Kaip nurodė Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas, į antrąjį valstybės tarnybos reformos etapą pateks diplomatai, kariškiai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, vidaus tarnybos statutiniai darbuotojai, bet kol kas viešai galima pamatyti tik diplomatų dalį, už kurią atsakinga Užsienio reikalų ministerija.
Kadangi ministerijoje ir ypač jos atstovybėse dirba ne tik diplomatai, bet ir darbuotojai pagal terminuotas darbo sutartis, tai projekte numatyti ir jų atlyginimai, tačiau čia – nesusipratimas: kai kuriems norima mokėti mažiau nei minimali alga.
Negalima mokėti mažiau nei MMA
Lietuvoje minimali alga šiuo metu siekia 840 eurų ant popieriaus, o nuo 2024 metų turėtų didėti iki 924 eurų.
Užsienio reikalų ministerija vyriausiajam specialiajam kurjeriui, sekretoriui, raštvedžiui, kai tai kvalifikuotas darbas, siūlo mokėti 910 eurų atlyginimą ant popieriaus, vyresniajam specialiajam kurjeriui, ūkvedžiui, vairuotojui už kvalifikuotą darbą – 714 eurų, o specialiajam kurjeriui, valytojui, kiemsargiui už nekvalifikuotą darbą – 553 eurus ant popieriaus.
Tai darbuotojai, kuriuos terminuotam laikui pagal darbo sutartis samdo diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos. Ministerija įstatyme nurodė minimalius koeficientus, nors į darbą priimantis asmuo gali nustatyti ir didesnius. Tačiau vienaip ar kitaip minimumas diplomatinėse atstovybėse net ir vairuotojui negali būti mažesnis nei minimumas visoje Lietuvoje.
„Negali susidaryti tokia situacija, kai viešajame sektoriuje nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams yra mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, taip pat ir tokia situacija, kai už kvalifikuotą darbą mokamas mažesnis arba lygus minimaliai mėnesiniai algai darbo užmokestis“, – nurodoma socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko rašte.
Panašiai sureagavo ir Užsienio reikalų ministerijos darbo tarybos pirmininkė Sandra Brikaitė, kad kai kuriems darbuotojams, kurie pagal darbo sutartis dirba terminuotai, darbo užmokestis mažėtų drastiškai.
„Darbo taryba atkreipia dėmesį, kad nustatant minimalius pareiginių algų koeficientus darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis, yra užprogramuojamas drastiškas jų atlyginimų mažėjimas“, – rašoma tarybos pirmininkės pastebėjimuose.
Ministerija: mokame pagal užsienio šalis
Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad minimalius koeficientus techninio-ūkinio tipo darbuotojams, kurie samdomi pagal darbo sutartis terminuotam laikui, nustatė neatsižvelgdama į Lietuvos minimalią algą todėl, kad tokie darbuotojai samdomi daugiau nei 50-yje pasaulio šalių, kurių ekonominis išsivystymas bei minimalūs darbo užmokesčio dydžiai labai skiriasi.
Tačiau atsakyme taip pat pabrėžiama, jog užsienio reikalų ministras nustatys detalią darbo apmokėjimo sistemą, kurioje bus aiškiau apibrėžiami atlyginimai „atsispiriant nuo faktinių duomenų apie konkrečios pareigybės darbuotojo atlygį konkrečioje šalyje“. Šioje sistemoje bus turėtų būti nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos.
„Akcentuotina, kad įstatymo nuostatos savaime nemažina darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal galiojančius teisės aktus ir nustatyto galiojančiose darbo sutartyse“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Diplomatų darbas apmokamas sudėtingai
Iš viso Užsienio reikalų ministerija skaičiuoja, kad perskaičiavus visus atlyginimus pagal naują tvarką, kai bazinis pareiginės algos dydis nuo 2024 metų pradžios sieks 1785,4 eurus, papildomai prireiks 360 tūkst. eurų, iš jų – 200 tūkst. darbo užmokesčiui. Tiesa, Finansų ministerija nesupranta, kam reikalingi šie papildomi pinigai ir prašo pagrįsti.
Užsienio reikalų ministerija portalui tv3.lt sako, kad papildomų lėšų reikės, nes perskaičiavus pareigines algas ir priedus už diplomatinį rangą dydžiai yra apvalinami diplomato naudai, be to, reikės perskaičiuoti ir su darbu užsienyje susijusias išlaidų kompensacijas.
Perskaičiuojant minėtus koeficientus juos apvalinant ir dėl to, kad pareiginės algos, priedai už diplomatinius rangus ir minėtos kompensacijos neturi mažėti, susidaro papildomų lėšų poreikis.
Parengtos pataisos numato diplomatų darbo užmokestį bei priedus už diplomatinį rangą. Pati sistema keičiasi taip, kad įstatyme bus numatyti tik minimalieji koeficientai, o tikrą atlyginimą per koeficientus nulems ministras. Kitaip tariant, įstatyme matysime tik minimalią algą, kurią gali uždirbti atitinkamas diplomatas, priedus už diplomatinį rangą.
Tačiau realybėje pareiginė alga galės būti didesnė, nes tikrą koeficientą nustatys vadovas, plius diplomatai gauna priedą už diplomatinį rangą, dar galės gauti priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, už darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, už pavadavimą. Kiekviena priemoka negalės būti mažesnė nei 10 proc. nuo pareiginės algos, o visų priemokų suma neturėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos.
O kad nebūtų paprasta, diplomatams išliks ir priedas už tarnybos stažą: po 1 proc. už kiekvienus metus, bet bendrai negali būti daugiau nei 20 proc. nuo pareiginės algos. Užsienyje dirbantiems diplomatams taip pat kompensuojamos su darbu susijusios išlaidos, taip pat šeimos narių išlaikymas, sveikatos draudimas, gyvenamosios patalpos ir panašiai.
Kitaip tariant, kaip ir valstybės tarnyboje, taip ir diplomatinėje tarnyboje pereinama prie darbo apmokėjimo, kai didesnį atlygį lems vadovo sprendimas dėl didesnių ar mažesnių koeficientų, bendras pinigų kiekis įstaigoje, taip pat išliks priedai ir priemokos, pastarųjų lubos specialiai nustatytos gana aukštos, kad vadovas turėtų daugiau įtakos pavaldžių asmenų atlyginimams.
Savo ruožtu darbo tarybos atstovė pabrėžė, kad diplomatų pareiginės algos ir priedų už diplomatinį rangą koeficientai buvo buhalteriškai perskaičiuoti, bet ji siūlo padidinti priedus už rangą, kurie esą nebuvo didinti nuo 1998 metų. Esą taip diplomatinė tarnyba taptų patrauklesnė lyginant su valstybės tarnyba.