Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.
Nuomonės skiriasi
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis kalbėjo, kad šis siūlymas Latvijoje atspindi vykstančius pokyčius Europos Sąjungoje.
„Trumpėja vidutinis darbo laikas, ilgėja neoficialus darbo laikas. Atsiranda vis daugiau žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu, pagal įvairias lanksčias formas“, – tv3.lt pasakojo profesorius.
B. Gruževskio manymu, Lietuvoje kilusios kalbos apie prekybos centrų darbo laiko trumpinimą, uždarymą sekmadieniais ir švenčių dienomis, atitinka tą pačią kryptį – bandoma didinti žmonių galimybę daugiau laiko praleisti su šeima. Profesorius prisiminė neseniai Europos Sąjungos šalyse atliktą tyrimą, kuris nustatė, kad europiečiai labiausiai vertina galimybę derinti darbą su privačiais įsipareigojimais.
„Tai parodo, kad visuomenei ir darbo organizavimo struktūroje auga banga ir kryptis, kad dirbi šiek tiek mažiau, bet uždirbi pakankamai“, – įžvelgė B. Gruževskis. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, jei darbo laiką vienu metu sutrumpintų visos Europos Sąjungos šalys, tai būtų įdomi iniciatyva. Ekonomisto teigimu, tai smarkiai pagerintų dirbančiųjų sąlygas, nors šiek tiek ir sumažintų įmonių konkurencingumą.
„Manau, kad ilguoju laikotarpiu pasaulis tikrai judės gerokai trumpesnės savaitės kryptimi – vis daugiau monotoninių darbų atlieka robotai ir kompiuteriai“, – į ateitį žvelgė N. Mačiulis.
Vis tik, ekonomistas skeptiškai vertino iniciatyvą Latvijoje.
„Didelis vienos valstybės išsišokimas labai sumažintų jos konkurencingumą. Tai galėtų reikšti atlyginimų stagnaciją bei darbo vietų praradimą, ir, galiausiai, pakenktų patiems darbuotojams“, – tvirtino ekonomistas.
Trumpinimas būtų prabanga
B. Gruževskis svarstė, kad darbo laiko trumpinimas galėtų pagerinti darbuotojų našumą – trumpiau dirbantis žmogus mažiau pavargsta, kai mažiau pavargsta, darbo efektyvumas yra didesnis. Tačiau pašnekovas mano, kad ir Latvija, ir Lietuva, nėra pajėgios leisti sau tokią priemonę.
„Sakyčiau, čia yra prabanga. Oficialiai trumpesnė darbo savaitė yra tam tikra prabanga“, – tvirtino profesorius.
Jo teigimu, viskas priklauso nuo to, ar trumpesnis darbo laikas bus tinkamai aprūpintas pajamomis. B. Gruževskis abejoja, ar tai galėtų būti veiksminga Lietuvoje ar Latvijoje, kuriose žemas ir vidutinis, ir minimalus darbo užmokestis: „Trumpesnė darbo savaitė faktiškai padidina vienos valandos kainą ir tokį sprendimą būtų sunku priimti, nes būtų didesnis pasipriešinimas iš darbdavių.“
Jeigu atlyginimai būtų žymiai didesni, tokiu būdu darbdaviai galėtų įdarbinti papildomus žmones, šiek tiek sumažinant atlyginimą. Tačiau, pasak profesoriaus, Lietuvoje tai padaryti sunku, nes vidutinis darbo užmokestis ir gyvenimo lygis yra pakankamai žemas ir tai apkrautų darbdavius: „Tada tokiame sprendime būtų daugiau konfliktų nei pozityvaus pokyčio.“
Siūlo tik diskusiją
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad Lietuvoje tokį siūlymą darbuotojai sutiktų itin palankiai, darbdaviai – nelabai: „Darbdaviai visada nori, kad žmonės dirbtų daugiau, o mokėti reikėtų mažiau.“
Socialdemokratas svarstė, kad būtų sunku susitarti su darbdaviais, kad trumpinant darbo laiką, nemažėtų atlyginimai. A. Syso nuomone, toks susitarimas galėtų būti pasiektas dėl viešojo sektoriaus darbuotojų. Tačiau privačiame sektoriuje, kur darbo užmokestis priklauso nuo daugiau skirtingų kriterijų, apsaugoti, kad darbuotojo atlyginimas nemažėtų, būtų sunku.
„Dabar ta diskusija gali būti tik teorinio lygio, bet ne praktinio. Tam tikrai nėra normalių sąlygų ir prielaidų“, – tvirtino Seimo narys. Praėjusioje Seimo kadencijoje svarstant naująjį Darbo kodeksą dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Naglis Puteikis siūlė, kad darbuotojų darbo laiko norma būtų 35, o ne 40 valandų per savaitę ir 7 valandos per dieną. Už tokią pataisą tuomet balsavo tik 13 parlamentarų, 14 – prieš, 42 susilaikė.
„Tėvai, auginantys darželinukus ar mokyklinio amžiaus vaikus dažnai vėluoja į darbą, dėl to, kad juos nuveža“, – kaip vieną iš priežasčių, kodėl prieš daugiau nei dvejus metus siūlė trumpinti darbo laiką, įvardijo N. Puteikis.
Politiko teigimu, darbdaviai, ypač didmiesčiuose, žino, kad jų darbuotojai rytinio ir vakarinio piko metu spūstyse praranda daug laiko ir švaisto energiją. Nors viešasis transportas yra įvardinamas kaip galimybė mažinti kamščius miestuose, N. Puteikio prognozė šiai susisiekimo rūšiai niūri – persodinti lietuvius į viešąjį transportą per artimiausius dešimt metų nepavyks.
Dabar N. Puteikis siūlo ne tik trumpinti darbo laiką, bet ir pakeisti įvairių įstaigų darbo pradžią: vieni pradeda 7:30, kiti – 8:30, kiti – 9:30 val.
„Labai daug problemų išsispręstų. Ir ekonomikai būtų labai geras postūmis, ir kamščiai sumažėtų, ir žmonių nervai būtų mažiau įtempti, darbo našumas padidėtų, sveikata pagerėtų“, – vardino politikas.
N. Puteikis iš naujo siūlymą trumpinti darbo laiką planuoja teikti pavasario sesijoje.
„Eurostato“ duomenimis, 2017 m. Lietuvoje darbuotojai, dirbantys pilną darbo dieną, per savaitę vidutiniškai dirbo 39,8 val., Latvijoje – 40,4 val., o ES vidurkis – 41,3.
