darbo užmokestis

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje gana sparčiai augo. Tačiau yra įmonių, kuriose darbuotojai uždirba dešimtis kartų daugiau už vidurkį. „Sodros“ duomenimis, rugsėjį šalyje veikė net 25 bendrovės, kuriose darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Praėjusį mėnesį daugiausia uždirbo bendrovės „TransUnion Baltics“, kuri užsiima kompiuterių konsultacine veikla, darbuotojai. Kiekvienas uždirbo vidutiniškai po 52 tūkst. eurų.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Seimas svarstys siūlymą nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių padidinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti. Antradienį už tokią Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 21 parlamentaras.

Didžiausia dalis (36 proc.) 18–29 metų gyventojų Lietuvoje šiuo metu per mėnesį uždirba iki 1000 eurų į rankas. Tačiau mąstydami apie ateitį dalis jaunuolių atlyginimo kartelę yra linkę kelti net kelis kartus. Pavyzdžiui, daugiau negu 3000 eurų į rankas po penkerių metų tikisi uždirbti kas šeštas apklaustasis. Aukščiausio atlyginimo lūkesčius puoselėjančių vyrų yra dvigubai daugiau negu moterų, rodo SEB banko iniciatyva Lietuvoje atliktas tyrimas.

Valstybės, kuriose mokesčiai yra didesni, paprastai skelbia, kad jos teikia daugiau paslaugų, ir nors dažnai tai tiesa, išlaidos šioms paslaugoms gali sudaryti daugiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, o daugumai jų – bent trečdalį darbo užmokesčio, skelbia portalas „Tax Foundation“. Gyventojų pajamų, darbo užmokesčio ir vartojimo mokesčiai sudaro didelę dalį daugelio šalių mokestinių pajamų.

Lietuvos švietimo sistema pastaruosius kelerius metus neapsieina be didesnių ar mažesnių skandalų, už ją atsakingi ministrai keičiasi bene dažniausiai iš visų, o mokyklos neranda šimtų mokytojų, nes jose, regis, nelabai kas nori dirbti. Ir bent viena iš galimų to priežasčių – nedideli mokytojų atlyginimai. Jie gali būti mažesni ir už parduotuvių kasininkų atlyginimus.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2331,5 eurų ir buvo 3,6 proc. didesnis, privačiajame – 2141,4 eurų ir buvo 0,8 proc. didesnis.

Lietuva pagal slaugytojų darbo užmokestį Europoje yra žemiausioje pozicijoje – vos 25-ta. Mūsų šalies slaugytojai gauna mažiausią atlyginimą, kuris, lyginant su dosniausią atlyginimą mokančiu Liuksemburgu, yra net 9 kartus mažesnis. Slaugytojų streikai dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų atspindi daugelio Europos šalių sveikatos priežiūros darbuotojų kovą.

Ar kada pagalvojote, kokių darbų lietuviai ieško daugiausiai arba kas galėtų uždirbti vos 970 eurų prieš mokesčius, o kas ir 12 kartų daugiau – net 12 tūkst. eurų per mėnesį? Toks algų skirtumas išryškėja palyginus dabartinius darbų pasiūlymus Lietuvoje: elektrikai uždirba 5 kart daugiau nei kasininkai, informacinių technologijų (IT) specialistai – 5 kartus daugiau nei mokytojai ar paslaugų sektoriaus darbuotojai.

Daugelis yra sutikę ar bent girdėję apie rūpestingus ir profesionalius medikus. Tačiau taip pat tenka išgirsti istorijų apie kitokius gydytojus, kuriems labiau rūpi ne pacientai, bet tik jų pačių kišenė. Oficialūs duomenys rodo, kad dauguma sveikatos priežiūros specialistų dirba du ir daugiau darbų. O kai kurie sugeba dirbti ir 9-iose ar dar daugiau darboviečių.

