r. lazutka

Šiuo metu Lietuvoje bandoma įtvirtinti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) tiesia kokybinius pamatus aukštojo mokslo studijų kaitai. Apie tai, ką tokie pokyčiai mums atneš ir kuo jie bus naudingi, savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka. Studijų programa – tai ne pažadas, o įsipareigojimas ECTS sistema pirmiausia yra skaidri, informatyvi, nes ji orientuota į studentą.

Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.

„Atlyginimai neišvengiamai kils, bet ne tiek, kad per 5 metus pakiltume į ES lygį“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas. Tuo tarpu ekonomistas R. Lazutka teigia, kad Lietuvos socioekonominė situacija yra sudėtinga. Ekonomisto įsitikinimu, žmonės negali pragyventi iš pašalpų, nemato jokių galimybių gauti padorius atlyginimus. „Žmonės išvažiuoja, nes labai svarbūs yra socialiniai dalykai.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

„Aš pritariu, kad valstybinis socialinis draudimas užtikrina išsigelbėjimą nuo skurdo, bet neužtikrina prabangos. Šiuo atveju ir nereikia, kad užtikrintų, nes prabangą ar bent geresnį gyvenimą turi užsitikrinti kiekvienas sau, tame tarpe ir taupydamas privačiuose pensijų fonduose“, – teigė ekonomistas VU prof. Romas Lazutka.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2-3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

Darbdaviai, verkšlenantys, kad šalyje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, nutyli norintys gauti gerą specialistą už apgailėtiną atlyginimą. Pastaruoju metu prie tokios nuomonės linksta personalo atrankos įmonės ir darbo biržos.„Situacija tokia, kad dauguma darbdavių, bent jau Panevėžyje, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties siūlo 800–1000 litų mėnesinę algą, neatskaičius mokesčių.