Didžiausia problema – darbo užmokestis
Profesorius B. Gruževskis primena, kad Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) tikslai ir lūkesčiai buvo susieti su socialinės ir ekonominės sanglaudos didinimu: „ES sutartis numato skirtumų mažėjimą, bet mes tolstame. Yra dokumentas, kuris įpareigoja mūsų veiksmus, tačiau mes neatrandame, kaip pasiekti tai, kam įsipareigojome.“
B. Gruževskis konstatuoja, kad Lietuvoje yra silpna ekonomika ir krizės smūgis ekonomikai dar labiau sumažino mūsų galimybes. „Mūsų darbo rinka visiškai nebuvo apsaugota nuo ekonomikos nuosmukio. Yra šalių, kurių užimtumas beveik nesumažėjo. Mūsų mechanizmai apsaugoti nesugebėjo“, – apie itin prastą užimtumo lygį prabilo profesorius.
Pasak jo, skaudžiausia problema gyventojams išlieka darbo užmokestis. Nors pokrizinės stabilizacijos laikotarpiu Lietuvoje darbo užmokestis augo, vis dėlto Latvijoje jis augo tris kartus daugiau, o Estijoje – netgi šešis.
Statistiniai rodikliai rodo, kad Lietuvoje vartojimo prekių kainos beveik nesiskiria nuo ES lygio, o atlyginimai yra beveik keturis kartus mažesni. Lietuva yra ketvirta nuo galo ES pagal dirbančiųjų ir skurdo lygio santykį bei paskutinė pagal gyvenimo lygio ir pajamų koeficientą. „Išgelbėjome dviratį, bet paskandinome automobilį“, – teigia B. Gruževskis.
„Kas gi lieka žmonėms? Jie išvyksta“, – žmonių nepasitenkinimą žemu darbo užmokesčio ir pragyvenimo lygiu konstatuoja profesorius. „Išvažiuoja ne bedarbiai, o nepatenkinti darbo užmokesčiu“, – tvirtina B. Gruževskis. Pasak jo, 2012 metai šiuo aspektu buvo žymiai palankesni, tačiau vis tiek nebuvo geri.
„Nesame sena visuomenė, priklausome ES vidurkio grupei, yra žymiai senesnių valstybių, pavyzdžiui, Italija, Vokietija ar Graikija. Tačiau neramina dinamika, rodikliai keičiasi greitai – senėjame keturis kartus sparčiau, nei yra ES vidurkis“, – Lietuvos demografinę situaciją reziumuoja B. Gruževskis. Pasak jo, net nebūnant sena visuomene, Lietuva gali jau artimiausiu metu labai greitai pasenti ir tapti seniausia ES valstybe.
Didžiule problema tampa ir tai, kad nuolat mažėja ir toliau mažės ateinančių kartų žmonių skaičius, todėl kiekvienais metais darbo rinka trauksis. Be to, šiandien Lietuvoje daugiausia yra 49–51 metų amžiaus žmonių, kurie po 15 metų visi bus pensinio amžiaus. Tokioje situacijoje pagelbėti galėtų jaunieji Lietuvos žmonės, tačiau būtent ši grupė ir yra pažeidžiamiausia emigracijos. Jei ateityje Lietuvos ekonomika augs, darbo jėgos trūkumas gali tapti vis didesne problema.
B. Gruževskis atkreipia dėmesį ir į keletą kitų grėsmingų tendencijų. Viena jų yra gyvenimo trukmė. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 68,1 metų ir tai yra žemiausias rodiklis visoje ES. Kaip teigia profesorius, šis rodiklis Lietuvoje nuolatos krenta jau nuo 1965 metų. Be to, 10,7 metų gyvenimo trukmės skirtumas tarp Lietuvos vyrų ir moterų apskritai yra vienas iš didžiausių visame pasaulyje.
Remiantis B. Gruževskio prognozėmis, 2060 metų Lietuvoje bus 2,5 milijonai gyventojų su didžiuliu pensininkų skaičiumi.
Reikia drastiškų sprendimų
Žemas darbo našumas, maži atlyginimai, žemas gyvenimo lygis ir vadinamieji „skurdo spąstai“, aukštas gyventojų neaktyvumas. Būtent tokias visų išvardytų nelaimių priežastis išskiria B. Gruževskis. Prie prastos situacijos prisideda ir įmonių skaičiaus mažėjimas bei žemas jų technologijų lygis.
Kaip teigia profesorius, Lietuvos profesinio rengimo sistema yra nesubalansuota, o nacionalinė darbo rinka yra nepatraukli ES darbo rinkai dėl tų pačių mažų atlyginimų. Dėl šios priežasties Lietuva negali pritraukti ir imigrantų. B. Gruževskio manymu, Lietuvai reikia drastiškų sprendimų.
Pasak B. Gruževskio, šias problemas reikia spręsti užimtumo didinimu. Būtent užimtumas, pasak jo, atneša pagrindines biudžeto pajamas ir „Sodros“ įplaukas, todėl yra nacionalinės ekonomikos plėtros pagrindas.
Augant užimtumui, didėtų vidaus vartojimas, augtų investicinis šalies patrauklumas. Atitinkamai kiltų ir gyvenimo lygis, didėtų gyventojų pasitenkinimas bei mažėtų emigracija.