Dalyje darboviečių būna taip, kad darbuotojų yra, bet nėra, ką dirbti. Pvz., trūksta darbui reikalingų žaliavų, nėra užsakymų ir pan. Tokiais atvejais darbdaviai privalo skelbti prastovas arba darbuotojus atleisti. Tačiau vis dažniau pasigirsta istorijų apie neteisėtus bandymus gudrauti. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle viena moteris pasiteiravo, ar darbdavys, kai nėra darbo, gali liepti naudoti savo atostogų dienas, vietoje to, kad būtų skelbiamos prastovos.

Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl naktį dirbantys darbuotojai turi gauti pusantro karto didesnę algą, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gegužę mokėjo elektroninių prietaisų gamintojos „Huawei Technologies“ Vilniaus filialas – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 61,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos farmacijos bendrovės „Recipe Plus“ septynių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 26,2 tūkst. eurų, penkių Lietuvos logistikos bendrovės „Girteka Group“ darbuotojų – 25,7 tūkst. eurų.

Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Ši suma skiriama siekiant, kad pedagogų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU). „Pagal atnaujintas Lietuvos ekonomikos projekcijas įvertinome, kiek šalia biudžete numatytų asignavimų reikia papildomų lėšų Vyriausybės tikslui dėl mokytojų atlyginimų dydžio įgyvendinti.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1963,3 euro – 1,4 proc. daugiau. Atlyginimų atotrūkis tarp šių regionų pirmąjį ketvirtį siekė 435,5 euro ir per ketvirtį padidėjo 52 eurais, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Šalies centrinis bankas yra viena iš didžiausių šalies institucijų, kuri turi daugiau kaip 700 darbuotojų. Jos ir pačios vadovybės pajamos priklauso nuo to, kiek uždirbama prižiūrimuose bankuose. Jau aišku, kad komerciniai bankai Lietuvoje uždirbo rekordinius pelnus. Tačiau kiek algas pasididins Lietuvos banko (LB) vadovai, ši institucija slepia. Uždirba beveik 20 tūkst.

Tūkstančių darbuotojų realios pajamos priklauso nuo kiekvienais metais didinamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Iki šiol galiojusią jos nustatymo tvarką planuojama keisti. Tai numatančias atitinkamas Darbo kodekso (DK) pataisas antradienį oficialiai registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Joms dar turėtų pritarti visa Vyriausybė. Galiausiai įstatymo projektas būtų svarstomas Seime.

VDI primena, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Jau ne vienus metus iš eilės bent jau statistiškai atlyginimai auga daugeliui lietuvių. Tačiau nepaisant spartaus darbo užmokesčio didėjimo Lietuvoje darbuotojai ir toliau uždirba kelis kartus mažiau nei daugelio Vakarų Europos šalių gyventojai. Kai kurie specialistai džiaugiasi, kad pagal atlyginimų dydį mūsų darbuotojai jau nėra Europos Sąjungos (ES) dugne. Tačiau kiti įspėja, kad tai esą gali turėti neigiamų pasekmių visai ekonomikai.

Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nepasitikėjimas savimi ar nežinojimas kaip pradėti pokalbį su darbdaviu. Ekspertė ramina ir dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti gauti norimą atlyginimą. „Ateina metas, kuomet darbuotojų ima netenkinti gaunamas užmokestis už jų atliekamą darbą. Visgi atlyginimas – viena didžiausių motyvacinių priemonių, skatinanti žmones dar geriau atlikti einamas pareigas.

Lietuvių vidutinis atlyginimas toli gražu nesiekia senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų atlyginimų vidurkio. Tačiau ir mūsų šalyje galima uždirbti penkiaženklę sumą. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad vasarį Lietuvoje buvo net 62 įmonės, kurių darbuotojų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – nekilnojamojo turto, transporto, statybų, informacinių technologijų ir kitos įmonės. Skaičiuojama, kad virš 10 tūkst.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.  Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc.

