Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą.
Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų.
Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą. Ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 1 270 dienų – dirbanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė dar turi 147 dienas darbams baigti ir įsipareigojimams įgyvendinti.
Bet ar spės? Kol kas ministrų kabinetui pavyko suvaldyti finansų srautus ir mažumėlę paskatinti verslą. Tačiau tokie svarbūs ekonomikai reikalai kaip daugiabučių renovavimas ar nedarbo mažinimas ne tik neįsibėgėjo, bet, galima sakyti, liko be dėmesio.
Sykiu energetikos politiką išbalansavo vyriausybės programai prieštaraujantis Visagino atominės elektrinės projektas, iš viso galintis kainuoti 23,5 mlrd. litų.
Ūkis tvarkėsi pats
Pagal 2008-ųjų gruodžio 9-ąją koalicijos partnerių pasirašytą vyriausybės programą pirmiausia susitelkta į krizės suvaldymą ir jau gruodžio 19-ąją buvo įgyvendinta plataus masto naktinė mokesčių reforma. Krizės suvaldymo arklu politinę ir ekonominę dirvą išarusi A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė dramatiškai pertvarkė valstybės buhalteriją ir šitaip ištraukė šalį iš graikiško scenarijaus.
Vis dėlto pensijų fondų valdytojai jau nebesitiki, kad vyriausybė grįš prie savo įsipareigojimo taip nemažinti pervedimų į fondus, o ūkininkų ir autorių įtraukimas į mokesčių standartą, anot Laisvosios rinkos instituto ekspertų, nepadarė žymaus poveikio biudžetui ir žmonėms tik apsunkino gyvenimą.
„Daugiau programoje numatytų veiksmų tiesiog nemačiau. Mačiau tik naktinę mokesčių reformą, kuri vis dėlto buvo atlikta ir ne laiku, ir ne pagal situaciją, – mano ekonomikos profesorius ir buvęs ministras Povilas Gylys. – Daugiau Vyriausybė nieko ir nenuveikė, nesiėmė makroekonominių sprendimų, tik netrukdė atsigauti ekonomikai, kuri pati atsikūrė po smūgio.“
Skatina smulkiai
Vyriausybei suvaldžius krizę, pavyko sukurti ir įvairių instrumentų verslui skatinti bei mokslo infrastruktūrai plėsti, nors P. Gylys abejoja dėl jų poveikio.
Antai vadovaudamasi savo programa vyriausybė įsteigė Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrą, trumpiau vadinamą MITA, kuri jau įgyvendino kad ir nedidelių, bet įsimintinų projektų. „Ši vyriausybė paskatino, kad mokslo tyrimai nesibaigtų straipsniais ir įgautų kūną, o darbai būtų komercializuoti. Esame tas tiltas tarp mokslo ir verslo“, – aiškino agentūros direktorius Arūnas Karlonas.
Šiuo metu MITA finansuoja 35 aukštųjų pramoninių technologijų projektus, teikia 10–20 tūkst. litų čekius įmonėms (tokių išrašyta jau 150), už kuriuos šios gali kreiptis į mokslo įstaigą tyrimui atlikti, glaudžiai dirba su rizikos kapitalo fondais ir verslo angelais. Pernai vien ši agentūra finansavo inovatyvių projektų už daugiau kaip 8 mln. litų.
„Vienam kitam fabrikui tai kai ką reiškia, bet 8 mln. litų yra niekas makroekonomikoje. Tai net ne skaičius, kai vieną areną pastatyti kainuoja daugiau kaip 100 mln. litų. Mano akimis, toks skatinimas yra tik imitacija“, – sakė P. Gylys.
Reaktorius išaugo
Po krizės pažabojimo ir verslo skatinimo vyriausybė ėmėsi energetikos, bet daugumą prisiimtų iššūkių pamiršo arba perinterpretavo.
„Matome konservatorius, kurie savo rinkimų programoje deklaravo mažesnės galios reaktorių – 800 MW motyvuodami tuo, kad toks dar gali įsiterpti į visą elektros energetinę sistemą, – atkreipė dėmesį Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys. – Dabar vyriausybė bando prastumti reaktorių, kuris, energetikos inžinierių nuomone, yra per didelis ir trukdytų sistemos darbui. Tad konservatoriai galėtų pasitikrinti, ar jų nuostatos dar tenkina rinkėjus.“
Jėgainės su 1 350 MW galios reaktoriumi projektui praėjusią savaitę po pateikimo pritarė ir Seimas.
