tv3.lt primena, kad viskas prasidėjo nuo N. Mačiulio įrašo socialiniame tinkle „Facebooke“, kuris parodė, jog Lietuvos mokytojai uždirbai mažiausiai. Šokiravo, kad jų alga mažesnė net už Rumunijos, o šioje šalyje pragyvenimas pigesnis. Plačiau skaitykite čia.
„Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.Lietuvoje maksimalus mokytojo atlyginimas yra mažesnis nei Rumunijoje, dvigubai mažesnis nei Turkijoje, dešimt kartų mažesnis nei Austrijoje ar Olandijoje ir dvidešimt kartų mažesnis nei Liuksemburge“, – rašė ekonomistas N. Mačiulis.
Tuomet ekonomistas tv3.lt portalui teigė nežinantis, ar kokia priedų sistema galioja kitose šalyse, tačiau netiki, kad pasivytume Turkiją.
„Taip yra tokių kurie dirba daugiau nei pilną etatą, viršvalandžius, daugiau pareigų jiems prisideda, bet čia rodiklis kuris leidžia objektyviai palyginti skirtingas šalis. Nežinau, gal ir kitose šalyse yra priemokos, tačiau galima tik svajoti, kad priskaičiavus priedus pasivytume kitas šalis. Faktas, kad kitur atlyginimai žymiai didesni“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Netrukus savo liūdniausiu grafiku pasidalino ir politologas, Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje lektorius ir Oksfordo universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Ainius Lašas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dėl atlyginimų dydžių kenčia ne tik mokytojai, bet ir mokslininkai.
„Pratęsiant Nerijaus Mačiulio pradėtą diskusiją apie atlyginimus Europos švietimo sektoriuje. Deja situacija ne ką linksmesnė ir aukštojo mokslo srityje. Ne visų ES šalių duomenys buvo pateikti šiame tyrime. Papildomai dar įdėjau Norvegiją (NO), Šveicariją (CH), Turkiją (TR), Juodkalniją (ME), Makedoniją (ME), Serbiją (RS) ir Albaniją (AL). Išvadas darykite patys, o aš einu ieškotis nosinės“, – savo paskyroje rašė politologas.
Pagal pavaizduotą grafiką, Lietuvos mokslininkų atlyginimas lenkia tik Bulgarijos. Pagal 2011 metų duomenis, Lietuvos mokslininkai uždirba 5068 eurų per metus, kai tuo metu Vokietijoje – 32539 eurų.
Kitą dieną A. Lašas temą pratęsė svarstymais, kodėl Lietuvos švietimo sistemoje tokia daugybė bėdų.
„Kodėl Lietuvoje mokslo darbuotojų atlyginimai yra tokie vargani? Vienas iš galimų paaiškinimų – pačių mokslininkų/ių (tikrų ar ne visai) yra per daug ir todėl kiekvienam tenka labai maža pyrago dalis. Kitas panašus argumentas – per daug aukštųjų mokyklų, kurios vėlgi išsidalina per mažą puodą pinigų. Iš principo viskas logiška, tačiau, kaip matome iš grafikų, Lietuva šiais atžvilgiais nėra jau tokia išskirtinė kitų šalių kontekste (nors aukštųjų mokyklų tikrai per daug). Mokslininkų (milijonui gyventojų) turtingose šalyse yra dar daugiau ir jie gauna didesnius atlyginimus. Taigi istorija čia komplikuotesnė ir reikalauja pajungti papildomus faktorius. Beje Webometrics duomenys įskaičiuoja privačias aukštasias mokyklas, kas komplikuoja interpretaciją (nors nemanau, kad koreliacija labai sustiprėtų jas pašalinus)“, – rašo A. Lašas.
Tv3.lt kalbintas N. Mačiulis taip pat buvo nurodęs panašias priežastis.
„Lietuvoje yra daug struktūrinių problemų, nepakankamas finansavimas, o žiūrint į statistiką pagal tai kiek vienam mokytojui tenka moksleivių, Lietuva paskutinėje vietoje ES. Klasės yra mažos, mokyklų daug, mokytojų daug, o mokinių mažai. Tai aišku, kad tas ribotas finansavimas paskirstomas per dideliam mokytojų skaičiui. Dėl šios priežasties reikia sisteminės reformos, kitu būdu šią problemą išspręsti būtų sunku“, – mano ekonomistas.
Įrašus sekęs ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis nurodė, kad priežastis, daug metų mažiausias mokesčių surinkimas Europos Sąjungoje. Ekonomisto išvada (kalba netaisyta): „Valdziai dzin“.
Kitą dieną R. Kuodis prisidėjo prie diskusijos ir savo grafiku, kuriame vaizduojamas santykis tarp BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą ir mokestinių įplaukų (BVP).
„Kad jau uzejo tokia mada, tai stai mano liudniausias grafikas, tikiuosi, paaiskinantis kitus liudniausius grafikus“, – komentavo ekonomistas (kalba netaisyta).
Situaciją pavaizduoti šiek tiek šviesesnėmis spalvomis pabandė Lietuvos sociologas, ekonomistas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, kuris paragino vyrus neverkti.