Metų pradžioje ne visi darbuotojai gauna daug pinigų, nes daugiau jų su įvairiais priedais išmokama iki gruodžio pabaigos. Tačiau panašu, kad šiemet kai kurie gyventojai galėjo džiaugtis didele alga ir sausio mėnesį. Lietuvoje net 35 įmonės pirmąjį metų mėnesį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Septyniose įmonėse algų vidurkis sausį viršijo 20 tūkst. eurų, o daugiausia buvo išmokama vidutiniškai po 38,6 tūkst.

Per praėjusius metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augo ne taip sparčiai, kaip atlyginimai. Tiesa, infliacija vis dėlto apkarpė realų darbo užmokesčio augimą. Tai rodo pirmadienį Valstybės duomenų agentūros paskelbta oficiali statistika. Vidutinė alga – beveik 1360 eurų 2023 m. gruodį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių), palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 8,1 proc.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Paprastai gruodžio mėnesį nemažai darbuotojų gauna įvairius priedus ir premijas už pasiektus rezultatus. Šie pinigai dažniausiai išmokami iki metų pabaigos. Panašu, kad šių metų pabaigoje kaip niekad daug darbuotojų pinigų gavo daugiau. Ketvirtadienį „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad praėjusių metų gruodį 10 tūkst. eurų ar didesnį darbo užmokesčio vidurkį fiksavo 96 šalyje veikiančios įmonės. Tai yra kone 50 proc.

Darbuotojai nuolat tikisi atlyginimo kilimo, tačiau kartais gali nustebinti ir atvirkštinis procesas – netikėtai mažesnė alga. Kaip žinia, taip paprastai uždarbis negali sumažėti, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, priedai. Į tokią situaciją pakliuvusi darbuotoja skundėsi, kad be jokio išankstinio perspėjimo gavo 200 eurų mažesnę algą. Ir teiravosi, ar darbdaviai gali taip daryti. Specialistai aiškina, kad mažinant atlyginimą reikalingas darbuotojo sutikimas.

Metų pabaigoje kai kuriose šalies įmonėse darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis siekė penkiaženkles sumas. Taigi kokiose bendrovėse darbuotojai uždirbo daugiausia pinigų? Lapkričio mėnesį daugiau kaip 10 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimų vidurkis fiksuotas iš viso 29 įmonėse, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tarp jų – didmeninės prekybos, konsultacijų, logistikos, informacinių technologijų bendrovės.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.  Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui.

Priėmus naują Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimai nemažės, o mažiausiai uždirbančiųjų kils, garantuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė nesuprantanti piketuojančių pareigūnų nuogąstavimų dėl, anot jų, blogėsiančios situacijos. Profsąjunga: priimtas Vidaus tarnybos statutas atneš problemų Tuo metu kai kurių teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai tvirtina, kad pakeitimai gali paskatinti didelę patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą.

Vyriausybei šių metų biudžete neskyrus lėšų, Seimo sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, dirba be atlygio.  Komisiją aptarnaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad komisijos veiklai lėšų numatyta tik 2024 metų biudžete, todėl negalės atlyginti už šiemet vykusius posėdžius.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Darbo užmokestis euro zonoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 5,3 proc., parodė naujausi Eurostato duomenys. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas liepos–rugsėjo mėnesiais buvo spartesnis negu antrąjį ketvirtį, kuomet sudarė 4,6 proc., ir tai rodo didėjantį infliacinį spaudimą bendros valiutos bloke, rašo portalas „Trading Economics“. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas paspartėjo įvairiuose sektoriuose.

Daugelis gyventojų seniai pastebėjo, kad Lietuvoje kainos beveik tokios pačios, kaip kitose Europos šalyse, o kartais ir didesnės. Tačiau minimali alga mūsų šalyje yra gerokai mažesnė. Vokietijoje minimali alga nuo 2024 m. pradžios bus kone tris kartus kartus didesnė, nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį mus lenks ir Lenkija su Estija, jeigu tik algos popieriuje būtų skaičiuojamos vienodai.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

Trečiąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinės visą mėnesį Lietuvoje dirbusių darbuotojų pajamos didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais ir siekė 1 989 eurus neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.  Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 119 eurų iki 1 235 eurų, tai yra 10,7 proc. Metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. „Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo 7 iš 10 apdraustųjų pajamos, o 1 iš 10 – mažėjo.

