darbo užmokestis

Infliacija lietuvius nuskriaudė kone labiausiai ne tik tarp Europos, bet ir dalies pasaulio valstybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad kainų augimas mūsų šalyje taip suvalgė algų augimą, kad sąraše atsidūrėme antri nuo galo. Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje traukėsi kone 10 procentų.  Avalynę Šiauliuose taisantis Dainius, kaip ir kone visi verslai, pastaruoju metu didino kainas.

Neretai Lietuvos gydytojai skundžiasi uždirbantys per mažus atlyginimus, dėl to esantys priversti dirbti per kelis darbus, emigruoti ar keisti profesiją. Panašu, kad valstybinių gydymo įstaigų vadovams problemų dėl pinigų kyla mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skelbia metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašus. Juose – ir gydymo įstaigų vadovų deklaruoti pinigai, nekilnojamasis turtas, automobiliai.

Lietuvoje minimumas paprastai nustatomas vieną kartą per metus ir pradedamas taikyti nuo metų pradžios. Kitose valstybėse jis nustatomas kiek kitaip, be to, dalyje valstybių jis įtvirtinamas darbdavių ir profsąjungų derybose, o ne bendru teisės aktu. „Remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, 22-ose iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių yra nustatytas šalies minimalusis darbo užmokestis“, – trečiadienį socialinio tinklo paskyroje pastebi Valstybės duomenų agentūra.

Vasarą daugybė jaunuolių patraukia į pajūrį pasidarbuoti ir užsidirbti pinigų. Į Šventąją dirbti kavinėje buvo išvykusi ir Rasos 20-metė dukra, tačiau jai teko skaudžiai nudegti – ir darbo sąlygos, ir užmokestis kaip reikiant šokiravo.  Rasa (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad pasibaigus mokslo metams dukra nusprendė vasarą padirbėti Šventojoje esančioje kavinėje „Po liepa“.  „Pasirašius darbo sutartį buvo nurodyta, kad bus dirbama po 8 valandas, 5 dienas per savaitę.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Kiek daugiau negu penktadalis (21 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų viliasi savo atlyginimą į rankas po penkerių metų viršysiant 2 500 eurų. 18–29 metų šalies gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimo per metus šiek tiek padidėjo. Kad ateityje uždirbs daugiau negu 2 500 eurų, pernai tikėjosi 17 proc. apklaustųjų, rodo SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimys. Keitėsi ir jaunųjų respondentų požiūris į savo vertę darbo rinkoje, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. Realiojo darbo užmokesčio mažėjimą lėmė spartesnis kainų nei darbo užmokesčio augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmąjį ketvirtį siekė 1960 eurų – per metus jis padidėjo 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 12,6 proc.

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika traukiasi – apie mažėjančius pardavimus ir atleidžiamus darbuotojus praneša ne viena pramonės įmonė. Tačiau kai kurios Lietuvos bendrovės, panašu, jokių recesijos ženklų nejaučia – jos darbuotojams ir toliau moka penkiaženkles sumas. Balandžio mėnesį net 57 įmonės savo darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Penktadienį gali būti sutarta dėl to, kokia minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje bus mokama nuo kitų metų pradžios. Tačiau pakėlus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) samdomiems darbuotojams, kartu išaugtų ir mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba spręs, kokia gali būti MMA nuo 2024 m. pradžios. Galutinį sprendimą dėl taikytino minimumo priima Vyriausybė.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

