Po užtrukusių ministrų paieškų gruodžio viduryje Seime pagaliau buvo prisaikdinta 16-oji Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ir patvirtinta jos programa, kurios paskirtis – nubrėžti gaires, kaip mes gyvensime artimiausius ketverius metus. Prieš pat šventes buvo patvirtintas ir 2013 metų šalies biudžetas, kuris nemaža dalimi nulems, kiek savo programos punktų ir pažadų šiemet galės įgyvendinti Žmonių Vyriausybe save vadinantis naujasis ministrų kabinetas. Kokius pokyčius šiemet jie žada Lietuvos žmonėms, Balsas.lt teiravosi ekonomikos ekspertų ir sociologų.
R. Vainienė: abejoju, ar jie imsis sveikų, bet nepopuliarių sprendimų
Nepriklausomos ekspertės Rūtos Vainienės teigimu, Vyriausybės programa yra labai abstraktus dokumentas. Tačiau įgyvendinti pažadus nebus paprasta.
„Po kelių mėnesių, kai bus parengtas priemonių planas ir numatyta, kada ir ką ji ketina nuveikti, tikriausiai ir išryškės, kada ir kokį pažadą ji įgyvendins. Tačiau jau dabar matyti, kad kai kuriuos pažadus įgyvendinti bus ne taip paprasta, nes Vyriausybė, kuomet komentavo savo ketinimus, kol buvo patvirtinta programa, „keitė parodymus. Tai jie prieš atominę elektrinę, tai jie prieš konkrečiai šį projektą, bet jie labai aiškiai pasisako už atsinaujinančią energetiką. Įvardinti prioritetiniai objektai. Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba jau pradėta ir tai bus tęsiama. Bet, pavyzdžiui, iš pradžių jie labai aiškiai pasisakė už progresinius mokesčius, tačiau po to atsitraukė sakydami, kad nebūtinai tarifas, o tik progresyvumas”, – sakė ji.
„Aš įsivaizduoju, kad sunku bus įgyvendinti populistinius pažadus, tuos pažadus, kuriems įgyvendinti trūksta lėšų. Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje buvo numatyta visuotinė renovacija valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad vos ne visą biudžetą reikėtų paskirti tik pastatams renovuoti. Šis pažadas bus atidėtas, modifikuotas, o gal net ir numarintas. Kitas sudėtingas pažadas – minimalią algą pakelti iki 1500, o vėliau ir iki 1700 litų. Tai irgi bus sunkiai įgyvendinama”, – Balsas.lt vardijo R. Vainienė.
„Taip pat gali būti pradėti ruošti teisės aktai siekiant atšaukti įvairias buvusios Vyriausybės padarytas reformas aukštojo mokslo srityje. Tai buvo labai aiškiai deklaruota programoje, bet pirmaisiais metais to padaryti jie tikrai nespės, nes tai ne vienos nakties darbas”, – pridūrė ekspertė. Ji teigia abejojanti, ar 16-oji vyriausybė išdrįs imsis esminių pertvarkų socialinio draudimo sistemoje, nes tai brangūs, tačiau populiarumo nežadantys sprendimai.
„Ankstesnė Vyriausybė irgi buvo įsipareigojusi, bet per 4 metus to nepadarė, todėl aš labai abejoju, ar ši Vyriausybė padarys sveikų žingsnių šioje sistemoje, nes čia sprendimai labai brangūs, labai sudėtingi ir labai nepopuliarūs. O ši Vyriausybė, atrodo, sieks populiarumo. Jeigu Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rėždavo viską drąsiai žmonėms į akis, o premjeras buvo nepopuliariausias politikas, tai ši Vyriausybė linkusi pataikauti žmonėms ir flirtuoti. Todėl gali būti, kad esminės socialinio draudimo sistemos pertvarkos nesulauksime”, – aiškino R. Vainienė.
