Darbdaviai, verkšlenantys, kad šalyje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, nutyli norintys gauti gerą specialistą už apgailėtiną atlyginimą. Pastaruoju metu prie tokios nuomonės linksta personalo atrankos įmonės ir darbo biržos.„Situacija tokia, kad dauguma darbdavių, bent jau Panevėžyje, turintiesiems aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties siūlo 800–1000 litų mėnesinę algą, neatskaičius mokesčių. Be abejo, jiems sunku rasti sutinkančiųjų dirbti už tokį atlyginimą“, – laikraščiui „Sekundei“ teigė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Darbo birža netrukus turinčius aukštąjį išsilavinimą bedarbius pradės siųsti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus mokymus kvalifikacijai kelti. Taigi jų pasirengimas atitiks darbdavių reikalavimus, tačiau nežinia, ar įgijusiuosius aukštesnę kvalifikaciją tenkins siūlomi atlyginimai.
Kad Lietuvos darbdaviai puikiems darbuotojams šykšti gerų algų, pritaria ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Jis teigia, kad darbdavių apklausos yra neinformatyvus būdas sužinoti realią situaciją, ar darbo rinkoje trūksta darbuotojų. Pasak jo, gerą darbuotoją norintis rasti darbdavys turi suprasti, kad turi mokėti ir adekvačią algą.
„Jeigu nori kvalifikuotą specialistą pasisamdyti už 800–1000 litų, tai tokio neranda“, – sakė R.Lazutka.
Jis nežino tokios specialybės, kokios specialistų Lietuvoje nėra. Pasak profesoriaus, reikia pasiūlyti 20–30 procentų didesnę algą, ir galima pervilioti geidžiamą darbuotoją pas save.
Jo nuomone, būtų galima kalbėti apie darbuotojų trūkumą tada, jeigu algos Lietuvoje būtų didesnės nei kitose šalyse, bet neatsirastų kas dirba. Tačiau darbdaviai to girdėti nenori ir toliau skambina varpais apie darbuotojų trūkumą.
Pirmą nori pažiūrėti, paskui – mokėti
„Sekundė“ pasidomėjo, kokių išsilavinusių, kvalifikuotų darbuotojų ieškoma per Darbo biržą Panevėžyje, už kokį atlyginimą, kaip darbdaviams juos sekasi rasti.
Prekyba TV įranga užsiimanti bendrovė ieško turinčio aukštąjį išsilavinimą administratoriaus, kuris ne tik išmanytų raštvedybą, bet ir puikiai dirbtų kompiuteriu, mokėtų anglų kalbą. Per mėnesį bendrovė tokiam darbuotojui pasiruošusi mokėti 800 litų atlyginimą, neatskaičius mokesčių.
Matyt, neatsitiktinai ši bendrovė administratoriaus ieško jau kone dvejus metus. Beje, jai reikalingas ir vadybininkas, pastarajam siūlomas 100 litų didesnis atlyginimas.
Pasikalbėti su šios įmonės vadovais, kaip sekasi ieškoti darbuotojų, nepavyko. Skelbime nurodytu telefonu atsiliepusi moteris visąlaik kartojo, kad tų darbuotojų, kurie galėtų suteikti informaciją, nėra.
Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro, kuris už beveik 1000 litų atlyginimą ieško buhalterio dirbti puse etato, direktorius Andrius Busila pasidžiaugė, kad per dvi dienas sulaukė maždaug 10 susidomėjusiųjų darbu.
Ukmergėje įkurtos siuvimo bendrovės „Vilkma“, Panevėžyje ieškančios projektų vadovo dirbti su užsienio klientais, personalo skyriaus vadovė Genutė Barysienė pasirodė nusiminusi.
„Kreipėsi keletas žmonių, tačiau jie nebuvo konstruktoriai-technologai ir neturėjo supratimo apie siuvimą, kuris mūsų darbe būtinas“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad susirasti reikiamą specialistą Ukmergėje, kur palyginti daug siuvyklų, mažai vilties – vis konstruktoriai išgraibstyti. Tad įmonė projekto vadovo ieško kituose miestuose.
„Ieškome geriausio iš geriausių“, – patikslino G.Barysienė.
Geriausiam iš geriausių projektų vadovui siūlomas 1200 litų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, ir kelionės išlaidų kompensaciją. O iš jo, be aukštojo išsilavinimo ir siuvimo subtilybių išmanymo, reikalaujama labai gerai kalbėti ir rašyti angliškai.
Paklausta, ar nemano, kad potencialiems darbuotojams toks atlyginimas gali pasirodyti per mažas, personalo skyrius vadovė atsakė, kad tai pradinė alga. Jeigu žmogus gerai užsirekomenduotų, esą paskui ji kiltų.
Pirma pažiūrėti, kaip seksis naujam darbuotojui, o tik paskui mokėti padoresnę algą nusiteikusi ir bendrovė „Evas“, ieškanti verslo paslaugų vadybininko darbui su Rytų ir Azijos šalimis. Ji pageidauja rasti specialistą, turintį aukštąjį išsilavinimą, išmanantį darbų saugą, būtinai kalbantį ukrainiečių ir kinų kalba, už 1000–1200 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Bendrovės komercijos direktorius Silvijus Šveikauskas neslėpė, kad nesulaukė nė vieno skambučio.
„Matyt, žmonėms koją kiša kinų ir ukrainiečių kalbų nemokėjimas“, – svarstė jis.
Bendrovė „Makveža“ Panevėžyje ieško prekybos centro vadovo už 2000 litų, neatskaičius mokesčių. Įmonės personalo skyriaus specialistai sakė, kad skelbimas įdėtas neseniai, tad jie negali pasakyti, ar už tokį atlygį įmanoma surasti gerą darbuotoją.
