darbo užmokestis

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis už tos pačios vertės darbą Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 12,1 proc. Sutariama, kad tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, stiklinės sienos, kai vyrai ir moterys išsiskirsto per „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas, kurių „vyriškos“ apmokamos labiau, o „moteriškos“ – mažiau. Taip pat stiklinės lubos, kurios reiškia, kad moteriai, norinčiai pasiekti itin aukštas pozicijas, dirbti tenka daugiau ir sunkiau.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Dviženklis algų augimas tęsiasi. Naujausia statistika rodo, kad per metus algos vidutiniškai padidėjo 12 proc. Tačiau didžiąją dalį algų augimo vis labiau graužia įsibėgėjanti infliacija. Tad žmonės skundžiasi didesnių algų nebespėjantys pajusti. Kas penktas gyventojas atskleidžia, kad padėtis namų ūkyje blogėja, o rūpestį kelia ir tai, kad daugiau žmonių pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Internetinė parduotuvė „Barbora“ praneša keičianti naujokų atlygio politiką bandomuoju laikotarpiu prekių surinkėjams ir kurjeriams. Naujokams sudarys tokias pat galimybes užsidirbti kaip ir dirbantiems ilgesnį laiką – taikys vienodą bazinį atlyginimą nuo pirmųjų darbo dienų, informuoja bendrovė. Šiuo metu įmonė ieško apie 200 kurjerių ir prekių surinkėjų – daugiausia didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį aptars moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių skatinimo 2021–2023 metais planą, kurio vienas iš tikslų yra pasiekti, jog moterims ir vyrams mokamo darbo užmokesčio skirtumas neviršytų 14,1 procento. Planu bus siekiama užtikrinti integruotą, kryptingą ir veiksmingą politiką, skatinančią vyrų ir moterų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje gegužę buvo 56,17 tūkst. rublių (645 eurai), o vidutinė išmokėta senatvės pensija birželį – 15,82 tūkst. rublių (182 eurai), rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Vidutinis atlyginimas atspindi jo dydį didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Įvertinus infliaciją, vidutinis atlyginimas šalyje per metus padidėjo 3,3 proc., tuo tarpu vidutinė pensija – sumažėjo 0,1 procento.

Lietuvoje vyrai, užimantys tas pačias pareigas kaip ir jų kolegės, vis dar uždirba maždaug dešimtadaliu daugiau nei moterys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šį skaičių laiko geru rezultatu, nes kaimyninėse šalyse situacija kiek prastesnė. Tačiau ar tikrai šį skaičių galima vadinti pasiekimu tik dėl to, kad kitur yra blogiau? Pernai vyrų ir moterų atlyginimai tose pačiose pareigose skyrėsi kiek daugiau nei 12 procentų, rodo naujausi praneša Statistikos departamento duomenys.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Seimas linkęs įteisinti, kad nuo 2022 metų sausio darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos būtų mokamos ne grynaisiais, o pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Išimtį siūloma taikyti tik jūrininkams.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 77, prieš – 9, o susilaikė 32 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl jų vyks dar birželį.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m. pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 683 eurai neatskaičius mokesčių ir, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 387,2 euro ir per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 295,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 27 eurais.

Jau beveik ketverius metus Lietuvoje galioja naujas Darbo kodeksas. Jame numatyta, kad daugeliui darbuotojų darbo užmokestis turėtų būti nuolat keičiamas nustatyta tvarka. Tačiau neretai darbdaviai nenori jos įgyvendinti ir mokėti daugiau. Taip jie pažeidinėja įstatymą, o darbuotojai nukenčia finansiškai. Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi.

Didžiausias algas mokančiose šalies įmonėse moterys dažniausiai uždirba mažiau nei vyrai. Tačiau yra ir išimčių: keliose įmonėse, kurioms vadovauja moterys, jos gali pasigirti kiek didesnėmis algomis. Tai rodo nuo šiol „Sodros“ skelbiami duomenys apie vidutinius atlyginimus pagal lytį. Tiksliau, vyrų ir moterų darbo užmokesčiai pradėti skelbti tų įmonių, kuriose darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau uždirbantys mažiausiai realiai to nepajuto – labiausiai augo ir taip didesnės algos. Taigi, darbuotojų atstovai teigia, kad nuo kitų metų minimumas turėtų kilti iki 750 eurų. Vis dėlto darbdaviai ir ekonomistai įspėja apie pavojus.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Nepaisant to, kad Lietuvoje tęsiasi koronaviruso pandemija ir daugelis verslų patiria didesnių ar mažesnių sunkumų, iki šiol nebuvo fiksuota tiek daug bendrovių, kurių mokėtas darbo užmokesčio vidurkis būtų penkiaženklis. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie kovo mėnesį Lietuvoje mokėtas algas. Nuo šių duomenų skelbimo pradžios tai yra didžiausias skaičius įmonių, kuriose fiksuotas darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko siūlymą, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos būtų mokamos tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Darbo užmokestis grynaisiais labiausiai paplitęs transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai yra patys problemiškiausi sektoriai, kur daugiausiai šešėlio ir darbuotojų išnaudojimo faktų.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo nariams pristatė dabartinę šalies ekonominę padėti ir artimiausias prognozes. Be kita ko, ji užsiminė, kad valdančiųjų rengiama nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto ir gėrimų tiekimo paslaugoms būtų taikoma laikinai iki 2023 m. Ministrė pripažino, kad artimiausiu metu prognozuojama kiek lėtesnis Lietuvos bendrojo vidaus produkto kilimas, nes vis dar daug neapibrėžtumo dėl Covid-19 pandemijos.

