Vytauto didžiojo universiteto sociologas Dainius Genys ir Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja Ilona Strumickienė atliko tyrimą, kurio metu apklausė 1,5 tūkst. bent pusmetį Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Pietų Europoje gyvenančių tautiečių. Tyrėjai lietuvių klausė, kokios neekonominės priežastys paskatino juos palikti gimtinę.
„Absoliuti dauguma atsakymų buvo emocinio pobūdžio. Mes gavome galimybę atpažinti, kaip žmonės kalba, koks jų individualus ryšys su valstybe, kokios jų emocijos. Iš pateiktų citatų matome, kad emocijos yra tikrai jautrios. Gal kiek nuskambėsiu sentimentaliai, bet skaitant atsiranda dvejopas jausmas, nes nuoskaudų prisikaupę daug, bet žmonės kalba atvirai ir nori pasakyti kartais net griežtai ir nevyniodami žodžių į vatą. Taip mes matome tą emocinį klimatą, kuriame dalis žmonių gyvena“, – forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ kalbėjo D. Genys.
Kalta valdžia
„Nutraukti draudimų politiką. Taip tik blogina situaciją“, „Reikia rūpintis tos šalies piliečiais ne tik tada, kai pradeda masiškai bėgti iš šalies, bet kol jie dar neišsižadėjo ir neprarado pagarbos tai šaliai“, „Nesuprantu, kodėl kitose šalyse žmonės gali gyventi normaliai, o Lietuvoje – ne. Tai pasityčiojimas iš žmonių. Daug dirbi, bet pinigėlių trūksta paprastiems poreikiams, nekalbant apie atostogas ar didesnių daiktų įsigijimą“, „Lietuvoje yra didžiulė nelygybė, didelis skurdas, korupcija – rimtos problemos yra nevertinamos ir nesprendžiamos, o kvailios ir absurdiškos problemos yra visuomenės, politikų ir žurnalistų dėmesio centre“, – taip priežastį palikti Lietuvą įvardino emigravę tautiečiai.
305 iš 1,5 tūkst. respondentų Lietuvą paliko, nes norėjo „pabėgti nuo lietuviško valdymo“, 181 išvyko ieškodami geresnės valstybės, o net pusė respondentų nurodė, kad jiems nepatiko Lietuvos valdymas, rodo tyrimo duomenys.
D. Genys atkreipia dėmesį kad savo atsakymuose lietuviai kalba itin emocionaliai. Dauguma tų emocijų – pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, kartais net pasibjaurėjimas santykiais su kitais lietuviais bei šalies valdančiaisiais.
„Priežasčių paletė toms emocijoms gali būti įvairi. Pagrinde priežastis yra valdžia, bet kartais emocijos kyla iš asmeninio bendravimo tarp piliečių. Dalykas tas, kad tos emocijos signalizuoja augantį svetimėjimą, priešiškumą visuomenėje. Žmonės netiki, kad gali savo šalyje gyventi laimingai, kurti gyvenimo kokybę, kokios nori, siekia. Žmonės nori būti išgirsti, ypač, kai kalbame apie emocijas“, – sakė D. Genys.
Ir nors mokslininkas pažymi, kad demokratinėje visuomenėje kritikuoti valdžią yra normalu, nerimą kelia tai, kad lietuviai savo išsirinktą valdžią kritikuoja labai neišskirdami, kas konkrečiai jų netenkina valdžioje.
„Pavyzdžiai, kuriuos pasitelkia žmonės, yra pernelyg kraštutiniai, atsakymai yra generalizuojami, sujungiamos valdžios institucijos Pernelyg emocionalus kalbėjimas sukuria inerciją, kad mes nematome ir gerų darbų, juos daug sunkiau pamatyti. Tokios emocijos gali peraugti į tikrą neapykantą. Todėl daugelis žmonių dėl tam tikrų neteisybių ima kaltinti valdžią“, – aiškino D. Genys.
Nusimeta atsakomybę
Anot mokslininko, visuomenė valdantiesiems kelia labai didelius lūkesčius, tačiau, kadangi emocinis klimatas šalyje yra labai prastas, gyventojai kiekvieną valdžios sprendimą laikys blogu, nes yra nusiteikę pesimistiškai.
„Kuomet kalbame apie emocijas, jų nereikėtų traktuoti kaip racionalios politikos kritikos. Tas srautas daugiau skirtas išsikalbėti ir tai galbūt parodo daugiau žmonių lūkesčius, o ne konkrečius sprendimus ar racionalią kritiką. Žmonėms trūksta nuoširdaus, asmeniško kalbėjimo, tikėjimo, kad eilinio žmogaus interesai gali būti traktuojami pagarbiai“, – pastebėjo D. Genys.
Jis išskiria, kad daugelis respondentų kėlė klausimą, kodėl valdžia jais nesirūpina, o tai rodo, kad didelė dalis visuomenės deleguoja atsakomybę už savo gyvenimo kokybę, laime, emocinę būsena valdžiai.
„Vis tik dalis respondentų paliko tą pozityvumo galimybę, dalis stengiasi atkreipti dėmesį į save, savo vaidmenį, sako, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Kad mes esame savo gyvenimo šeimininkai, kad patys esame atsakingi už savo gyvenimą“, – sakė D. Genys.
2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų, t. y. 1,5 karto mažiau nei 2017 m.
