Sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius, taip padidinant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą bei dalies žmonių, kurie nesukaupia pakankamai antrojoje pensijų pakopoje grąžinimas į „Sodrą“. Šios dvi temos neduoda ramybės ne tik politikams, bet ir ekonomistams, Lietuvos gyventojams.
Nors ministerijos tyli ir jokių siūlymų neteikia, S. Jakeliūnas ir R. Lazutka jau yra numatę, kaip reformos turėtų atrodyti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tuo stebisi ir siūlo, jei poziciją formuoja ne ministerijos, tuomet reikėtų iš vis patylėti.
„Reikėtų atsakingiau tokiai atvejais elgtis. Reikėtų susilaikyti nuo be reikalingų šnekėjimų, nes kai užimama oficialų postą, kad ir mažos ministerijos patarėjo, vis tiek investuotojai tokias žinutes gauna. Reikia suprasti, kad tai nėra asmeninė nuomonė. Dalis investuotojų tai gali priimti kaip valdžios nuomonę, kad ji tokius dalykus siūlo. Ar tai jų asmeninė, ar valdžios nuomonė, reikia susilaikyti nuo mokesčių didinimo bei GPM tarifo kėlimo“, – sako Ž. Šilėnas.
Antrojoje pensijų pakopoje turi likti tik galintys susimokėti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, jog preliminarus siūlymas yra aptartas su Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju Romu Lazutka bei Finansų ministru Viliu Šapoka.
Pasak jo, kadangi tie, kurie kaupia tik 2 proc. iš „Sodros“ bazinės įmokos nesukaups pakankamos sumos, kuri galėtų užtikrinti apčiuopiamą didesnę pensiją, turėtų programoje iš vis nedalyvautų.
„II pakopos tikslas buvo, kad žmonės turėtų didesnes pensijas, kad prie jų prisidėtų kaupimo metu sukaupta suma ir po to pavirstų pensijų išmokomis. 2 proc. kaupimas to didžiajai daliai žmonių neužtikrina. Tie žmonės turi pradėti kaupti papildomai asmeniškai ir toks pasiūlymas bus suformuluotas. Jei jie matys prasmę sukaupti ir turėti didesnę pensiją, tada jie dalyvaus kaip ir kiti dalyvauja, kur formaliai yra 2+2+2.
Jei jie nematys prasmės dalyvauti ir prisidėti asmeninėmis lėšomis, reiškia, kad nesitiki kažko sukaupti, gal turi kitų tikslų. Kadangi tas kaupimas vykdomas „Sodros“ pinigais, tai kiti mokesčių mokėtojai turi tikslą, kad pensijos didėtų, šiuo atveju to nebus. Tai bus siūloma, kad žmonės prisidėtų asmeniniais pinigais ir toliau kauptų didesnei pensijai, o jei ne, jie grįžta į „Sodrą“, anuliuojamas jų kaupimas. „Sodros“ pensija atstatoma už buvusį kaupimo laikotarpį tokia, kokia būtų buvusi, jei jie apskritai nebūtų kaupę“, – sako S. Jakeliūnas.
Paklaustas ar tai nereiškia dalies žmonių vertimo grįžti į „Sodrą“ jis atsako, kad tai nėra prievarta, tai bus pasirinkimas.
„Mes neverčiame grįžti. Jie pasirenka – arba kaupia toliau asmeninėmis lėšomis, arba jei nekaupia, nemato prasmės dalyvauti tame kaupime ir nesitiki didesnės pensijos. Tada logiška, kad jie grįžta į „Sodrą“. Tai pasirinkimas“, – prideda jis.
Pasak S. Jakeliūno, kol kas tai trijų žmonių sutarimas – jo, R. Lazutkos ir V. Šapokos. Tiesa, apie tai buvo kalbėta ir su kitais politikais Seime bei frakcijoje, tačiau kuo šis siūlymas iš tikro pavirs, S. Jakeliūnas dar nevertina.
Ž. Šilėno teigimu, techniškai įmanoma perkelti tuos, kurie nekaupia papildomai asmeniškai, tačiau to daryti nereikėtų.