Regionų apygardos administracinis teismas antradienį pranešė gavęs 42 Šiaulių apylinkės teismo teisėjų pareiškimą dėl atlygio už darbą. Kaip pranešė teismas, jo Šiaulių rūmuose gautas pareiškimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Teisingumo ir Finansų ministerijų dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, teisingo atlyginimo už draudimą dirbti kitą darbą.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).  „Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Praėjusiais metais darbo valandos atlygis Lietuvoje augo 13,4 proc. – daugiausiai visoje euro zonoje, skelbia Eurostatas. Toliau rikiavosi Estija, kur valandinis atlyginimas didėjo 8,8 proc., o trečioje vietoje buvo Kroatija, kur augimas siekė 8,7 procento. Mažiausiai jis augo Italijoje, Maltoje ir Suomijoje – po 2,3 procento.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Liepkalnyje planuojamoje atidaryti Vokietijos prekybos tinklo parduotuvėje bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu paskelbta darbuotojų atranka, prie komandos kviečiami prisijungti pardavėjai. Atrinktiems kandidatams bus suteikti išsamūs, iki keturių savaičių trukmės teoriniai ir praktiniai mokymai.

Norint prisivilioti naujų talentų, šiais laikais darbdaviams nebeužtenka pasiūlyti jiems vien tik didelį atlygį. Naujo darbo ieškantys darbuotojai ieško papildomų naudų. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo, nuotolinio darbo galimybės ar laisvadienio per gimtadienį. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad keisdami darbą darbuotojai tikisi tokių pačių arba net geresnių sąlygų, negu turėjo prieš tai. Tačiau darbdaviai šiuo metu taupo, todėl papildomas naudas stengiasi optimizuoti.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Kiek pinigų per mėnesį norėtumėte gauti, kad jaustumėtės laimingi? Daugelis lietuvių žino gana tiksliai – bent 2000 eurų, mažesnei daliai žmonių užtektų ir 1000.  Tik kas penktas sako, kad pinigai ir laimė nėra susiję, rašoma pranešime žiniasklaidai. Panašius skaičius įvardijo daugelis europiečių, rodo „Revolut“ užsakymu 11-oje Europos šalių atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys. Kovo 20 d. minima Tarptautinė laimės diena.

Per pastaruosius merus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo apie 20 proc. Iš 30 populiariausių profesijų darbuotojų algos labiau padidėjo tik vienos grupės specialistams – t.y. suvirintojams. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų pirmuoju mėnesiu, padidėjo visų populiariausių profesijų atstovų vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų – 80,7 tūkst.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sostinės regione buvo 2,1 tūkst. eurų ir per ketvirtį padidėjo 6,3 procento. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1,7 tūkst. – 4,9 proc. daugiau. Darbo užmokestis „į rankas“ sostinės regione siekė 1,3 tūkst. eurų – 5,8 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą (MMA), rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys. Įstaigos direktorė Julita Varanauskienė sako, kad daugiausiai – beveik 60 proc. – iš jų buvo dirbantys pensininkai, jaunimas, vaikus auginantys tėvai, kuriems nereikia mokėti papildomų „Sodros“ įmokų.

Šiuo metu, esant aukštai infliacijai, daugelis gyventojų norėtų ir didesnė algos. Tačiau ne visi darbdaviai skuba ją kelti. O kartais mokesčių spaudžiamiems gyventojams algos netgi vėluoja. Tačiau iš to patys darbuotojai gali iš išlošti, gaudami delspinigius, kuriuos jiems skolingi vėluojantys darbdaviai.

Vokietijos technologijų koncerno „Siemens“ Suomijos padalinio Lietuvos filialo, kuriame dirba 28 darbuotojai, atlyginimo mediana gruodį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 14,2 tūkst., eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 16,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Kipre registruotos žaidimų kūrėjos „Wargaming Vilnius“ (988 darbuotojai) atlyginimo mediana buvo 10 tūkst., vidutinis atlyginimas – 14,6 tūkst.

Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gruodį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – devyniems darbuotojams išmokėta po 39,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Moffatt&Nichol“ padalinys Baltijos šalyse keturiems darbuotojams mokėjo 32,6 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą, logistikos įmonė „Focus Logistics“ (11 darbuotojų) – 30,4 tūkst.

