Nepasiturintys gyventojai pernai nesulaukė net 117 mln. eurų, skirtų išmokoms, t.y. daugiau nei pusės visos sumos. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad tai nepateisinama. Jis ragina valdančiuosius skubiai bent dvigubai padidinti jau dešimtmetį beveik nedidinamą skurdo kartelę, kurią viršijus žmogus nelaikomas skurstančiu. Tai vadinamosios valstybės remiamos pajamos – 122 eurų mėnesiui.
„Už 120 eurų žmonės negali išgyventi. Ribą reikia kelti, kad parama būtų adekvati. Visi sveiku protu galvojantys žmonės supranta, kad už 120 eurų negali žmogus išgyventi. Paramą reikia didinti. Paradoksas- lieka nepanaudotos lėšos, o žmonės lieka skurde“,– teigė R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada aiškintis, kodėl savivaldybės užuot 100 mln. eurų papildžiusios nepasiturinčiųjų pinigines, šiuos pinigus nusprendė padalinti socialinių darbuotojų algoms, socialinio būsto remontams, nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau padidinti vos 122 eurų siekiančią skurdo ribą ministras neskuba.
„Rengiame sprendimus, siūlymus vyriausybei ir Seimui, kaip paramos lėšomis spręsti skurdo problemą. Paramos sistema labai kompleksinė, 40 įvairių išmokų, kompensacijų, kitokių dydžių“,– tikino L. Kukuraitis.
Jam antrina ir už socialinę politiką atsakinga valdančiųjų atstovė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Yra sutaupomos lėšos, vadinasi riba paskaičiuota šiai dienai. Kad reikėtų didinti sumas, diskutuojam komitete ne kartą“,– tikino R. Šalaševičiūtė.
Dabar kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį priklauso toms šeimoms, kurių išlaidos per mėnesį viršija dešimtadalį pajamų. Ir tai šias išmokas gauna ne visos – tik tos, kurios praeina savivaldybės filtrą – gyvena mažame būste, neturi žemės sklypų, santaupų.
Tokių skurstančių šeimų, vienišų mamų ir senjorų dalią būtų galima palengvinti kompensacijas mokant už visas komunalines išlaidas, ne tik kaip dabar- tik už šilumą ir karštą vandenį. Tai siūlantis Virgilijus Poderys tvirtina, kad tuomet kompensacijos būtų didesnės ir jas gautų daugiau žmonių.
„Sprendimų prasme nėra pasistūmėta, bet mintis yra ta, kuri naudojama Vakarų šalyse. Norint nuspręsti, kiek šeimų ūkiui reikia padėti prie komunalinių išlaidų apmokėjimo.
Reikia visą krepšelį pasverti ir palyginti su pajamom ir turtu šeimos ūkio. Ne tik karštą vandenį, šilumą, dujas. Turi būti vanduo, nuotekos, šiluma, vanduo, elektra“,– dėstė V. Poderys.
Dalis gyventojų pašalpų nepasiima, nes tiesiog nežino, kad pakliuvę tarp tų, kam jos priklauso. Kita dalis žmonių pernai jų nebegavo dar ir todėl, kad gavę didesnę pensiją ar padidintą minimalią algą, viršijo nustatytą mėnesinę 120 eurų žmogui ribą.
„Jei yra taip, kad žmogus užsidirbo 30 eurų daugiau ir negavo 20 eurų pašalpos, jam nebe apsimoka dirbti. Jo pastangos kainuoja darbo tik 10 eurų. Ar verta? Paramos sistema turi skatinti žmogų užsidirbti“,– mano R. Lazutka.
Ar verta pašalpoms skirtus milijonus tiesiog žmonėms išdalinti, abejoja socialinių reikalų ekspertas Boguslavas Gruževskis. Užuot pravalgius, jis ragina pinigus investuoti į šeimų bei vaikų švietimą ir užimtumą.
„Ne dalinti žuvį, bet meškeres, remiant galimybes mokėti gaudyti žuvį, masalą parinkti. Stiprinti pagalbą vietos gyventojams. Kad laimėtų tiesiogiai šeima“,– kalbėjo B. Gruževskis.
Kol politikai svarsto, kur geriausia būtų išleisti mokesčių mokėtojų vis daugiau į biudžetą sunešamus milijonus, tarptautinės organizacijos ir toliau rodo į Lietuvoje akis vis labiau badantį skurdą. Atotrūkis tarp skurstančių ir turtingųjų pajamų dabar siekia 7 kartus, ir toliau nesustodamas auga, kai europine norma laikoma 4 kartai. Skurdo riba dabar siekia apie 350 eurų, o už mažesnius pinigus per mėnesį tenka gyventi net trečdaliui pensininkų ir tiek kitų.
