Kodėl turime mokėti tarpininkams?
,,Jeigu mokėsi papildomai į vadinamąjį privatų pensijų fondą, tada valstybė dar perves iš „Sodros“ vieną procentą iš valstybės biudžeto ir tavo pensija bus didesnė palyginti su ta, kuri būtų, jeigu tų papildomų pervedimų nebūtų. Jeigu pridedi papildomai pinigų, tai tų pinigų daugiau ir atsiranda. Bet kokie tie pinigai, kurie yra pridedami? Iš kuri jie ima? – svarsto R. Lazutka. Jis aiškina, kad ir pati schema yra labai sudėtinga.
„Žmonės moka „Sodrai“ ir valstybės biudžetui, paskui „Sodra“ ir valstybės biudžetas perveda į privatų pensijų fondą ir žmogus iš savo algos sumoka papildomai. Ir džiaugiamasi, kad bus didesnė pensija. Bet ir vienu, ir kitu atveju dalyvaudami antrojoje pensijų pakopoje arba nusprendę pasitenkinti pensija, kurią mokės tik „Sodra“ darbuotojai, taip pat įmonės moka mokesčius ir įmokas valstybei. Antros pakopos pensijų sistemoje valstybė perveda dalį pinigų pensijų fondams.
Pensijų fondai perka investicinius portfelius iš investicinių fondų. Investiciniai fondai perka įmonių akcijas ir valstybės paskolos obligacijas. Toliau įmonės ir valstybės vertybiniai popieriai atitenka vėl investiciniams fondams, nes žmogus sulaukia pensinio amžiaus. Investiciniai fondai perveda pinigus pensijų fondams, pensijų fondai perveda draudimo bendrovėms, nesdraudimo bendrovės mokės metines išmokas. Ir galiausiai draudimo bendrovės išmokės pensijas. Pereinamas štai toks kelias nuo darbuotojų ir įmonės uždirbtų pinigų iki gaunamos privačios pensijos“, – ratą, kurį apsuks privačiame pensijų fonde kaupiami pinigai, kol pasieks pensijos gavėją atskleidžia R. Lazutka.
Jo teigimu, sistema pateikta taip, kad žmogus, žiūrėdamas į trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytą pensijų skaičiuoklę, galvoja: „Jeigu aš nemokėsiu į privatų pensijų fondą, už mane nei valstybė, nei „Sodra“ neperves, ir mano pensija bus mažesnė, palyginti su ta, kurią aš gaučiau dalyvaudamas antros pakopos pensijų sistemoje. Žmogus mano, kad jis laimi dalyvaudamas.“
„Bet iš kur tie papildomi procentai „Sodroje“ ir valstybės biudžete? Ir kas moka tiems tarpininkams? Iš kokių lėšų? Iš tų pačių“, – svarsto R. Lazutka. Jo teigimu, yra trumpesnis ir efektyvesnis kelias – kai įmonės ir darbuotojai moka įmokas mokesčius valstybei, o darbuotojams išėjus į pensiją, valstybė jiems išmoka pensijas.
„Užuot ėję tokiais keliais, mes galime sumažinti keliais procentais nuo darbo užmokesčio mokesčius, tarkime, 2 procentais gyventojų pajamų mokestį, 2 procentais socialinio draudimo įmoką. Tie pinigai lieka įmonėse, įmonės gali plėstis, augti, o kai darbuotojai sulaukia senatvės, valstybė paima mokesčius iš tų įmonių – tiek, kiek reikia pensijoms mokėti. Ir nereikia išlaikyti visų tų tarpininkų.
Anot jo, Lietuvoje dominuoja įsitikinimas, kad per tarpininkus galima sukurti papildomą vertę. Tačiau ,,tai tolygu galvojimui, kad Saulė kyla, o ne Žemė sukasi“, – aiškina R. Lazutka.
Skaičiuoklė palanki privatiems fondams?
Kalbėdamas apie naująją skaičiuoklę, kuria gyventojams siūloma preliminariai pasitikrinti, ar jiems apsimoka kaupti pensiją privačiuose antros pakopos fonduose, E. Lazutka atkreipia dėmesį, kad joje užprogramuotas pastarųjų pranašumas prieš pensiją, kurią gautų pilietis, pasirinkęs vien „Sodrą“.
„Kai žmonėms leidžiama pasižiūrėti, kokios galėtų būti jų pensijos, kai jie dalyvauja antros pakopos pensijų sistemoje, ir kai nedalyvauja, prielaidos yra parinktos tokios: darbo užmokestis kasmet didės 4 procentais, o kapitalo grąža bus arba 4,5 arba 5,5 arba 6,5 procentai. „Sodros“ pensija priklauso nuo darbo užmokesčio, privati – nuo kapitalo grąžos. Taigi ši skaičiuoklė su tokiomis prielaidomis jau iš anksto įdeda pranašumą privatiems pensijų fondams. Ir net pesimistiniame variante 0,5 procento“, – sako jis.
Tačiau, priduria R. Lazutka, tai tėra prielaidos.
„Žinoma, visa tai yra prielaidos, ir niekas nežino, nei kokia bus kapitalo grąža, nei kaip didės atlyginimas. Bet tai rodo, kad tai yra reklaminė skaičiuoklė ir todėl aš ją linkęs vadinti kitaip“, – apibendrina žinomas ekonomistas ir sociologas profesorius R. Lazutka.
Pernai lapkritį priimtos Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisos numato, kad „Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus nuo 2014 metų bus 2 proc. Taip pat numatyta, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, ir tokiu atveju iš valstybės biudžeto jam bus skatinama papildoma i proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje įmoka. Kiek pinigų iš valstybės biudžeto tam reikės skirti, kol kas neskelbiama – esą tai priklausys nuo to, kiek žmonių nuspręs dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime.
Apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją privačiuose fonduose, ar grįžti į „Sodrą“, antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiantys pensiją asmenys galės nuo šių metų balandžio 1 dienos.
