Kokie veikėjai gali rudenį paimti valdžios vairą į rankas ir kaip į buvusios patarėjos norą eiti į politiką reagavo Dalia Grybauskaitė?
Varžybos, medaliai, dviračių treko trasos – tiesiai į varžybas dėl Seimo nario kėdės. Tokią savo karjerą, sulaukusi socialdemokratų pasiūlymo dalyvauti rinkimuose, jau susiplanavo Simona Krupeckaitė. Dukart pasaulio, triskart Europos čempionė ir daugybės kitų trofėjų laimėtoja neslepia net nelabai sekanti politinių naujienų, tačiau įsivaizduoja save parlamentarės amplua.
Pretendentė į Seimą Simona Krupeckaitė pasakoja: „Aš atstovauju daug metų Lietuvai, žinau, ką tai reiškia. Turiu stuburą, ne taip lengva bus mane pastumdyt ir politikoje, ne tik treke.“
Beje, sportininkė pasiryžusi jau būdama Seimo nare paskutinį kartą sudalyvauti ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, esą dvi veiklos viena kitai netrukdys. Solidžią treko dviratininkės karjerą bebaigianti 37-erių Krupeckaitė konkrečių politinių užmojų neturi, o jėgas skirtų sporto reikalams.
„Jaučiu, kad turiu tam jėgų, ryžto, kažką padaryti, pakeisti“, – mano S. Krupeckaitė.
Į Seimą susiruošė ir beveik 10 metų šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės matyta jos vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė. Buvusi žurnalistė rinkimuose spalį tikisi dzūkų palaikymo, savo kandidatūrą išsikėlė vienmandatėje apygardoje. O toks sprendimas esą pribrendo visai neseniai.
„Kai kalbėjausi su žmonėmis, kai buvau Dzūkijoje, kai kiekvieną dieną girdėjau, kuo jie gyvena, tai gimė per karantiną“, – sako D. Ulbinaitė.
Ulbinaitė neslepia, kad įtakos apsisprendimui turėjo ir Grybauskaitės pavyzdys, nors buvusios vadovės patarimų esą neprašė.
„Noras šalyje už viską būti atsakingai, už viską imtis asmeninės atsakomybės, irgi turbūt padėjo apsispręsti, nes supratimas asmeninės atsakomybės dirbant tokio kalibro lyderės labai padidėja“, – kalbėjo ji.
Naujieną Daliai Grybauskaitei ji sako pranešusi tą dieną, kai registravosi politinės kampanijos dalyve. Ką atrašė Grybauskaitė?
„Na, parašė taip: „Ojėzau, bus sunku“, – atviravo D. Ulbinaitė.
O garsiam ekonomistui, dėstytojui Romui Lazutkai Vilniaus universiteto mūrus iškeisti į Seimo rūmus gali ir nebūti labai sunku. Socialdemokratai Lazutkai sąraše pasiūlė aukštą penktą vietą. Tad iki šiol valdžią nuolat per dantį traukęs ekonomistas jau kuria planus darbus perimti į savo rankas.
„Norisi pakeisti ir asmeninį gyvenimą, nes akademinėje veikloje esu nuo ankstyvos jaunystės. Iš kitos pusės, ir politinė situacija nuolat keičiasi. Pabandžiau patarėju pabūti – pamačiau, kad nelabai tų patarimų kas klauso“, – kalbėjo pretendentas į Seimą Romas Lazutka.
Dar šią kadenciją ekonomistas neilgam buvo tapęs ministro Lino Kukuraičio patarėju, tačiau iš pareigų pasitraukė.
„Pagrindinius dalykus pasakydavau kaip komentatorius, ką reikia daryti fiskalinėje srityje – mokesčių tvarkymas, valstybės galių didinimas. (…) Galbūt pavyks padaryti daugiau negu iki šiol pavykdavo“, – sako R. Lazutka.
Visai kitoje Seimo salės pusėje sėkmės atveju gali atsidurti vaikų psichiatras Linas Slušnys. Jį į politiką paviliojo konservatoriai.
Pretendentas į Seimą Linas Slušnys pasakoja: „Kai tris kartus tave kalbina (tai trečias kartas buvo), tu nusprendi, kad, matyt, reikia kartais prisiimti atsakomybę vietoj bambėjimo.“
Slušnys ilgus metus gan aktyviai komentuodavo įvairius visuomenėje vykstančius procesus. Psichiatras tikina parlamente ketinantis kelti vaikų gerovės klausimus, tačiau esą gerai išmano ir kitas sritis.
„Pas mane yra net du išsilavinimai – tarptautinė ekonomika-vadyba – magistras. Šalia medicininio išsilavinimo. Esu jau ir vadovu buvęs ligoninėje, esu sukūręs įmones“, – sako L. Slušnys.
Dar patekti į tautos išrinktųjų sąrašą rudenį bandys ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, koronaviruso akivaizdoje kone kasdien komentuodavęs su protrūkiu susijusius klausimus. Tarp kandidatų į parlamentą bus ir daugiau medikų atstovų. Apžvalgininkai pastebi, kad medikų bandymas įsitraukti į politiką gali tapti šių rinkimų bruožu.
Užimti Seimo narių kėdes bandys ir mandatą kadaise jau turėję Donalda Meiželytė, Gediminas Navaitis, Domininkas Velička. Netrūksta ir jaunosios kartos atstovų. Pavyzdžiui, į Seimą pretenduoja ir žinomas LGBT teisių aktyvistas Tomas Raskevičius. Dar prieš savivaldos rinkimus jis atkreipė į save dėmesį ir net kai ką suerzino pasivadinęs „profesionaliu gėjumi“.
„Tai tikrai nėra „trolinimas“, frazė yra savotiškas mano slapyvardis. Jis aktualus, nes padeda atkreipti dėmesį“, – kalbėjo pretendentas į Seimą Tomas Raskevičius.
Dabartinis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys tikina, kad Seime aktyviai keltų žmogaus teisių klausimus.
„Žiūrint į kai kuriuos Seimo narius, kurie Seime jau ketvirtą ar net penktą kadenciją, praktiškai ketvirtį amžiaus, tie žmonės nesugeba atliepti tam tikrų socialinių grupių poreikių. Viena iš tų grupių yra LGBT bendruomenė. Manau, kad politikoje reikia naujų veidų“, – sako T. Raskevičius.
Apžvalgininkai aiškina, kad partijos prieš kiekvienus rinkimus graibsto žinomus ir ryškius veidus, nes jie paprasčiausiai gali pritraukti Fortūną.
Pasiskelbti politinės kampanijos dalyviais norintieji laiko dar turi mėnesį. Pirmasis Seimo rinkimų turas laukia spalio 11 dieną.
