b. gruževskis

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Kone antru Lietuvos himnu tapusi daina „Trys milijonai“ šiandien yra ir primiršta, ir faktiškai klaidinga. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį gyventojų skaičius šalyje smuko iki 2 mln. 797 tūkst. Tiesa, ateities prognozės dar liūdnesnės. Europos Komisija skelbia, kad per ketverius metus Lietuvą paliks beveik 80 tūkst. piliečių ir gyventojų liks apie 2,7 mln. Remiantis EK skaičiavimais, kasmet, iki 2022 m., dėl neigiamos migracijos Lietuvą turėtų palikti po 22 tūkst.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Lietuvos saugumo tarnybos įvertino šių metų grėsmes Lietuvos saugumui ir įžvelgė naują pavojų. Teigiama, kad Rusija siekia paveikti Lietuvos totorių bendruomenes, kad šios taptų lojalios Kremliui.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvą pavers konkurencinga šalimis, o tokioje šalyje gyvenantys žmonės bus laimingi. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tikina sveikinantys darbo santykių liberalizavimo idėją, tačiau perspėja, kad dalis naujovių tiesiog neatitinka lietuviškos gyvenimo realybės ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.

Nors opiausia problema Pietryčių Lietuvoje – investicijų į pramonę stoka, šiame regione dar daug ko trūksta ir daug ką galima sugalvoti, sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. „Čia galima plėstis – juk patogus susisiekimas ir su Vilniumi, ir su pagrindinėmis magistralėmis. Norint statyti gamyklą, yra vietų, kur geros elektros jungtys, yra geležinkelių transportas, pasienis“, – vardija jis.

 Vidutiniai valandiniai darbo kaštai visoje Europos Sąjungoje siekia 24-is eurus, tuo metu Lietuvoje jie sudaro vos 6-is eurus. Pigiau darbuotojus bendrovės samdo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, - rodo „Eurostato“ tyrimas. Brangiausiai apmokami yra Belgijos finansų institucijų darbuotojai. Tuo metu vidutinio Lietuvos finansininko valandiniai darbo kaštai, anot tyrimo, yra mažesni, nei vidutinės Slovakijos kambarinės.

Laisvoji banga Šalies draudėjams pateikus informaciją apie darbuotojų profesijas, paaiškėjo, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, o vidutinės pajamos skaičiuojamos 1950 Lt. „Ši situacija išryškina faktus, kurie Lietuvoje formavosi ilgą laiką. Mūsų šalyje nuolat mažėjo gamybinis sektorius, o didėjo paslaugų ir prekybos plėtra. Todėl tai, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, nestebina, o parodo realią būseną.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad metinis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį šalies vadovė antradienį skaitė Seime, „gerai parengtas ir susistemintas“. Tačiau Lietuvos piliečiai tikėjosi daugiau išgirsti apie jiems aktualių kasdienių problemų sprendimą.

  Išdrįsęs viešai pareikšti, kad vyrai iki šiol yra stiprioji lytis, bent jau Lietuvoje, rizikuotum būti viešai išjuoktas. Faktai tiesiog akivaizdūs – Lietuvos moterys vidutiniškai gyvena 78,8 metus, o vyrai – vos 68,1 metų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie visuomenės senėjimo problematiką, pateikė ir keletą kitų įdomių statistinių detalių, kurios parodė, kokia kryptimi žengia Lietuvos socialinės sistema.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

Kadenciją baigianti valdžia savo darbo pradžioje žadėjo stiprinti viduriniąją klasę, bet ši ne tik neišsiplėtė ir nesustiprėjo, greičiau atvirkščiai – susitraukė. Kalta krizė? Ekspertai sako: taip, didžiąja dalimi – ji, bet ne vien. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Estijoje krizė viduriniajai klasei nepakenkė. Estų vidurinioji klasė, specialistų manymu, pastaruoju metu netgi sustiprėjo.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Žmonės vis labiau skursta, tūkstančiai bėga svetur, tačiau dešiniesiems politikams ir „laisvosios rinkos“ ekonomistams tai visiškai nerūpi. Minimalios algos didinimas nesulaukia platesnio pritarimo, o pavieniai ekspertai, raginantys didinti žmonių uždarbį, retai girdimi. Vis dėlto, BTV tiesioginiame eteryje Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis nepabūgo įvardinti dabartinės sistemos blogybių.

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas. Verslas miršta pabandžius tik kartą Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke.

Šiuo metu posakis „dirbantis studentas“ įgauna kitą prasmę. Anksčiau jis kėlė daugiau asociacijų su nepareigingais ir į studijas neatsakingai žvelgiančiais žmonėmis, o dabar dažniau tokiu „terminu“ pavadinamas žmogus, kuris stengiasi išlaikyti save dirbdamas ir siekti mokslo. Kol ekonomistai neskuba pranašauti geresnių laikų Lietuvos ekonomikai, o darbo biržoje ir toliau ilgėja eilės, sociologai sako, kad darbas studijuojančiam žmogui pamažu tampa būtina jo išgyvenimo sąlyga.