Žinomas lietuviškas posakis sako, kad esą laimė yra susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. Iš tiesų, kaip rodo visuomenės apklausos, skirtingose šalyse gyventojams reikia skirtingų sumų, kad jie jaustųsi laimingi. Į klausimą, kiek reikia pinigų, kad jaustųsi laimingas, kiekvienas žmogus gali atsakyti skirtingai. Bet kokiu atveju, panašu, kad bent jau Lietuvoje vidutinės algos neužtenka, kad žmonės jaustųsi laimingi. Gyventojai sako, kad tam reikėtų daugiau nei 40 tūkst. eurų per metus.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2023 m. trečiąjį ketvirtį išaugo 0,9 proc., rašoma Valstybės duomenų agentūros pranešime spaudai. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 018,2 EUR ir, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 0,9 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 090,6 EUR ir buvo 0,1 proc.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje yra kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kai kuriose įmonėse darbuotojams išmokama ir 30 kartų didesnė alga. Kaip rodo naujausi „Sodros“ duomenys, spalio mėnesį Lietuvoje veikė bent 25 bendrovės, kuriose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp jų daugiausia buvo informacinių technologijų, transporto, biotechnologijų bendrovių.

Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.

Seimas svarstys siūlymus Valstybės kontrolei pavesti atlikti auditą, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio, o lėšos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Parlamentas bendru sutarimu ėmėsi dviejų tokių nutarimų projektų, kurių vieną pateikė grupė opozicijos atstovų, o kitą – buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,8 proc. didesnis nei pernai spalį – 7545 zlotai (1727 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje padidėjo 2,2 procento.

Kelios dešimtys opozicijos atstovų siūlo atlikti auditą, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio, o lėšos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Nutarimo projektą su pavedimu Valstybės kontrolei iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti tokį auditą registravo 43 parlamentarai, daugiausiai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų. Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd.

Paprastai galvojama, kad Seimo nariai uždirba nemažus atlyginimus. Tačiau ne veltui daugelis jų veržiasi pakeisti lietuvišką parlamentą į europietišką. Mat ten algos ir socialinės garantijos yra nepalyginamai geresnės. Jeigu jus išrinktų į Europos Parlamentą, gautumėte ne tik uždirbti gerą algą, bet ir pensiją. Beveik 10 tūkst. eurų darbo užmokestis Šiuo metu paprasto Seimo nario atlyginimas yra 3608 eurai neatskaičius mokesčių arba maždaug 2183 eurai į rankas.

Lietuvą galima vadinti moterų šalimi. Iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų daugiau nei pusė yra moterys. Nepaisant to, jos vis dar uždirba mažiau nei vyrai, nors dauguma turi aukštąjį išsilavinimą. Įvairūs meno kolektyvai ir kitos bendruomenės kasmet susiduria su problema – trūksta vyrų. Internete šmėžuoja skelbimai: „Vyrai, <...> mums jūsų dar vis trūksta salsos ir bachatos grupėse“; „Ar turime dainuojančių vaikinų? Ieškome bosų ir tenorų!“; „Autentiški pasimatymai Vilniuje.

Kurį laiką buvome įpratę manyti, kad pagal atlyginimų dydį lenkiame kaimynus latvius. O į lenkus žiūrėjome kiek pavydžiau, nes maisto ir kitų prekių kainos šioje šalyje – gerokai mažesnės, nei pas mus. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutinis lietuvis per praėjusius metus uždirbo mažiau nei vidutinis latvis. Tiesa, lenkus pagal šį rodiklį aplenkėme. Vis dėlto kainos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje ar Latvijoje.