„Išeina, kad jei žmogus mažai sukaupia ar, jei jo atlyginimas mažas, jis negali sau leisti kaupti daugiau – tik 2 proc., tai jam apskritai neleidžiama kaupti. Nėra logikos, nes būtų baudžiami tie, kuriems sunkiausia taupyti“, – sako LLRI prezidentas.
GPM gali didėti kitas pajamas gaunantiems
Ypač didelio atgarsio susilaukė darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas. Mat svarstoma, kad tuomet GPM turėtų didėti nuo 15 proc. iki 21 proc. Šiuo metu viskas perduota Finansų ministerijai, ten vyksta detalesni skaičiavimai, kokias tai pasekmės galit būti kitoms pajamos, ne darbo santykių ir kaip tarifai keistųsi.
„Tikslas, kad mokesčių našta dirbantiesiems nepadidėtų, o gal ir sumažėtų. Kitas tikslas, kad sistema skaidresnė taptų. Ir darbdavys žinotų, kiek moka užmokesčio, kokia darbo vietos kaina. Darbuotojui nieko nereikės pavedimų daryti, kaip pamokėjo darbdavys tuos pavedimus taip darė ir darys. Šia prasme apsikeistų tik skaičiai kai kurie, o į rankas gaus tikrai nemažiau nei gaudavo.
Jeigu žmogus dirbo pagal individualią sutartį ar turi kitą verslo formą, moka GPM, sveikatos draudimo įmokas, „Sodros“ mokestį tai pačiai pensijai, tai keičiantis GPM, logiška, kad sumažės ir „Sodros“ mokestis jam taip pat. Dabar neturiu detalių, bet jos yra Finansų ministerijoje nagrinėjamos. Kai jau detales įvertins, kas persiskaičiuoti turėtų, nes nevienodai keisis – vieniems vienaip, kitiems kitaip. Tada Vyriausybė ir atneš tik rudenį tuos siūlymus į Seimą ir tada jau turėsim atsakymus į detalius klausimus.
(...)Tikslas yra sutvarkyti sistemą taip, kad mokesčiai smulkiems verslininkams ar mažai uždirbantiems nepadidėtų, mokesčio tarifas didėjimo prasme gali keistis galbūt gaunantiems kitas pajamas, nuomos, investicijų, tačiau ir tai dar klausimas“, – komentavo S. Jakeliūnas.
Pasak Seimo nario, tam pritartų ir Europos Komisija ir tarptautinis valiutos fondas.
„NPD dydis dabar yra naudojamas žmogui grąžinant permokas arba neišskaičiuojant 15 proc., tai galėtų 21 proc. būti. Tai trečdaliu padidėtų NPD nauda žmogui. Gautų ne keliasdešimt o apie 60 eurų. Tai reikia surasti finansavimo šaltinių. Šiandien, beje, komitete buvo pristatoma Europos Komisijos ataskaita ir preliminarios rekomendacijos. Europos Komisija ir TVF pripažįsta, kad GPM, jei būtų padidintas nesukeliant papildomos naštos dirbančiajam, o palengvinant jam naštą, jis galėtų būtų dengiamas šiek tiek padidinat apmokestinamojo kapitalo pajamas, tai gal nuomos pajamos ir kitos“, – prideda jis.
Tuo tarpu viešojoje erdvėje sklando ekonomistų, politikų kalbos, kodėl reikia didinti mokestį? Mat šį sujungimą gali padaryti ir be papildomų išlaidų, neliečiant biudžeto.
Ž. Šilėno teigimu, galima susijungimą daryti taip, kad mokesčiai niekam nepadidėtų: nei pagal darbo sutartį dirbantiems, nei turintiems smulkų verslą, ar savarankišką veiklą, ar gyvenantiems iš paskolų ir dividendų.
„Nerimą kelia tai, kad šnekama, jog reikia didinti GPM ar kažkaip kitaip jį koreguoti. Tai, ką jie šneka, pritaikyta žmonėms dirbantiems pagal darbo sutartis, jei padidiname gyventojų pajamų mokestį ir pamažiname „Sodros“ įmokas, galime padaryti, kad dirbantiems pagal darbo sutartį niekas nepasikeičia, bet investuotojams išauga.