Nepaisant to, kad Lietuvoje, panašu, atėjo trečioji koronaviruso banga ir dėl karantino ribojimų daugybė įmonių negali normaliai veikti, tai netrukdo kai kuriems verslams mokėti darbuotojams didžiules algas. Praėjusį mėnesį buvo bent 23 įmonės, kuriose darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Pats didžiausias darbo užmokesčio vidurkis – daugiau kaip 48 tūkst.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Praėjusių metų pabaigoje daugelis darbuotojų galėjo džiaugtis didžiuliais atlyginimais. Net 44 šalies įmonės išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesnį mėnesį tokių bendrovių buvo vos 6. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie praėjusių metų gruodį darbuotojams išmokėtų atlyginimų vidurkius. Didžiausią atlyginimų vidurkį – 28,8 tūkst.

2021 metais daugelis įmonių planuoja didinti darbo užmokestį. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelyje sektorių trūksta darbuotojų.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad tie sektoriai – pramonė, logistika, statybos ir informacinių bei komunikacijos sektoriai.  „Būtų sunku įsivaizduoti tokioje aplinkoje, kai darbuotojų trūksta, kad atlyginimai nedidėtų.

Priešpaskutinis šių metų mėnuo, kitaip nei ankstesni metų mėnesiai, nebuvo toks dosnus didžiuliais atlyginimais Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojams. Didesnis nei 10 tūkst. darbo užmokesčio vidurkis buvo fiksuotas tik šešiose įmonėse. Daugiausia – informacinių technologijų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti duomenys apie lapkritį fiksuotus algų vidurkius. Jeigu spalio mėnesį 11 įmonių darbuotojams išmokėjo vidutiniškai daugiau nei 10 tūkst. eurų (daugiausia – net 37 tūkst.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Praėjusį mėnesį net keturiolikoje Lietuvos įmonių vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių atlyginimų vidurkių dešimtuke rikiuojasi tiek lietuviškos, tiek užsienio įmonės, veikiančios informacinių technologijų, žemės ūkio, farmacijos, transporto srityse. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį didžiausias darbo užmokesčio vidurkis fiksuotas valdymo sistemas diegiančioje bendrovėje „Idea Optima“. Čia buvo galima uždirbti vidutiniškai beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Dėl kitąmet numatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo augs ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, bet ir kai kurie su jomis susiję mokesčiai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad MMA kėlimas iš dalies yra gyventojų apgaudinėjimas, rašo portalas lrt.lt. Asociacijos teigimu, pavyzdžiui, kartu su MMA didėjimu verslo liudijimai brangtų mažiausiai 66 eurais per metus. „Verslo liudijimo mokesčiai yra skaičiuojami nuo minimalios algos.

Nacionalinėje konferencijoje „Verti po lygiai“ pristatyti tiriamojo projekto „Pajamų skirtumo tarp moterų ir vyrų mažinimas“ rezultatai. Ekspertų nuomone, nors Lietuvoje užmokesčio atotrūkis yra ne toks didelis, kaip kitose Europos valstybėse, ši problema vis dar išlieka aktualia. Vis dėlto, prognozės – pozityvios.

Vos devynios įmonės Lietuvoje rugpjūtį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tačiau viena iš jų gerokai išsiskyrė, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Didžiausių algų dešimtuke kaip visada daugiausia figūruoja užsienio įmonių atstovybės Lietuvoje. Daugiausia tai yra technologijų, farmacijos ir energetikos srityje veikiančios bendrovės.

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Koronaviruso pandemija visame pasaulyje atrodo sunaikino poilsio ir pramogų industriją, palikdama be darbo daugybę žmonių. Tačiau Lietuvos pajūryje atrodo šie ekonomikos dėsniai bent jau vasarą negalioja. Darbdaviai čia darbuotojams neretai moka kur kas daugiau – atlyginimai gali būti net keliais šimtais eurų didesni nei įprastai. Vasaros laikotarpiu pajūryje išauga sezoninių darbuotojų poreikis: padavėjų, virėjų, virtuvės pagalbininkų, kambarių tvarkytojų, pardavėjų.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.