Tokio pat dydžio atlyginimą vairuotojų teorijos rengimo mokytojui siūlo ir įmonė „Autotora“. Per dvi savaites jai dar nepavyko rasti tinkamo, t. y. aukštąjį išsilavinimą, visas vairuotojo kategorijas ir pedagoginių sugebėjimų turinčio darbuotojo.
Bendrovės „Ardera“, kuriai reikalingas transporto vadybininkas, vadovas Aras Anciukevičius per porą dienų sulaukė tik dviejų susidomėjusiųjų darbu skambučių.
Turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir darbo patirties vadybininkui įmonė siūlo minimalų atlyginimą ir priedą, priklausantį nuo rezultatų. Tai – įprastas vadybininkams siūlomas atlygis.
A.Anciukevičius įsitikinęs: vadybininko darbo specifika tokia, kad jis turi sau užsidirbti normalų atlyginimą.
Jis nemano, kad vadybininkus turėtų atbaidyti tai, jog darbdavys garantuoja tik minimumą. Pasak A.Anciukevičiaus, įmonė visada taikė tokią apmokėjimo už darbą schemą ir didelės darbuotojų kaitos nebuvo.
„Prasidėjus krizei mums teko atleisti vadybininkų, dabar vėl jų ieškome“, – pasakojo jis.
Žinantieji savo vertę nenusipigina
Kaune esančios bendrovės „Personalo sprendimai“, užsiimančios darbuotojų paieška ir atranka, projektų vadovė Ernesta Stasiulytė „Sekundei“ tvirtino, kad jie atsisako dirbti su įmonėmis, siūlančiomis darbuotojams neadekvačius jų išsilavinimui, kvalifikacijai ir patirčiai atlyginimus.
„Surasti gerų darbuotojų už mažą atlyginimą nerealu. Net ir per krizei puikūs specialistai žino savo vertę ir neis dirbti už grašius“, – įsitikinusi ji.
Personalų atrankos specialistės nuomone, firmos, siūlančios vadybininkams minimumą ir pardavimo sumos procentus, irgi turi mažai galimybių sulaukti šios srities asų.
Per savo darbo praktiką projektų vadovė žino tik vieną atvejį, kai pardavimo vadybininkas sutiko tris mėnesius dirbti už minimumą tam, kad įrodytų, jog yra geras savo srities specialistas. Pasak E.Stasiulytės, po trijų mėnesių šiam žmogui darbdaviai pasiūlė 4 tūkstančių atlyginimą, kad tik jis neišeitų.
Tačiau toli gražu ne visi darbdaviai geriems darbuotojams linkę kelti atlyginimą. Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu daugėja kvalifikuotų specialistų, kurie ieškosi geriau mokamo darbo.
Šiemet darbo ieškantys išsilavinę žmonės esą jau nebedžiūgauja, kaip anksčiau, vien dėl to, kad buvo pakviesti į pokalbį. Dabar jie sako turintys dar kelis pokalbius su potencialiais darbdaviais ir pažiūrės, kurio pasiūlymas priimtiniausias.
E.Stasiulytė atskleidė, kad darbo skelbime pateikiama informacija dažnai neatspindi tikrųjų darbdavio lūkesčių, kokio darbuotojo jis nori.
Pasak jos, darbdaviai paprastai būna susidarę tam tikrą viziją apie specialisto lytį, amžių, išvaizdą, asmenines savybes ir kt. Tad nereikėtų nustebti, jei darbo vieta būna pasiūlyta nebūtinai tam, kuris idealiai atitinka skelbime nurodytus reikalavimus.
Kels kvalifikaciją
Panevėžio darbo biržos užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Aušra Žukauskienė sako, kad mūsų mieste bedarbiai kvalifikaciją galės kelti Panevėžio kolegijoje, kuri pasiūlė 15 mokymo programų, bei Kauno technologijos Panevėžio institute pagal 3 mokymo programas: automatinių valdymo sistemų, pramoninių robotų valdymo, kompiuterizuoto projektavimo srityse.
Kolegijoje galės kvalifikaciją kelti aukštuosius pedagogikos, inžinerijos, ekonomikos mokslus baigę bedarbiai. Jie galės krimsti ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos korekcijos, buhalterinės apskaitos, kompiuterių sistemų priežiūros, pastatų priežiūros administravimo ir kitus mokslus. A.Žukauskienė mano, kad tarp turinčiųjų aukštąjį inžinerinį išsilavinimą itin populiarūs turėtų būti verslo organizavimo kursai.
Mokymai truks nuo 2 iki 10 mėnesių. Per juos bedarbiai gaus 560 litų stipendiją.
Norintieji ir turintieji galimybę kvalifikacijos kėlimo kursus galės lankyti kituose miestuose.
Įdarbina vis daugiau
Panevėžio darbo biržoje lapkričio 1 dieną buvo registruota 16 tūkstančių 398 bedarbiai, iš jų turintys aukštąjį išsilavinimą – 1 tūkstantis 756, aukštesnįjį – 2 tūkstančiai 99.
Darbo biržos specialistai teigia, kad per pastaruosius šių metų mėnesius buvo įdarbinta daugiau žmonių, taip pat ir turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, per spalio mėnesį iš viso buvo įdarbinti 946 žmonės, iš jų 17 procentų – turintys aukštąjį išsilavinimą.
Kadangi nemažai turinčių aukštąjį išsilavinimą bedarbių darbo neranda todėl, kad stokoja tam tikrų žinių, jie bus siunčiami į mokymus.
Neseniai Lietuvos darbo birža pasirašė sutarti su 16 šalies mokymo įstaigų dėl įgijusių aukštąjį išsilavinimą bedarbių mokymų.
