darbo užmokestis

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Pastaruosius kelis metus atlyginimai kilo daugelyje sričių. Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas technologijų srityje – išaugo daugiau nei 60 proc. Tačiau, nors atlyginimai šioje srityje ir augo sparčiai – didžiausią uždarbį gauna aukščiausio lygio vadovai. Kaip rašoma bendrovės „CV-Online LT“ pranešime, 2015 – 2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių rajonų išlieka milžiniškas. Statistikos departamento duomenimis, neskaičiuojant individualių įmonių atlyginimų, daugiausia Lietuvoje uždirba Vilniaus miesto gyventojai. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 941 eurą.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Lietuva – toli gražu nėra ta valstybė, kurioje dirbti mokytoju apsimoka. Mūsų šalis pagal metinius 15 metų darbo stažą turinčių pradinio ir vidurinio lavinimo pedagogų atlyginimus rikiuojasi paskutinė tarp kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Tai rodo 2018 metų EBPO duomenys, kur palyginti metiniai 15 metų stažą turinčių pedagogų atlyginimai 33 valstybėse. Daugiausiai pradinio ugdymo mokytojai, turintys 15 metų stažą, uždirba Liuksemburge – beveik 99,4 tūkst.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Sostinės regione antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su sausio–kovo mėnesiais, padidėjo 1,9 proc. iki 1437,9 euro, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,3 proc. iki 1175,4 euro. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų antrąjį ketvirtį 262,5 euro (sausį–kovą – 261,5 euro), pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 1,2 proc.

Pastaruoju metu nemažai valdžios institucijų su darbuotojais yra sudariusios kolektyvines sutartis. Kai kurių jų nuostatų galėtų pavydėti daugelis paprastų darbuotojų. Kolektyvinių sutarčių registre yra dešimtys sutarčių, sudarytų valstybės ir savivaldybių institucijose. Kai kurias atsirinkus visiškai atsitiktine tvarka, aiškėja, kad kai kurie tarnautojai ir pareigūnai užsitikrinę kur kas geresnes darbo sąlygas nei numato Darbo kodeksas.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje darbuotojams yra apmokamos. Dėl to dažnai galvojama, kad už mėnesį, kai žmogus poilsiauja, jis uždirbs įprastą sumą pinigų. Tačiau taip nėra. Priklausomai nuo pasirinkto atostogų laiko, jūsų pajamos gali skirtis dešimtimis ar šimtais eurų.

Daugelyje Europos šalių rugpjūtis yra bene populiariausias atostogų mėnuo, o Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ suskaičiavo, kokia dalis skirtingų bendrijos šalių gyventojų negali sau leisti paatostogauti bent dvi savaites. Paaiškėjo, kad praėjusiais metais 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose. Prieš penkerius metus, 2013 m. tokių gyventojų dalis siekė net 39,5 proc.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Birželio mėnesį aštuonių iš dešimties didžiausias algas šalyje mokėjusių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirbo per 10 tūkst. eurų. Dešimtuko viršūnėje – pasaulinių Kinijos ir Japonijos įmonių atstovybės Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį didžiausias darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) mokėtas bendrovėje „Huawei Technologies Vilnius“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo po daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didės nuo 12 iki beveik 97 eurų per mėnesį. Tai numatantį įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad jį Seimas priims dar šią sesiją.

Jei jūsų alga kurį laiką nesikeitė, o kainos ir kitų atlyginimai kilo, tai reiškia, kad realiai jūs uždirbate mažiau. Siekiant pakeisti šią situaciją prieš dvejus metus Darbo kodekse buvo numatytas atlyginimų indeksavimas – tai yra didinimas arba mažinimas nustatyta tvarka. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip veikia ši naujovė. „Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą.

Didžiausias šalies darbdavys, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad savo darbuotojams papildomai išmokės 6,3 mln. eurų premijų. Kaip teigiama bendrovės pranešime, iš viso premijų fondas šiemet esą padidintas dviem trečdaliais. Bendrovės atstovai patikino, kad skatinamuosius priedus gali gauti visi „Maxima“ parduotuvių ir maisto gamybos padalinio darbuotojai, kurie pasiekia užbrėžtus tikslus arba rodiklius.

Nuo kitų metų pradžios didės minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis atlyginis. Dėl to taip pat didės kai kurios socialinio draudimo išmokos ir įmokos. Taip trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Priimtu nutarimu nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 607 eurų minimali mėnesinė alga (MMA) ir ir 3,72 euro minimalusis valandinis atlygis neatskaičius mokesčių. Dabar galioja 555 eurų MMA ir 3,39 euro minimalus valandinis atlyginis.

Praėjo dveji metai, kai Lietuvoje įsigaliojo naujas darbo kodeksas. Jis numato lengvesnį darbuotojų atleidimą, naujas darbo sutarčių rūšis, išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbantiems asmenims. Darbuotojų ir darbdavių atstovai skirtingai vertina kodekso poveikį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo aptarta, kaip naujas dokumentas veikia realiai, ką jame reikėtų keisti, kokie dažniausi ginčai kyla tarp darbuotojų ir darbdavių.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

Praėjusį mėnesį penkiose Lietuvos bendrovėse mokėtų algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai kur kas prastesnis rodiklis nei balandį, kai šį dydį viršijo 25 įmonės. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis gegužę fiksuotas informacinių technologijų bendrovėje „Samsung Electronics Baltics“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 13,3 tūkst. eurų alga neatskaičius mokesčių.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Dvi šalies bendrovės balandžio mėnesį darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 20 tūkst. eurų. Be to, visoje Lietuvoje buvo 25 įmonės kurių algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių darbdavių mokami atlyginimai buvo kur kas kuklesni. „Sodros“ duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausias mokėtų atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „Advantec Lietuva“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo 22,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra kur kas mažesnis nei kitų rūšių rinkimais. Tačiau jų laimėtojams darbas Briuselyje garantuoja gyvenimą, kurio pavydėtų daugelis. Paprastas Seimo narys Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų į rankas, prezidento alga – apie 5,7 tūkst. euro.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos paštas didins darbo užmokesčio apie 4 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tai bendrovei papildomai kainuos apie 2,4 mln. eurų per metus, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią sumą padalijus iš 12 mėnesių ir 4 tūkst. darbuotojų išeitų, kad „popierinis“ atlyginimas kiekvienam paštininkui didės apie 50 eurų.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė pinigais pamaloninti šimtus tūkstančių rinkėjų – valstybės sektoriaus darbuotojų. Vyriausybė pritarė jų algų didinimui nuo keliasdiešimt iki kelių šimtų eurų, ir kasmetiniam indeksavimui.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle – įmonėse, turinčiose bent 10 darbuotojų, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 9 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2017-aisiais (8,1 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Trijų šimtų penkiasdešimties didžiausių JAV įmonių generaliniai direktoriai 2017 metais uždirbo vidutiniškai 312 kartų daugiau negu jų darbuotojai, parodė Ekonominės politikos instituto atliktas tyrimas. Šis atotrūkis vis didėja, nes vadovų darbo užmokestis kasmet sparčiai didėja, tuo tarpu eilinių amerikiečių atlyginimai beveik nekyla, pažymima Vašingtone įsikūrusios nekomercinės organizacijos tyrimo ataskaitoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė įstatymus dėl valstybės tarnybos pertvarkos. „Įstatymai pasirašyti šiandien ir išsiųsti į Seimą“, – BNS sakė šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Baigiantis Seimo pavasario sesijai priimtame įstatymų pakete numatyta, kad nustatant darbo užmokestį konkrečiam valstybės tarnautojui daugiau sprendimo galios turės jo vadovas.

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius.