m. navickienė

Penktadienį Vyriausybė pristatė priemones, kuriomis siūlo mažinti rekordinę infliaciją. Siūloma kelti pensijas, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kompensacijas ir socialines išmokas. Seimo opozicijos atstovai sako, kad Vyriausybės pasiūlytą paketą ruošiasi palaikyti, tačiau neatmeta, kad dėl kai kurių pasiūlymų kils aštrios diskusijos.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuva imasi papildomų paramos ukrainiečiams priemonių. Jau kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks siūlymą skirti paramą ukrainiečius apgyvendinusiems lietuviams. Taip pat bus organizuojama milžiniška paramos ukrainiečiams rinkimo akcija, jiems bus suteikiamos maisto kortelės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo narys Edmundas Pupinis užsikrėtė koronavirusu. Abu politikai šiuo metu izoliuojasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės darbotvarkėje nurodoma, kad M. Navickienei diagnozuota COVID-19 liga.  „Ji šiuo metu izoliacijoje ir dirba nuotoliniu būdu“, – nurodoma jos darbotvarkėje.

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Seime svarstant apsaugos nuo smurto orderio įdiegimą, dalis parlamentarų ėmė kelti klausimą, ar įdiegus tokį mechanizmą, Lietuvai vis dar reikės Stambulo konvencijos, kurioje ir numatomi apsaugos nuo smurto mechanizmai. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutinka, kad dokumentai yra tapatūs, ir sako, kad ministerija neturėjo tikslo perkelti Stambulo konvencijos nuostatų į įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užimtumo sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima lengviau atskirti, kurie bedarbiai iš tiesų darbo neranda dėl sąžiningų priežasčių, o kurie sistema piktnaudžiauja. Siūloma, kad gavę tinkamą darbo pasiūlymą jo per pusės metų laikotarpį bedarbiai galėtų atsisakyti tik vieną kartą, o kitu atveju būtų braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  „MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kodėl Vyriausybė pastaruoju metu paskyrė du ketvirtuosius viceministrus. Jis ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės klausia, ar tai reiškia, kad ministrai nesugeba dorotis su jiems tenkančiu darbu. „Matome paskutiniu metu, kad Vyriausybės aukščiausių pareigūnų politinio pasitikėjimo skaičius auga, atsiranda vis ketvirtieji viceministrai.

Po Šiaulių medikės savižudybės kolegos iškart parakalbo apie galimai patirtą mobingą darbe, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia planą, kaip sustabdyti šią problemą. Pasak ministrės Monikos Navickienės, vien tik įstatymų keitimu ir reguliavimu ši problema neišsispręs, todėl reikia pradėti ir pokyčius organizacijų viduje.

Per pastaruosius kelerius metus, dėl patiriamo mobingo darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbinėse sferose psichologinis teroras darbo vietose įgauna vis didesnį ir platesnį mastą. Tačiau žmonės kenčia tyliai nesikreipdami pagalbos į institucijas.

Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monika Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje.   „Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensijos amžiaus.

Lietuvoje augant nedarbo lygiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada pertvarkyti Užimtumo tarnybą. „Mūsų darbotvarkėje pagrindinis klausimas šiandien yra Užimtumo tarnybos pertvarka“, – interviu BNS sakė ministrė.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Naujajai centro-dešiniųjų Vyriausybei žadant našlių pensijas keisti vienišų žmonių pensijomis, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad iki 30 eurų siekianti išmoka gali būti pradėta mokėti nuo 2021-ųjų liepos.  Pasak Monikos Navickienės, dabar biudžete ieškoma lėšų. Jeigu jų nebus rasta, išmoka bus nukelta į 2022 metus.  Ji teigė, kad nauja pensija 2021 metais galėtų siekti maždaug 28 eurus – tokia dabar yra vidutinė našlio pensija.

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) surengtoje konferencijoje negalios bendruomenių atstovai kartu su politikais įvertino per 10 metų po Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo neveiktus darbus ir iššūkius, aptarė svarbiausius ateities politikos uždavinius.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Valdžia siūlo nuo šių metų liepos paremti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas, tačiau jeigu jos būste neišgyvens 10 metų, paramą turės grąžinti. Siekiant, kad lengvata nepasinaudotų asmenys, turintys turto užsienyje, prieš gaudami paramą jie turės savo turtą deklaruoti. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą.