Tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pakartojo Vyriausybės poziciją, pagal kurią nuo kitų metų MMA turėtų būti 607 eurai. Ji ragino kitus tarybos narius laikytis ankstesnių susitarimų. Viceministrės teigimu, šiuo metu 2,7 proc. darbuotojų gauna MMA. Jos nuomone, iki minėto dydžio pakeltas MMA neturėtų pakenkti verslui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė priminė, kad pagal Europos socialinę chartiją MMA turi būti 60 proc. VDU. Ir dėl to Lietuva esą turėtų eiti šia linkme.
„Mes džiaugiamės, kad Vyriausybė mato tiesą ir kad tas MMA didėjimas po 10 eurų neatliepia lūkesčių. Mūsų skaičiavimais, minimali alga atitinka 607 eurus. Tai yra minimali riba, nuo kurios mes galima pradėti derybas“, – komentavo I. Ruginienė.
Tačiau darbdavių atstovai prieštaravo tokio dydžio nustatymui. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas siūlė dėl MMA „nešuoliuoti dideliais žingsniais“:
„Formulė gerai, bet vyriausybė turėtų atsakingai žiūrėti į situaciją, ekonomikos ir rinkos perkaitimus, jau prasidėjusį sulėtėjimą, jau matome krizės užuomazgas. Siūlyčiau atsakingiau žiūrėti į esmę.“
S. Gailiūnas siūlė, kad kitąmet MMA sudarytų 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kas būtų 580 eurų. Esą toks yra visų darbdavių pasiūlymas.
Bendro sprendimo Trišalė taryba taip ir nepriėmė.
Jei nepasiūlys, Vyriausybė spręs pati
Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 555 eurai neatskaičius mokesčių arba apie 396 eurų į rankas. Pastarąjį kartą ji buvo didinta nuo 400 eurų iki 430 eurų ir dėl metų pradžioje įvykdytos mokesčių reformos padauginta iš 1,289.
Darbo kodekse numatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar MMA) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Minimalųjį valandinį atlygį ir MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovai, rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.
Trišalė taryba savo išvadą Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Vyriausybės prašomos datos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo 9,6 proc. – iki 921,4 euro. Prognozuojama, kad šiemet jis turėtų didėti 8 proc. iki 995,5 euro.
Tačiau naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad jau pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo 1262,7 euro (tai būtų beveik 980 eurų pagal seną mokesčių sistemą).
Jeigu MMA būtų didinama tiek pat, kiek augs vidutinis darbo užmokestis, nuo kitų metų ji galėtų būti apie 600 eurų. Prieš mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma apie 607 eurų MMA dydį. Atskaičius mokesčius tai būtų apie 420 eurų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tv3.lt informavo siekianti, kad MMA būtų ne mažesnė nei 50–60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Vis dėlto kol nepaskelbti naujausi duomenys apie šį dydį, esą sunku vertinti, kokią MMA reikėtų siūlyti šiuo metu.
Prieš kurį laiką Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA turėtų būti fiksuotas ir siekti 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Sodros“ duomenimis, šių metų balandį Lietuvoje buvo beveik 156 tūkst. darbuotojų, kurie per mėnesį uždirbo 555 eurus ir mažiau.
Nuo MMA priklauso ne tik tai, kiek uždirbs gyventojai, bet ir kokius mokesčius kai kuriems iš jų teks mokėti. Pvz., su MMA yra susietos privalomojo sveikatos draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Be to, socialinio draudimo įmokas privalu mokėti nuo sumos, nemažesnės kaip MMA.
