Naujienų portalo tv3.lt diskusijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat įsitikinęs, kad nauja krizė veikiausia bus, nes ilgainiui besikaupiančios ekonominės problemos anksčiau ar vėliau sprogsta. Tiesa, kol kas esą labai sunku prognozuoti, kada bus „tas šokas“.
Kai daro ne tai, kas geriausia
„Žiūrint į pasaulį šiuo metu pagrindinis nerimo šaltinis, be jokios abejonės, yra prekybos karai, JAV ir Kinijos nesutarimas dėl prekybos santykių. Tai tęsiasi jau maždaug metus.
JAV apmokestina kai kurias prekes, importuojamas iš Kinijos, Kinija atsako tuo pačiu, tada antras raundas trečias. Ir šių metų pradžioje atrodė, kad jau pavyks susitarti, bet vėl derybos žlugo ir matome vėl didesnių importo tarifu apmokestintos Kinijos prekės“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, patį blogiausią scenarijų būtų galima piešti labai nemaloniomis spalvomis. Tačiau kol kas vis dar išlieka viltis ir tikėtinas scenarijus, kad JAV ir Kinija nenorės atvirai konfrontuoti ir apmokestinti visą viena kitos importuojamą produkciją.
Bent jau dabar jos suinteresuotos palaikyti labai stabilią politinę ir ekonominę aplinką. Šiemet Kinijos komunistų partija švenčia 70 metų jubiliejų. Rudenį numatytos įvairios minėjimo šventės, tad įsivelti į gilų ekonominį konfliktą ir patirti ekonominį nuosmukį nebūtų labai gerai.
„Donaldas Trumpas kitame vandenyno krante jau ruošiasi kitų metų prezidento rinkimams. Toks konfliktas tikrai sukeltų krizę ne tik Kinijoje, bet tokių pačių pasekmių turėtų ir JAV, ir nuvilnytų per visą pasaulį. Recesija D. Trumpui irgi nepadėtų laimėti rinkimų.
Turbūt dėl to vis tiek bus bandoma rasti sprendimą ir išspręsti konfliktą. Bet istorija pilna pavyzdžių, kai politikai padaro ne tai, kas labiausiai tikėtina, kas būtų logiška ir geriausia visiems, bet padaro grubių klaidų, kurių pasekmes reikia pasekmės srėbti visiems ir ilgą laiką“, – svarstė N. Mačiulis.
Blogiausias scenarijus
Ekonomisto teigimu, blogiausiu atveju šalims nepavykus sutarti, konflikto padariniai nuvilnytų per visą pasaulį. Pirmiausia tai paliestų tas besivystančias šalis, kurios per pastarąjį dešimtmetį sukaupė daug skolų – tai Argentina, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, Turkija.
„Lietuva šiuo metu yra unikali tuo, kad jos atsparumas išoriniams šokams yra labai padidėjęs. Nors eksportas sudaro didesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei prieš 10 m. ir Lietuva labai atvira ekonomika, bet tuo pačiu metu neturime praktiškai nė vienos problemos, kurią turėjome prieš 10 metų“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, kitaip nei tada, dabar valstybės pajamos didesnės nei išlaidos, užsienio prekybos balansas teigiamas, gyventojai ir įmonės turi sukaupę dvigubai daugiau indėlių, nėra NT kainų ar vartojimo burbulo.
„Turbūt vienintelė problema ta, kad pastaruosius 5 m. darbo užmokestis augo sparčiau nei produktyvumas. Tai reiškia, kad įmonės prarandama kaštų konkurencingumą ir galimai joms sunkiau konkuruoti eksporto rinkose ir gali jas prarasti. Tokio išorinio šoko atveju Lietuva jį pirmiausia pajustų per mažesnę eksporto apyvartą, kas nuvilnytų ir per į vidaus rinką orientuotas bendroves“, – prognozavo N. Mačiulis.
Paprastai kalbant, kilus krizei, į užsienį produkciją eksportuojančios Lietuvos įmonės prarastų užsakymus ir pajamas. Dėl to jos atsisakytų dalies darbuotojų ar mažintų jų darbo užmokestį. Mažėjant gyventojų pajamoms, jie išleistų mažiau pinigų, dėl ko mažėtų ir įmonių pardavimai Lietuvoje.
Anot ekonomisto, JAV pernai pradėti taikyti importo tarifai jau turi pasekmių – pvz., lėtėja Kinijos ekonomika, neauga pasaulinės prekybos, pramonės produkcijos apimtys, prastėja kiti rodikliai:
„Mes galime įsivaizduoti, kad su Lietuva su Kinija visiškai neprekiauja, su JAV šiek tiek prekiauja ir tarsi tai mums turėtų būti visiškai nesvarbu. Bet pagrindinė lietuviškų prekių rinka yra Vokietija. Ji labai priklausoma ir nuo JAV, ir nuo besivystančių ekonomikų ir Kinijos. Jei tik Vokietijoje bus ryškesnės problemos, jos jau dabar matomos, jos ekonomika vos auga, tai paliestų ir Lietuvos įmones.
Įspėja dėl atlyginimų augimo
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvoje atlyginimų augimas buvo labai spartus, Lietuvos eksportuotojams tai labai nepakenkė. Įmonių rodikliai problemų nesignalizuoja, tačiau naujausios tendencijos rodo jų atsargumą:
„Jau pirmąjį šių metų ketvirtį labai išsiskyrė privataus ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio tendencijos. Privačiame sektoriuje jis augo tik 7 proc., o viešajame sektoriuje – dvigubai sparčiau, 14 proc.
Tai lėmė politinis sprendimas didinti mokytojams, socialinės apsaugos darbuotojams. Visa tai jau dabar rodo, kad privačiame sektoriuje įmonės atsargiau didina atlyginimus. Jų augimas sulėtėjo ir tikėtina, kad ir toliau šiek tiek lėtės, šiame kontekste, kai matome labai išaugusias pasaulines rizikas“, – svarstė pašnekovas.
Dėl tokių rizikų jis taip pat atsargiai vertino Vyriausybės planus minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo kitų metų didinti iki 607 eurų:
„Žiūrint į tai, kiek didėja vidutinis darbo užmokestis (VDU), atrodytų, yra prielaidų ir MMA didinimui 10 proc. Tačiau jei būtų priimtas toks sprendimas ir šių metų pabaigoje patirtume išorinį šoką dėl pasaulinių prekybos karų, tai jau nuo sausio 1 d. tikriausiai nedidės nei VDU, nei būtų prielaidų didėti MMA.“
Ekonomisto nuomone, norėdama palengvinti gyvenimą tiems, kas uždirba mažiausiai, Vyriausybė galėtų padidinti neapmokestinamą pajamų dydį. Taip dirbantieji sumažėtų mažiau mokesčių ir turėtų didesnę algą į rankas.
