Balsas.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dėl to šiek tiek didės infliacija, o pardavėjai tuo galės motyvuoti kitų kainų augimą. Tačiau svarbiausia – šiuos pokyčius lėmė ne rinka, o „duoklė“ Lietuvos elektrinei.
Visi subsidijuojame Elektrėnus?
Nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė atkreipia dėmesį, kad pastarasis elektros energijos brangimas paremtas ne pokyčiais rinkoje, bet „techniniais skaičiavimais ir noru kokią nors naujametinę dovanėlę žmonėms padaryti.”
„Problema yra VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestis – red. past.) – mokestis, kurį mokame už tai, kad turėtume nenutrūkstamą elektros tiekimą. Tas VIAP mokestis susijęs su Lietuvos elektrine, nes ten buvo sudėtos labai didelės ir nepagrįstos investicijos, ir dabar reikia kažkaip palaikyti tos įmonės gyvybę. Tai nėra rinkos kaina, tai yra netiesioginis įmonės subsidijavimas”, – aiškina ekspertė.
R. Vainienė primena, kad VIAP elektros kainoje sudaro reikšmingą dalį.
„Elektros energijos kainoje yra didelė dalis mokesčių, būtent VIAP. Todėl valdžia savo darže turėtų paieškoti daugiau rezervų sumažinti kainą, o dabartiniai pakaitaliojimai „pabranginom elektrą, bet atpiginom dujas, norėjome branginti daugiau, bet pabranginome mažiau“ – tai kaip svajones apkarpyti. Žmonės net nespėja tų pokyčių sekti“, – sakė ekspertė.
Ji pridūrė, kad toks kainos kaitaliojimas skatina žmones deklaruoti didesnį elektros energijos sunaudojimą, kai kaina yra mažesnė, ir deklaruoti sunaudojus mažiau, kai kaina yra didesnė. „Tai provokuoja žmones elgtis nesąžiningai. Be to, ši sistema dar ir brangiai kainuoja. Reikia palinkėti Vyriausybei susivokti ir koreguoti šią sritį, nes tai reguliuojama, valstybės kaina“, – Balsas.lt sakė R. Vainienė, primindama, kad nuo 2013 metų sausio elektra pabrango šiek tiek mažiau, negu buvo prognozuojama rudenį.
Infliacija didės
Anot „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio, nuo sausio 1 dienos pabrangusi elektra didelės tiesioginės įtakos gyventojų piniginėms neturės, nes vidutinio Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelyje elektra sudaro apie 3,5 proc. išlaidų. Tačiau netiesioginį poveikį pajusime visi.
„Didesnė problema yra įmonėms, nes net ir 1 centu brangstanti elektra gali paveikti jų konkurencingumą. Bet netiesiogiai tai pajusime visi, nes didės įmonių sąnaudos. Negerai, kad tuo pačiu metu taip pat brangsta ir dyzelinas, ir didėja MMA. Tai sukuria papildomas sąnaudas įmonėms. Visa tai šiek tiek padidins infliaciją, nes dalis įmonių neturės galimybių padidinti sąnaudų nedidindamos produkcijos kainų. Todėl šiemet bus šiek tiek didesnė infliacija. Bet ji nebus labai dramatiška, turėtų išlikti mažesnė negu 4 proc.“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Tačiau pasak R. Vainienės, infliacijos rodiklis neatspindi tikrosios padėties.
„Žmonės vartoja įvairesnį krepšelį, negu sudaryto Statistikos departamentas. Kai brangsta kai kurios prekės, žmonės pereina prie pigesnių produktų, todėl krepšelis rodo mažesnę infliaciją, negu iš tikrųjų nuvertėja pinigai. Kiek pinigų kiekis padidėja, tiek nuvertėja patys pinigai. Tai yra tikroji infliacija“, – aiškino R. Vainienė ir pridūrė, kad infliacija paprastai būna didesnė, negu auga atlyginimai.
Kainų augimo su atlyginimais Lietuvoje niekas nesieja
Ekonomisto, sociologo Romo Lazutkos teigimu, kokios įtakos padidėjusi elektros kaina turės kitoms sritims, priklausys nuo to, kiek kuriai ūkio šakai prireikia energijos išteklių.
„Daugelyje sričių didelio poveikio prekių kainoms dėl to nebus, tačiau kiekvienoje šakoje poveikis bus skirtingas. Tačiau, pavyzdžiui, pardavėjai, didindami kainas, nori išlikti gerbiami, ir dažnai naudoja tokius argumentus, pateisindami, kodėl jie brangina savo parduodamas prekes“, – Balsas.lt sakė jis.
„Elektros ir kitų dalykų brangimas turėtų būti sušvelninamas atlyginimų augimu. Kai kuriose Vakarų šalyse metų pabaigoje deramasi dėl kitų metų atlyginimo kolektyviai, nes kiekvienas darbininkas negali nueiti pas įmonės vadovą. Argumentą, kad pragyvenimas brangsta, ir jie turi uždirbti daugiau, darbuotojai kitose šalyse naudoja. Bet tokios derybos pas mus nevyksta, todėl ir šis argumentas neveikia“, – apgailestavo R. Lazutka.
Kaip jau skelbta, elektros energija buitiniams vartotojams nuo 2013 metų sausio 1 d. brangsta vidutiniškai iki 50 centų už kilovatvalandę vietoj dabar mokamų 46 centų. Ji būtų brangusi dar maždaug 2 centais daugiau, jei 2012 metų pabaigoje nebūtų priimtas sprendimas sumažinti Lietuvos elektrinei remtinos elektros energijos gamybos kvotą. Dėl to VIAP buvo galima sumažinti nuo 10,49 ct/kWh iki 9,377 ct/kWh be PVM. 2012 metais VIAP buvo 7,04 ct/kWh be PVM. VIAP biudžetas 2013 metais sudarys 923,302 mln. Lt.
