Į Seimą atkeliavus Darbo kodekso pataisoms su ankstesnėmis darbo sutarties sąlygomis, o premjerui kai kuriuos dabartinio kodekso straipsnius vadinant „sovietiniais“, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad tokios šnekos tik sukuria žmonėms nuomonę, kad Darbo kodeksas yra blogas. Dirbančių žmonių saugumas, pažymi profesorius, reiškia, kad jie gali atsiskleisti, nebijo keisti darbo vietą, eksperimentuoti ir todėl galima tikėtis, kad jie sugeba daugiau sukurti, pagaminti ir ekonomika gali augti.
„Kuo mes daugiau šnekame per radiją, televiziją, kitur žiniasklaidoje, kad pas mus Darbo kodeksas sovietinis, tai paskui apklausiami žmonės paprastai ir atsako, kad jis yra blogas, ribojantis verslus ir ekonomikos augimą, nes jie pačio kodekso neskaito, bet girdi apie jį, dėl to anketas taip ir atsako“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Lazutka.
Pasak jo, mes patys pjauname šaką, ant kurios sėdime, nesigilindami į konkrečias Darbo kodekso normas. R. Lazutkos teigimu, reikėtų kalbėti ne apie tai, kad kodeksas yra sovietinis, bet kas jame konkrečiai yra blogai.
Socialinių mokslų daktaras pažymi, kad paprastai Darbo kodeksu skundžiamasi todėl, kad esą sunku atleisti darbuotojus. Tačiau dabartinis kodeksas, pažymi R. Lazutka, nedraudžia atleisti žmogų, jeigu yra aiški priežastis ir ji aiškiai suformuluojama.
„Kodekse yra tokia norma, kad, jeigu darbuotojas trukdo įmonės plėtrai, jeigu jis yra ekonomiškai nenaudingas, jį galima atleisti, nekalbant apie tai, jeigu darbuotojas prastai dirba. Tai labai paprasta, bet tiesiog nenorima darbuotojams labai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti pareigų, o jeigu jis yra atleidžiamas, nėra suformuojamas atleidimo pagrindas, tiesiog kad žmogus nepatiko. Šito negali būti“, - dėstė R. Lazutka.
Pasak jo, demokratinėje visuomenėje reikia turėti aiškias taisykles ir jų laikytis.
„Tuo tarpu norima, kad būtų pasakyta, jog viršininkas visada teisus ir galima tą žmogų visada atleisti, tiesiog kad jis viršininkui nepatiko, bet nenorima, kad būtų reikalaujama suformuluoti, ką tas darbuotojas ne taip padarė, kur jo apsileidimas, nenaudingumas“, - kalbėjo R. Lazutka.
Parlamentaras R.Žemaitaitis siūlo, kad uždirbantiems 1,5 karto daugiau nei vidutinis atlyginimas (1045 eurus), būtų nustatytos lankstesnės darbo sutarties sąlygos.
Parlamentaras siūlo įteisinti terminuotas darbo nuolatinio pobūdžio darbams, kai dėl to sutaria darbuotojas ir darbdavys, nustatyti 1 arba 2 mėnesių įspėjimo apie atleidimą terminą (dabar - 2 ir 4 mėnesių), o atleidus iš darbo darbuotojui išmokėti ne daugiau 3 vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją (šiuo metu - 6 mėnesių). Taip pat siūloma nustatyti 180 valandų viršvalandžių per metus limitą, o ne 120, kaip šiuo metu.
Tokią tvarką siūloma taikyti tik bendrovėms, kurios atitinka patikimo darbdavio statusą - jose mažiau nei 10 proc. darbuotojų gauna minimalų atlyginimą ir per 5 metus nebuvo nelegalaus darbo atvejų.
A. Butkevičiaus teigimu, kol kas šie siūlymai tik svarstomi, jiems kol kas nepritarta.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