Kartu vyriausybė į programą buvo įsirašiusi prioritetą kuo plačiau ir sparčiau naudoti atsinaujinančius bei vietos energijos šaltinius ir šitaip „mažinti importuojamų dujų bei naftos produktų vartojimą“.
„Nieko panašaus. Visos pajėgos ir lėšos, tarp jų – ir skolintos, metamos į AE, o atsinaujinantiems šaltiniams nebeliks nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių, – konstatavo L. Baslys. – AE skiriamas lėšas sumaniai paskirstę dujų terminalui ir biokuro elektrinėms galėtume gražiai ir darniai, net kelis kartus pigiau sutvarkyti ir elektros, ir – dar svarbiau – šilumos gamybos ūkį. Sukišę visus savo pinigus į AE vis tiek turėsime spręsti problemą, kaip pasigaminti šilumos.“
Savo ruožtu įtakingi didžiausių šalies bankų ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda naujos AE verslo planą palaiko.
Šilčiau nebus
Savo programoje vyriausybė išskyrė perėjimą prie biokuro ir net buvo konkrečiai nusibrėžusi dujų naudojimo dalį šilumos jėgainėse sumažinti nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc. „Ką aš galiu pasakyti: faktiškai niekas nepadaryta, – teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas. – Tokios lėtos energijos iš biokuro gamybos kaip per šiuos ketverius metus nebuvo net valdant socialdemokratams.“
Jo skaičiavimu, per pusketvirtų šios vyriausybės darbo metų instaliuota biokuro jėgainių galia padidėjo vos 20 MW. „Apmaudu konstatuoti, kad jos darbai nuo žodžių skiriasi totaliai“, – įvertino R. Lapinskas. Anot jo, stipriai pavėlavusios kai kurios katilinės su struktūrinių fondų parama šių metų pabaigoje jau turėtų pereiti prie biokuro.
Kad brangiausiai Europoje lietuviams kainuojančios „Gazprom“ dujos taip neslėgtų šilumos vartotojų pečių, ministrų kabinetas buvo užsimojęs pradėti masinę daugiabučių renovavimo programą su 2 000 per metus atnaujinamų namų. Bet Aplinkos ministerijai patikėta programa patyrė fiasko – šių metų pradžioje truko vos 200 šalies daugiabučių atnaujinimas.
„Tinginiai“ nesukūrė darbo
Darbo rinkai gaivinti 15-oji vyriausybė taip pat skyrė nemažai dėmesio, bet, anot profesoriaus Romo Lazutkos, praktiškai nieko nepadarė.
„Vyriausybei buvo svarbiausia tvarkyti ir kontroliuoti pašalpas, kad žmonės netinginiautų, – sakė Vilniaus universiteto sociologas ekonomistas. – Tačiau bedarbių yra todėl, kad per mažai turime darbo vietų.“
Jis atkreipė dėmesį, kad darbuotojų skaičius jau auga, bet ne dėl vyriausybės pastangų, o atsigaunant verslui. „Maža to, per šios vyriausybės kadenciją vis didėjo pajamų diferenciacija, bet apie tai apskritai nekalbama“, – teigė R. Lazutka.
Dar vienas akibrokštas: 2008-ųjų pabaigos programoje ministrų kabinetas įsipareigojo sudaryti „ekonomines paskatas vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau likti darbo rinkoje“, o praėjusią savaitę elgėsi priešingai – tarp savo siūlymų darbo rinkai liberalizuoti įtraukė ir galimybę atleisti iš darboviečių 65-erių sulaukusius žmones.
„Tai sudaro geresnes sąlygas tik viršininkams, – nusistebėjo profesorius. – Galima net pamanyti, kad tokias Darbo kodekso pataisas sumanė konservatorių priešai.“
FAKTAI: Verslo skatinimas pagal vyriausybę
Inovaciniais čekiais pasinaudojo 85 įmonės, kurioms skirta 1 mln. litų valstybės lėšų
Skirta 231 tūkst. litų parama 9 išradimų patentavimo ir 5 dizainų registravimo projektams (jų bendra vertė yra 359 tūkst. litų)
2011 m. pasirašytos 6 slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys už 80,3 mln. litų.
Iki 2001 m. pabaigos pagal ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslo tyrimų ir technologijų plėtrai, sudarytos 437 sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. litų
Pernai viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukė gamybos projektų už 151,2 mln. litų, mokslo tyrimų ir ekonominės plėtros projektų už 96 mln. litų ir paslaugų projektų už 229,2 mln. litų.
Šaltinis: 2011 m. Vyriausybės ataskaita