„Nerijus Mačiulis nupiešė liūdniausią savo gyvenimo grafiką, kuriame Lietuvos mokytojų algos ES mažiausios. Ainius Lasas pridėjo panašų – su dėstytojų algomis ir nuėjo ieškotis nosinės. Neverkit, vyrai. Dvasios pusiausvyrai nupiešiau grafiką, kuriame Lietuva pirmauja“, – rašė R. Lazutka.
Tačiau komentare pridėjo, kad vis dėlto, neaišku, kiek žmonių jas gauna. „Spėju, kad bent vidutines (turto pajamas – tv3.lt) – mažiau nei mokytojų skaičius Lietuvoje, todėl tas vidurkis ir ta mažuma turėtų byloti apie galimybių kelioms šeimoms Lietuvą“, – rašė ekonomistas.
Netikslumų įžvelgė ir pirmojo grafiko autorius – N. Mačiulis. „Mintis aiški, tik atkreipsiu dėmesį, kad prie turto pajamų priskiriamos ir "mišrios pajamos", gaunamos dirbant pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą. Tokių "kapitalistų" Lietuvoje yra neproporcingai daug“, – teigė jis.
Išvydęs šį grafiką ir diskusiją apie žmonių turtinę nelygybę, savo įžvalgomis pasidalino ir Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Žilvinas Šilėnas. Tačiau jis liūdesį įžvelgė ne žmonių atlyginimuose, o į tai, kiek milijardierių turi Lietuva. Deja, pasirodo, tik vieną.
„Liūdniausio grafiko temą tęsiant. Švedijoje – net 23 milijardieriai, pas mus – 1,“, – konstatavo Ž. Šilėnas.
Šis vienintelis šalies milijardierius – Nerijus Numavičius, verslininkas ir pagrindinis Vilniaus prekybos savininkas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda nors ir neakcentavo, kad dalinasi liūdniausiu savo grafiku, tačiau taip pat dera prie šios kompanijos. Jis atskleidė liūdną mūsų senelių realybę Lietuvoje.
„ Prakeikimas, negi teks pranešti, kad Kalėdų senelio visgi nėra. Ir ne vaikučiams, o mūsų mieliems seneliams... Pamėginome apskaičiuoti indeksuotos senatvės pensijos rodiklį, jeigu dabar numatytą pensijų indeksavimą dar 1999 m. pabaigoje būtų įgyvendinęs tuometinis ministras pirmininkas A. Kubilius, ir palyginome su realiai egzistavusiu pensijų dydžiu. Net ir sumažinus pensijas 2010 m., jos liko didesnės nei būtų buvusios jas indeksavus. Vidutinės pensijos ir darbo užmokesčio santykis per 16 metų taip pat beveik neišaugo“, – dalinasi įžvalgomis ekonomistas.
G. Nausėda savo įraše nurodė, kad vienintelis būdas pagerinti situaciją – didinti dirbančiųjų skaičių ir atlyginimą.
„Daug šampano butelių atkimšta pensijų indeksavimo proga, tačiau be proceso depolitizavimo kitokių ypatingų privalumų automatinis pensijų didinimas nesuteikia ir rojaus turtų senoliams nežada. Nors tai buvo galima nujausti ir be skaičiavimų... Tikrai pradžiuginti pensininkus galime ne forma, o turiniu, t.y. gausindami pensijų mokėjimo šaltinį – didindami dirbančiųjų skaičių ir vidutinį darbo užmokestį. P.S. Kadangi planuojama indeksuoti tiek bazinę pensiją, tiek individualiai pensijos daliai apskaičiuoti naudojamą apskaitos vienetą, indeksavome vidutinės senatvės pensijos dydį“, – rašė ekonomistas.
Dar sausį apie pensinio amžiaus žmogaus gyvenimo priklausomybę nuo politikų malonės kalbėjusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva – Numavičienė žvelgė universaliau ir aptarė visų dirbančių padėtį dėl „Sodros“. Pasirodo, kad kuo žmogus sumoka daugiau „Sodrai“, tuo mažiau jis atgauna.
„Šis grafikas man liūdniausias dėl 5 priežasčių: pirmiausia visi dirbantys privalo dalyvauti „Sodroje“, tad privalomai pralaimi ir garantuotą “minusą” gauna visi, nesvarbu, ar žmogus yra mokytojas, ar kepėjas, ar programuotoja.
Antra, kuo daugiau žmogus sumoka „Sodrai“ – tuo mažesnę dalį atgaus, trečia – „Sodros“ skola – kone 4 mlrd. eurų, apie jos grąžininimą normaliai nediskutuojama, o demografinės tendencijos – prastos, todėl būsimiems pensininkams ateityje bus tik sunkiau.
Ketvirta, žmonės nežino, kad kas mėnesį vien „Sodros“ pensijai sumoka daugiau nei ketvirtadalį algos mokesčiais, todėl jie "nespaudžia" politikų, kad būtų keičiama gyventojus skriaudžianti sistema ir penkta, alternatyva „Sodrai“ turėjęs tapti pensijų kaupimas pusiau numarintas, o gyventojai – apgauti ir apiplėšti, nes prie anksčiau galiojusio 5,5 proc. kaupimo tarifo nebesugrįžta, dėl to gyventojai sukaups mažesnes pensijas“, – savo „Facebook paskyroje parašė ekonomistė.
