Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys. Tuo metu Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų yra 2,79 mln.
Gali likti tik 2,4 mln. gyventojų
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis išskiria, kad šiuo metu Lietuvoje fiksuojamos dvi tendencijos – gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų senėjimas, mažėja darbingo amžiaus gyventojų, daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
Jo teigimu, nesikeičiant situacijai, 2025 m., pagal optimistinį scenarijų, Lietuvoje gyvens 2,71 mln. žmonių, pagal pesimistinį – 2,52 mln. 2030 m., jei pildysis optimistinė prognozė, Lietuvoje gyvens 2,64 mln. gyventojų, o jei pesimistinė – 2,5 mln. 2035 m. optimistinė prognozė rodo, kad Lietuvoje gyvens 2,58 mln. gyventojų, o pesimistinė – 2,4 mln.
„Demografiniai pokyčiai Lietuvoje labai priklausys nuo šalies ekonominės situacijos ir šalies darbo rinkos patrauklumo. Nebūtinai ekonominiai veiksniai paskatina išvykti, bet dažniausiai būtent noras įsidarbinti už geresnius pinigus žmones paskatina emigruoti“, – forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ kalbėjo B. Gruževskis.
Jis prognozuoja, kad dėl susiklosčiusios amžiaus struktūros gyventojų praradimas didės ir toliau, o tai tik nedaug gali kompensuoti auganti vidutinė gyvenimo trukmė. Jis siūlo daugiau dėmesio skirti emigracijos mažinimui bei imigracijos skatinimui.
„Pirmiausiai reikėtų mažinti emigraciją, imigracijos politika turėtų labiau orientuota į reemigracijos skatinimą, čia abejonių nėra. Bet reikia aiškiai atskirti, čia yra skirtingi veiksmai, skirtingi srautai. Būtina labiau institucionalizuoti imigraciją. Dabar atvyksta žmonių iš Ukrainos, yra judėjimas. Bet mes pavėlavome 10–12 metų, kai dar buvo palaikymas iš Ukrainos vyriausybės, jie neprieštaravo, kad mes steigtume visokius konsultacinius centrus, buvo kalbama apie Lvovą, Kijevą. To neįsteigėme, o dabar jų savivaldybės priešinasi. Neturi atskiras darbdavys vaikščioti po valstybes ir ieškoti žmonių. Turi būti tarpininkas, nes tai bendras interesas“, – pastebėjo B. Gruževskis.
Gimsta vis mažiau
Profesorius išskiria dvi priežastis, kodėl Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius. Tai – natūrali gyventojų kaita ir emigracija. Nuo 1985 metų Lietuvoje kasmet gimstančių žmonių skaičius sumažėjo beveik dvigubai.
„Tas gimusiųjų skaičius priklauso nuo kelių priežasčių. Pirmiausia, nuo gimstamumo intensyvumo. Mūsų gimstamumo lygis nėra blogiausias, vidutiniškai šeima čia turi po 1,7 vaiko, Europos vidurkis – 1,5. Problema ne dėl to, kad mažai vaikų gimsta, problema, kad mažėja reprodukcinio amžiaus moterų skaičiaus. Problema, kad trūksta moterų, kurios galėtų tuos vaikus pagimdyti. O čia problema pirmiausia dėl migracijos intensyvumo“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Kasmet Lietuva dėl natūralios gyventojų kaitos netenka apie 11 tūkst. žmonių – būtent tiek žmonių miršta daugiau, nei gimsta.
„Ta tendencija yra užprogramuota. Dabar labiausiai dominuoja žmonių, kuriems 57 metai, amžiaus grupė. Ji judės links pensinio amžiaus, į gerą pasaulį, o ją keičia žymiai mažesnė amžiaus grupė, kuri gal iš bėdos kompensuotų tuos praradimus“, – svarstė profesorius.
Lietuvoje penkiose savivaldybėse gimsta daugiau gyventojų, nei miršta. Tai – Neringa, Kauno rajonas, Vilniaus miestas ir rajonas bei Klaipėdos miestas ir rajonas. Tuo metu kitos savivaldybės, anot B. Gruževskio, nuolat netenka gyventojų, bet prie to dar prisideda ir emigracijos srautai.
„Dažnai žmonės išvyksta iš rajonų, bet grįžta į palankiausias, didžiausias teritorijas. Tai tokiu būdu tas persiskirstymas rajonų sąskaita yra didelis. <...> Išvažiuoja labiau jaunesnio amžiaus grupės, o grįžta vyresnio amžiaus grupės. Tai yra ir privalumas, ir trūkumas. Privalumas, aišku, kad grįžta patyrę žmonės pagal profesinį pasirengimą, pilietinę brandą. Ir čia iššūkis profesinio rengimo institucijoms, reikia stiprinti kvalifikacijos kėlimą visuose lygmenyse. Aišku, neišvengsime senėjimo, įtampos darbo rinkoje, kuri atsiranda dėl senėjimo“, – prognozavo profesorius.
2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų, t. y. 1,5 karto mažiau nei 2017 m.
