis – A. Zuokas. Jis pabrėžė savo žinias, pasisakymus iliustravo konkrečiais faktais, su kuriais pats susidūrė dirbdamas meru, demonstravo platų akiratį ir savo plėšrumą gerąja prasme. Akivaizdu, kad A. Zuokas viešųjų ryšių subtilybes išmano puikiai“, – teigia Š. Liekis.
„Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio manymu, pirmuosius debatus laimėjo prezidentė D. Grybauskaitė. „Prezidentė apskritai buvo bene labiausiai nustebinusi šių debatų dalyvė. Ji uoliai ir visai sėkmingai laikėsi, matyt, štabo duoto priesako būti kuo taikesnė, šiukštu nesivelti į kokius nors ginčus su konkurentais (nors panašu, kad to jai kartais norėjosi) ir spinduliuoti ne tik kompetenciją, bet ir taikumą. Manyčiau, dalykiniu požiūriu ji galėjo geriau pasirodyti problematikos, kur savinasi bene didžiausios specialistės tarp politikų laurus, kontekste. Tačiau įvaizdžio ir elgsenos požiūriu ji vis tiek pasirodė tikrai gerai.
Nustebino ir Z. Balčytis, kuris ne visai atitiko iki šiol matytą pilko bevardžio ir beveidžio veikėjo, visiškai neturinčio ką pasakyti, įvaizdį. A. Paulauskas pasirodė gerokai prasčiau, nei tikėjausi – tiek retorikos, tiek dalykinio pasirengimo požiūriu, o štai N. Puteikis nustebino tuo, kad pasirodė geriau, nei tikėjausi – ne taip intensyviai jojo ant arkliuko „aplink vien vagys“ ir kartais pasisakė visai neblogai. B. Ropė ir V. Tomaševskis yra šių debatų autsaideriai. Iš B. Ropės tikėjausi daugiau. Maniau, kad jis sėkmingiau išnaudos savąjį žmogaus nuo žagrės, žinančio, ko reikia savo gentainiams, įvaizdį“, – svarstė V. Bruveris.
Pasak jo, apie kai kuriuos svarbiausius kandidatams užduotų klausimų aspektus nekalbėjo nė vienas. Kad ir apie siaubingą visuomenės toleranciją korupcijai. Arba kai kurie labai svarbūs konkretūs dalykai buvo paminimi tik probėgšmais, tarsi juo prisiminus netyčia – pavyzdžiui, tai, kad stambiosios vilkikais vežamos kontrabandos kontrolė ant rytinių sienų yra, švelniai tariant, prastoka, ar kad būtina speciali politika regionuose, kuri būtų orientuota į tai, kaip pritraukti čia lietuvišką ir užsienio verslą.
Pirmuosius LRT rengtus debatus vertino šeši verslo, politikos, ekonomikos ekspertai: pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Šarūnas Liekis ir dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Trys iš šešių kalbintų ekspertų pirmąją vietą debatuose skirtų Daliai Grybauskaitei, du – Artūrui Zuokui ir vienas – N. Puteikiui.
