minimali alga

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl daugėja bedarbių, taip pat įmonių bankrotų. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų bent kurį laiką yra priversti gyventi iš nedarbo draudimo išmokos. Artimiausiu metu jos dydis nesikeis, tačiau, Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), 2025 m. pradžios kils ir su ja susieta išmoka bedarbiams.

Panašu, kad mokytojai iš tiesų tampa paklausia profesija. Jiems privilioti į valstybės ir savivaldybių valdomas mokyklas siūloma skirti nemenkas sumas. Naujiems pedagogams siūloma kompensuoti persikėlimo ir būsto nuomos išlaidas, taip pat skirti materialinę paramą ir apmokėti kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Visa tai numatoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame įsakymo projekte, kuris dar dvi savaites bus derinamas su interesuotomis šalimis.

Nepaisydama Trišalės tarybos susitarimo, kaip turėtų būti skaičiuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pasiūlė, kad nuo kitų metų ji augtų mažiau nei turėtų. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad ministerija Vyriausybei siūlo priimti kompromisinį sprendimą ir 2025 metais taikyti 1038 eurų MMA, neatskaičius mokesčių, vietoje dabar nustatytos 924 eurų. Formalų sprendimą dėl minimumo Vyriausybė turėtų priimti artimiausiu metu.

Kremliaus režimas mėgsta girtis įvairiausiais menamais pasiekimais – tarp jų ir neva klestinčia agresorės ekonomika. Tačiau vietos gyventojai savo kailiu gali patirti, ką tai reiškia. Pastaruoju metu Rusija niekaip nesusitvarko su infliacija – nepadeda net šalies centrinio banko nustatytos 16 proc. dydžio metinės palūkanų normos – keturis kartus didesnės nei, pavyzdžiui, yra euro zonai yra nustatęs Europos Centrinis Bankas. Nors oficialiai kainų augimas kaimyninėje šalyje nesiekia 10 proc.

Paprastai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai uždirba gerokai daugiau nei likusieji darbuotojai. Tačiau tūkstančiai vadovų Lietuvoje per mėnesį gauna pajamas, kurios nesiekia nė minimalios algos, kurią galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Kodėl vadovai uždirba mažai „Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje oficialiai yra įdarbinta 44,1 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų. 18,7 tūkst. arba 42 proc.

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pastaruoju metu Trišalėje taryboje, kuri vienija darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovus, buvo sprendžiama, kaip Lietuvoje turėtų didėti minimalioji mėnesinė alga (MMA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo MMA kelti daug mažiau, nei būtų galima kelti pagal darbuotojų ir darbdavių sutartą formulę – vos 38 eurais. Vis dėlto jos specialistai slepia formulę, kaip gavo šį skaičių.

Trišalė taryba antradienį spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų – verslo atstovai ir profsąjungos bandys pasiekti susitarimą, nors jų atstovai išvakarėse laikėsi skirtingų pozicijų.  Socialines apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas pirmadienį BNS teigė, jog abi pusės tvirtai laikosi savo nuomonės ir, atrodo, nėra pasiryžusios siekti kompromiso.

Šiuo metu daug diskusijų kelia minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Tačiau, pakėlus minimalią algą, didės ir mokesčiai gyventojams, dirbantiems savarankiškai. Kitais metais teks mokėti keliais šimtais eurų daugiau nei šiemet. O tai gali lemti daugumos paslaugų brangimą, prognozuoja ekonomistas. Tai patvirtino ir paslaugas suteikiantys gyventojai.

Šiuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai kartu su politikais pradėjo diskusijas dėl mėnesinės minimalios algos (MMA) augimo. Norima, kad kitais metais ji ant popieriaus jau viršytų 1 tūkst. eurų. Ši idėjai pritaria ne visi. Ekonomistas iškėlė ir produktyvumo klausimą.

Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. „Jeigu nebus pakitimų kalbant apie metodikas ir formules, kurios yra paskaičiuojamos ir rezultatas nunešamas Trišalei tarybai tolesnėms taryboms, tai tas rėžis yra tarp 980 ir 1090 eurų minimali mėnesinė alga“, – šią savaitę teigė T. Povilauskas.

Europos Sąjunga siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos. Naujojoje direktyvoje taip pat raginama reguliariai peržiūrėti šalių darbo užmokesčio lygį, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, kaip jiems sekasi. Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) iki mokesčių Lenkijoje nuo sausio mėnesio pakilo iki 4242 zlotų (917 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis padidėjo iki 27,7 zloto (6 eurų). Į rankas gaus beveik 700 eurų Nuo sausio tik MMA uždirbantieji „į rankas“ gaus 3222 zlotus (696 eurus) per mėnesį.

Nuo sausio padidėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA). Dėl to keičiasi kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, primena „Sodra“. Nuo sausio 1 d. dalis šalies gyventojų turi mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“ Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti VSD ir PSD įmokas.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

Lietuvoje vykdoma didelės apimties valstybės tarnybos reforma, kurio pirmasis etapas parlamente patvirtintas kiek anksčiau, o dabar laukia antrasis, į kurį pateks ir diplomatai. Užsienio reikalų ministerija parengė atitinkamus įstatymų projektus, bet užsimojo techniniams-ūkiniams darbuotojams mokėti mažiau nei Lietuvoje patvirtinta minimali alga.

Lietuvoje minimumas paprastai nustatomas vieną kartą per metus ir pradedamas taikyti nuo metų pradžios. Kitose valstybėse jis nustatomas kiek kitaip, be to, dalyje valstybių jis įtvirtinamas darbdavių ir profsąjungų derybose, o ne bendru teisės aktu. „Remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, 22-ose iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių yra nustatytas šalies minimalusis darbo užmokestis“, – trečiadienį socialinio tinklo paskyroje pastebi Valstybės duomenų agentūra.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje dviem etapais bus padidintas nuo dabartinių 12 iki 12,82 euro per valandą. Pirmasis padidinimas – iki 12,41 euro – įvyks kitais metais, o antrasis – 2025-aisiais, rašo „Deutsche Welle“. Remiantis naujomis šalies Minimalaus darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis, nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis Vokietijoje bus padidintas iki 12,41 euro per valandą. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 12 eurų per valandą.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Vyriausybė trečiadienį aptarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) priims kitą savaitę. Planuojama, kad MMA augs 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. iki 751 euro. „Per penkerius metus yra pirmas susitarimas, kai pavyko ir darbuotojų, ir darbdavių atstovams, ir Vyriausybei sutarti Trišalėje taryboje, kokiu dydžiu būtų didinama minimali mėnesio alga 2024 metais.

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Penktadienį gali būti sutarta dėl to, kokia minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje bus mokama nuo kitų metų pradžios. Tačiau pakėlus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) samdomiems darbuotojams, kartu išaugtų ir mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba spręs, kokia gali būti MMA nuo 2024 m. pradžios. Galutinį sprendimą dėl taikytino minimumo priima Vyriausybė.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais.  Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.