Anot ekspertės, pirmieji metai naujai valdžiai paprastai būna apšilimo metai. Tačiau ir vėliau dirbti jiems bus labai sunku.
„Naujieji ministrų kabinetai sudaryti koaliciniu pagrindu. Tai reiškia, kad kiekvienas trauks į savo pusę, ir tas vežimas gali iš viso nejudėti, nes harmonijos tarp partnerių nematome nuo pat pradžių”, – apibendrino ji.
N. Mačiulis: valdžia sieks populiarumo ar nepabūgs nepatogių sprendimų?
Abejojantis, ar naujoji valdžia išdrįs aukoti populiarumą siekdama ilgalaikių Lietuvai naudingų sprendimų sakė ir vyriausiasis banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau anot jo, vienas iš tokių – siekiant, kad Lietuva ir toliau išliktų viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos sąjungoje (ES) nuo tokių sprendimų išsisukti kažin ar pavyks. Ir vienas iš tokių iššūkių – lankstesnis Darbo kodeksas.
„2013 metais toliau mažės nedarbas. Bet tempas bus lėtesnis, negu 2012 metais, ir tam, kad darbo vietos būtų kuriamos taip pat sparčiai, kaip pernai, reikės išorinės pagalbos. Lengviausia to būtų galima pasiekti Vyriausybei gana ryžtingai imantis modernizuoti Darbo kodeksą, pritaikyti jį XXI amžiaus poreikiams, nes jis vis dar yra labai nelankstus ir neretai slopinantis tiek investicijas tiek naujų darbo vietų kūrimą“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomika ir 2013 metais išliks viena sparčiausiai augančių ekonomikų ES, ir tik šiek tiek nusileis Latvijai.
„ Tai geras rezultatas, turint galvoje, kad nemaža dalis euro zonos valstybių 2013 metais dar bus recesijoje, o Lietuva sugebėjo prisitaikyti ir didinti eksportą net tada, kai Europa yra recesijoje“, – pridūrė N. Mačiulis. Tačiau anot jo, siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą teks susitaikyti su lankstesniais darbo santykiais. O nerimas, kad dėl lankstesnio Darbo kodekso nukentės darbuotojai, esąs tik vienas iš niekuo nepagrįstų mitų.
„Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad nelankstus Darbo kodeksas apsunkina naujų darbo vietų kūrimą ir diskriminuoja bedarbius, kurių kompetencija kartais net aukštesnė, nes užkerta jiems kelią įsilieti į darbo rinką. Lankstesni darbo santykiai nereiškia, kad darbuotojai bus atleisti be priežasties, bet turi būti, pavyzdžiui, galimybė mažinti darbo užmokestį susiklosčius labai sudėtingoms aplinkybėms. Pagrindinė tiek Italijos, tiek Ispanijos reformų ašis yra darbo santykių liberalizavimas. Taip tikimasi padidinti tų valstybių konkurencingumą ir paspartinti darbo vietų kūrimą. Tuo pačiu keliu eina ir Lenkija, nors ji turi daug mažiau problemų dėl nedarbo. Net Prancūzija , garsėjanti labai socialistiniu požiūriu į darbo santykius, jau pripažino, kad ieškos kompromiso tarp darbuotojų ir darbdavių, kad darbdaviai nebėgtų iš Prancūzijos, bet kurtų naujas darbo vietas“, – Balsas.lt aiškino vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Paklaustas, kokius rinkėjams duotus pažadus naujajai Lietuvos bus sunkiausia įvykdyti, N. Mačiulis prabilo apie energetiką.
