Išdrįsęs viešai pareikšti, kad vyrai iki šiol yra stiprioji lytis, bent jau Lietuvoje, rizikuotum būti viešai išjuoktas. Faktai tiesiog akivaizdūs – Lietuvos moterys vidutiniškai gyvena 78,8 metus, o vyrai – vos 68,1 metų.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie visuomenės senėjimo problematiką, pateikė ir keletą kitų įdomių statistinių detalių, kurios parodė, kokia kryptimi žengia Lietuvos socialinės sistema.
„Senėjimas savaime nėra problema. Problema – jei mes nemokame su tuo susigyventi. Senėjimą galima palyginti su silpstančiu regėjimu. Suprantama, tai sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau prisitaikome ir išgyvename“, – pabrėžė B. Gruževskis.
Pasaulyje per pastaruosius 50 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo net 20 metų. Nuo 42–47 metų (1960–1965 m. duomenimis) iki 62–67-erių (2005–2010 metais).
B. Gruževskis atkreipė dėmesį į kitą aktualią problemą – gimstamumo šalyje rodiklį. Šalys, kuriose gimstamumas yra mažesnis nei 1,5 vaiko šeimoje, susiduria su visuomenės senėjimo problema. Lietuvoje, suprantama, tas rodiklis yra mažesnis nei įvardytas vidurkis.
„Darbingo amžiaus žmonių praradimą šiuo metu dar kompensuoja imigracija. Tačiau bendras gyventojų skaičius mažėja ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl visuomenės senėjimo proceso kyla grėsmė pensijų sistemai, ilgalaikėms globos institucijoms“, – pabrėžė B. Gruževskis.
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės sudaro 16,5 proc. visų šalies gyventojų. Lenkijoje šis procentas siekia 13,6, o Vokietijos viršija 22 proc. Tačiau Lietuvos senėjimo pagreitis yra tris kartus didesnis nei bendras ES vidurkis. Vokiečiai su šia problema jau pradėjo kovoti ir situaciją šiek tiek stabilizavo.
Prognozuojama, kad 2060-siais Lietuvoje gyvens 2,5 mln. gyventojų. Iš jų pensinio amžiaus gyventojų bus 800 tūkst., o jaunimo vos 339,6 tūkstančių. Šiuo metu, 60-mečių ir vyresnių skaičius perkopė 700 tūkst. ribą.
Specialistas pridūrė dar vieną dalyką, kad tarp moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės Lietuvoje yra didžiausia praraja lyginant visas ES šalis. O nuo tam tikro amžiaus vyresnių moterų yra trigubai daugiau nei vyrų. Be to, Lietuvoje 30–60 metų vyrai miršta 3,5 kartų dažniau nei bendras ES vidurkis.