Praėjusį mėnesį daugelis darbuotojų gavo ne tik įprastines algas ir galbūt avansą už kitą mėnesį, bet ir papildomas premijas. Bent jau toks gali susidaryti įspūdis susipažinus su naujausiais oficialiais duomenimis apie įmonėse mokėtą darbo užmokestį. Trečiadienį „Sodra“ paskelbė, kad penkiaženkles ar dar didesnes sumas gavo 66 įmonių darbuotojai – jose už gruodį išmokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesniais mėnesiais tokių įmonių būta kur kas mažiau.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

JAV technologijų milžinės „Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko darbo užmokestis šiais metais bus sumažintas daugiau nei 40 proc., palyginti su 2022-aisiais, bendrovei pasiūlius atlygio skaičiavimo korekcijas, o sprendimas priimtas iš dalies remdamasi ir paties T. Cooko rekomendacija. „Apple“ ketvirtadienio vakarą išplatintame dokumente nurodė, kad T. Cooko bendras atlygis, įskaitant paskatas ir kitas nuosavybės teises, 2023 metais sieks 49 mln. JAV dolerių.

Jungtinės Karalystės kapitalo virtualių žemėlapių kūrimo bendrovės „Fatmap“ padalinys Lietuvoje lapkritį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – po 40,8 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.  Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupė „Girteka Holding“ keturiems darbuotojams lapkritį išmokėjo po 29,3 tūkst. eurų, Vokietijos kapitalo kompiuterių licencijavimo bendrovė „Sap“ (5 darbuotojai) – po 23,6 tūkst.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Pastaruoju metu daugelis pastebi, kad palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje maisto ir kai kurių kitų prekių kainos yra pastebimai didesnės. Tačiau atlyginimai, nors ir didėjo, toli gražu nesiekia europietiškų. Tai pasakytina ir apie minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Nuo kitų metų Lietuvoje ji vėl didės, tačiau bus vis dar kelis kartus mažesnė už kitų šalių minimumą. Taigi, nemažai daliai lietuvių teks gyventi pagal lietuviškas pajamas, tačiau parduotuvėse mokant europietiškas kainas.

Nuo sausio mėnesio didžiausias šalies darbdavys darbuotojams kelia algas. Atlyginimų fondas kitąmet papildomai didinamas 14,5 mln. eurų ir tai „Maximos“ darbuotojo atlygį vidutiniškai augins daugiau nei 10 proc., praneša bendrovė. Šiuo metu įmonė turi 11,6 tūkst. darbuotojų, o vidutinis jų darbo užmokestis yra 1181 euras neatskaičius mokesčių arba 792 eurai į rankas, rodo „Sodros“ duomenys.

Įprasta manyti, kad bene daugiausia Lietuvoje uždirba informacinių technologijų (IT) specialistai. Tačiau „Sodros“ skelbiami duomenys rodo ką kita. Iš tiesų mūsų šalyje didžiausias algas gauna finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Vidutinis jų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 4424 eurus. Į rankas tai būtų maždaug 2676 eurai.

Daugelis gyventojų yra sutikę tikrai gerų ir rūpestingų gydytojų. Tačiau ne vienas susidūrė ir su jų abejingumu, mirtinomis klaidomis ir, žinoma, ilgiausiomis eilėmis norint patekti pas specialistus. Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.

Kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc., tačiau niekur darbuotojų algos nė iš tolo nekilo taip sparčiai. Tiesa, kai kuriuose rajonuose per metus vidutinis darbo užmokestis į rankas pakilo ir 15 proc., o popieriuje – ir 19 proc. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis 6alyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1990 eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1644,3 euro.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Keturi iš dešimties (41 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų per artimiausius penkerius metus tikisi gauti daugiau negu 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlyginimą. Palyginti su praėjusiais metais, tokio darbo užmokesčio besitikinčių jaunuolių padaugėjo 13 proc. punktų. Daugiau negu šeštadalis (17 proc.) jaunų respondentų viliasi 2,5 tūkst. eurų viršijančio atlyginimo. Pernai tokią algą per artimiausius penkerius metus planavo pasiekti 12 proc.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovė Laima Nagienė siūlo nustatyti, kad į aukštesnes pareigas perkeltam dėstytojui nemažėtų alga. Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.