„Pažadus sumažinti dujų kainas, šildymo kainas yra gana sudėtinga įgyvendinti. Manau, kad bus sudėtinga ir su pagrindiniu pažadu – renovacijos programa. Valdančiąją koaliciją sudariusios partijos kalbėjo, kad renovacija bus ta reforma, kuri sulauks daugiausia dėmesio, bus išjudinta iš vietos. Bet kol kas nematome prielaidų, kad vyktų esminiai pokyčiai. Ir tikrai nebus lengva įtikinti gyventojus masiškai renovuoti savo būstus, net jeigu jiems nereikės prisiimti finansinių įsipareigojimų, nes yra ir kitų barjerų – ir objektyvių, ir neobjektyvių, kurie neskatina imtis renovacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Vyriausiojo „Swedbank“ ekonomisto teigimu, gana sudėtingas uždavinys bus ir mokesčių reforma. „Kol kas nežinoma, ko norima pasiekti ta reforma. Prioritetuose įrašyta, kad bus visos mokesčių sistemos peržiūrėjimas, bet neaišku, kokiu tikslu tai bus daroma. Jeigu tai bus siekiama kam nors padidinti mokesčius ir sudaryti lygybės iliuziją, tai norimo rezultato nebus nei mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, nei biudžetui. Bet jeigu bus tikslas, pavyzdžiui, sumažinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą, o negautas pajamas kompensuoti išimčių ir lengvatų naikinimu, tai būtų labai aiškus ir geras tikslas. Bet nepasakyčiau, kad jis lengvai įgyvendinamas. Tam reikia daug valios, visų pirma atsisakyti tarnavimo populiarumui ir imtis kartais nepatogių, bet ilgalaikį šalies augimą ir gerovę užtikrinančių sprendimų“, – aiškino jis.
Paklaustas, kuo gi vis dėlto išskirtiniai gali būti 2013-ieji, N. Mačiulis prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau negu kainos.
„BVP augo ir 2011, ir 2012 metais, bet realus darbo užmokestis dar nedidėjo. Nors įmonių konkurencingumas didėjo, baimė dėl ateities, ypač dėl ateities Europoje ir ekonominės politikos neapibrėžtumo Lietuvoje, sukūrė tokią situaciją, kad net ir turėdamos galimybių, įmonės darbo užmokesčio nedidino arba didino jį tik daliai darbuotojų. Ir gana nuosaikiai. Bet 2013 metai šiuo aspektu bus tam tikras lūžio taškas, nes ir padidėjęs MMA, ir kiti veiksniai lems, kad vidutinis darbo užmokestis augs gana sparčiai ir viršys kainų augimą“, – Balsas.lt sakė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis.
R. Lazutka: pagrindinis 2013-ųjų prieštaravimas – kairioji programa ir dešiniųjų biudžetas
„Naujosios Vyriausybės programa yra socialdemokratinė. Ten viskas atrodo patrauklu ir gerai. Bet reikia turėti galvoje, kad vyriausybė suformuota prieš Kalėdas, o biudžetas, kurį parengė dar Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, yra liberalus. Jis pakeistas jis labai nedaug. Taigi, metai prasideda su dviem prieštaringais dokumentais: su kairiąja programa ir dešiniųjų parengtu biudžetu“, – paklaustas, koks bus pats didžiausias iššūkis naujajai Vyriausybei 2013 metais, Balsas.lt sakė ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka.
Jo teigimu, norint įgyvendinti Vyriausybės programoje deklaruotas vertybes ir laikytis biudžeto, reikėtų surinkti gerokai daugiau pajamų, nes dabartiniame biudžete tam nėra galimybių. Priminęs, kad Lietuva priskiriama prie mažiausiai lėšų į biudžetą per mokesčius surenkančių valstybių ES, R. Lazutka sakė, kad labai menkos galimybės perskirstyti biudžeto lėšas „Vyriausybei suriša rankas“.