Galima tiesiog darbdavio „Sodros“ įmoką perkelti ant atlyginimo „ant popieriaus“. Tada visų atlyginimai trečdaliu paauga, mokesčiai niekam nepadidės. Jei reikia taikyti skirtingoms pajamos, pajamoms iš darbo ir iš nuomos taikyti skirtingus GPM, tai jau bereikalingai ir sudėtinga daroma. Galima paprasčiau daryti, jei nori kad mokesčiai niekam nepadidėtų“, – sako ekonomistas.
Ar nenualins biudžeto?
Vyrauja nuomonė, kad reformos gali kirsti per biudžetą. Norint vykdyti visus įsipareigojimus ir pažadus valdžiai tektų arba didinti mokesčius, arba skolintis. Pastarasis neigiamai atspindėtų Lietuvą tarptautiniame kontekste, mat atrodytų, jog nesilaikome fiskalinės drausmės.
Tai iš kur biudžete atsiras reikiami pinigai? Pasak S. Jakeliūno, kol kas „Sodros“ ir valstybės biudžeto pajamos yra surenkamos pakankamai efektyviai, o ir surinktas PVM viršija prognozes. Tad iš esmės remiamasi į ateitį, kad mokesčių surinkiams bus tik efektyvesnis, mažės šešėlinė ekonomika.
„GPM augimas yra 8–9 proc., tiek pernai tiek šiemet per pirmuosius du mėn., atitinkamai ir įmokos į „Sodrą“ didėja tokiu pačiu tempu. Jei dirbančiųjų skaičius truputį didėja, tai ir „Sodros“ įmokos didėja. Tiek, kiek jos didėja, tiek ir būtų pensija didinama.
Jei didintume daugiau nei surenkama, tada apie mokesčių tarifų didinimą ar skolinimąsi būtų kalbama. Tas nėra svarstoma ir tikiuosi, kad to nereikės. Kaip bus po kelių metų nežinome, bet tam yra indeksavimas, kurie žino, kad pensijos bus didinamos su atsarga. Pavyzdžiui, jei įmokos padidėja 9 proc. per metus į „Sodrą“ tai pensijos gali būti didinamos 8 proc., o 1 proc. į rezervą. Jei ekonomika pradės lėtėti ir darbo pajamos nebeaugs, į „Sodrą“ pajamos nebeaugs ar dar mažėti imtų, tada pensijos nebeaugtų, bet nebebūtų mažinamos. O skirtumas, kuris susidarytų „Sodros“ pajamų ir išlaidos eilutėse būtų dengiamas iš to rezervo.
Kitos priemonės taip pat naudojamos. Vienas iš dalykų – mokesčių geresnis administravimas ir šešėlio mažinimas. Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas to ir paskata. Kiti dalykai su ekonomikos konkurencingumu susiję. Tai užsienio investicijos, kokia regioninė politika bus, švietimo sistema – pradedant viduriniu mokymu, profesiniu ir švietimu. Tai lėti sudėtingi procesai, bet ateityje jei sėkmingai būtų užbaigti, tie pertvarkymai švietimo sistemoje taip pat ekonominį augimą duotų“, – kalba S. Jakeliūnas.
Ž. Šilėno teigimu, jei pensijos būtų didinamos po nedaug, tik atsižvelgus į ekonomikos augimą, tuomet per metus įmanoma jas kelti po kelis proc. Vien iš ekonomikos augimo, be jokio skolinimosi.
„Tik aš bijau, kad jie daugiau prisižadėję. Jei didins daugiau pensijas nei auga ekonomika ir darbo užmokestis, tada be papildomų mokesčių ar kito pajamų šaltinio mes tikrai neišsiversime“, – sako Ž. Šilėnas.
Ir tvirtai prideda, kad Lietuvai skolintis – nerekomenduotina.
Tad belieka laukti, kokius skaičiavimus pateiks Finansų ministerija ir ar pavyks reformas suderinti taip, kad gyventojams netektų mokėti daugiau mokesčių, o Lietuvai vėl lįsti į skolas.