„Konfliktą tarp tų dviejų dokumentų – programos ir biudžeto, kurie vienas kitam prieštarauja – reikėtų spręsti tvarkingai renkant mokesčius. Kitų šalių mokesčių tarifai nėra daug didesni, bet mokesčių vengimo, įvairių išimčių yra daug mažiau, todėl valstybės gali surinkti daugiau išteklių į savo rankas ir daugiau padaryti. Jeigu mūsų naujoji valdžia, sprendžiant iš programos, taip pat nori daugiau nuveikti – ir skatinti darbo vietų kūrimą, ir daugiau dėmesio skirti įvairioms socialinėms programoms – reikėtų susitelkti mokesčių surinkimui, ūkinės veiklos apskaitai, taip pat riboti atsiskaitymus grynais pinigais, tvarkyti ar stebėti įmonėse buhalterinę apskaitą, nes yra palaida bala“, – ne tik kritikuoja, bet ir siūlo sakė R. Lazutka.
Jis pabrėžė, kad „mokesčiai dideli tiems, kurie negali ar nenori išsisukti“, bet kartu tai rodo, kad yra daug sričių, kur mokesčių surenkama pernelyg mažai.
„Todėl tai, kaip keisis Lietuvos gyvenimas, priklausys ir nuo to, ar naujoji valdžia imsis labai sunkaus uždavinio, kurio jokia valdžia iki šiol nepabandė rimčiau spręsti. Ankstesnė valdžia ketino „ištraukti milijardą iš šešėlio“ , bet paskui tai užmiršo. Jeigu to nebus imtasi arba tokių veiksmų nelydės sėkmė, mūsų šalies gyvenimas riedės įprasta vaga ir gražūs programos tikslai nebus pasekti, o mes užuot pajutę rezultatus, girdėsime aiškinimus, kad nėra išteklių, nes valstybė surenka mažai pinigų“, – sakė R. Lazutka.
Paklaustas, kas 2013 metais galėtų keistis kasdieniame gyvenime, jis sakė, kad blogai, jog nedarbas Lietuvoje mažėja dėl emigracijos. Kita vertus, nedarbo lygis, naujų darbo vietų kūrimas ir atlyginimo augimas – vienas su kitu susiję dalykai.
„Nedarbo mažino kryptis yra labai reikšminga. Su ja susijusi ir gyventojų pajamų politika. Nė viena valdžia iki šiol nekalbėjo apie šeimų biudžetus, apie gyventojų pajamas, nes laikoma , kad tai yra rinkos dalykas. Bet valstybė įtakoja ir šeimų biudžetus. Svarbu, kad ne tik atsirastų naujų darbo vietų, bet ir tai, kad dirbantys uždirbtų daigiau. Tačiau didelis nedarbas neleidžia augti algoms – net jeigu įmonė gali tai daryti, nėra poreikio didinti algas, kai yra didžiulis nedarbas. Įmonės plečiasi, bet nėra jokio poreikio mokėti darbuotojams daugiau. Todėl spręsdama nedarbo problemas, valstybė turėtų įtakos ir kitų šeimų biudžetams“, – aiškino ekonomistas.
„Bet naujos darbo vietos atsiras tik tada, jeigu verslas turės daugiau užsakymų. Kita vertus, dalies gyventojų vartojimas yra menkas, nes jų pajamos yra menkos. Vadinasi, valstybė turi perskaityti . Padidino MMA, galėtų didinti viešojo sektoriaus algas, jeigu turėtų iš ko, socialines išmokas. Šiek tiek įtakoti skurdžiausių gyventojų sluoksnių pajamas, kad jie būtų pajėgesni pirkėjai. Tada didėtų paklausa ir užsakymų verslininkams. Ir pati valstybė galėtų būti didesnis pirkėjas verslui, nes reikia tvarkyti gatves, kelius. Visam tam reikia lėšų, bet tai padidintų užsakymus verslui ir paklausą darbo jėgai bei mažintų nedarbą. Bet tam valstybė ir turi surinkti daugiau pinigų iš šešėlio, kad galėtų įgyvendinti savo programą“, – apsukęs savotišką ratą vėl prie valstybės biudžeto surinkimo problemų grįžo R. Lazutka.
