minimali alga

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo pakeistas daro užmokesčio skaičiavimas, taip pat minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis darbo užmokestis. Pagal šiuos rodiklius bent jau formaliai aplenkėme ne vieną kaimynę. Nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga mūsų šalyje yra 555 Eur, Pagal šį dydį Lietuva jau aplenkė Estiją (540 Eur) ir dar 8 Europos Sąjungos valstybes, kuriose minimumas nustatomas atskiru teisės aktu, o ne darbuotojų ir darbdavių derybose.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Minimalus valandinis atlyginimas Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo balandžio 1 d. didėja beveik 5 proc. Tačiau šioje šalyje taip pat didėja ir automobilių mokestis, komunalinių paslaugų tarifai. Kaip skelbia Gov.

Nors minimali mėnesinė alga Lietuvoje (MMA) Lietuvoje nuo ateinančių metų sausio 1 d. augs, bet pagal šį rodiklį lyderiais Baltijos šalyse tikrai nebūsime. Mažiausiai uždirbantieji Estijos darbininkai gaus daugiau nei šimtu eurų daugiau nei jų kolegos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje esantis 400 eurų dydžio MMA jau nuo 2019 m. pradžios bus kilstelėtas 30 eurų – iki 430 eurų prieš mokesčius.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), darbdaviai teikia naują pasiūlymą – nustatyti skirtingą MMA dydį Vilniuje ir regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba pirmadienį ir vėl nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad po dviejų savaičių bus priimtas galutinis sprendimas. „Šį posėdį priimame nutarimą, kad kitą posėdį bus galutinis sprendimas ir negali būti atidėjimų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Darbdaviams Trišalėje taryboje pareiškus norą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), finansų viceministrė sako, jog tai biudžetui per metus papildomai kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc.

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar nereikėtų nustatyti minimalią algą atitinkamai pagal regioną.

Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Galiausiai Trišalė taryba taip ir nesutarė dėl minimalios algos didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų siūloma padidinti 20 eurų – iki 420 eurų. Tačiau sprendimą Trišalėje taryboje numatoma priimti vėliau.   Pasiūlymą, kiek pagal anksčiau patvirtintą formulę didinti MMA, tarybai antradienį perdavė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas antradienį sakė, kad svarstymai dėl MMA didinimo atidedami kitam posėdžiui.

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena partija, kuri savo programoje numato didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad MMA dydis aktualus tik mažai daliai Lietuvos gyventojų. Analitikai tikisi, kad tai pagaliau leis užbaigti diskusijas dėl MMA dydžio ir ves prie rimtesnių problemų sprendimo būdų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl toks pasiūlymas strigo valdžios institucijose, buvo tai, kad niekur Europos Sąjungoje šios įmokos nesujungtos.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.

 Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“. NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

  Nuo 2018 metų sausio iki 400 eurų žadant padidinti minimalią mėnesio algą (MMA), Seimas padidino ir minimaliuosius pareiginės algos koeficientus kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas: už balsavo 82 Seimo nariai, o susilaikė 6 parlamentarai.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama skirti „vaiko pinigus“ ir didinti kitas socialines išmokas.

 Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad verslas neprieštarautų net ir didesnei nei 400 eurų minimaliai algai (MMA), kaip siūlo Vyriausybė. Tačiau Vyriausybės vadovas remiasi tik dalies įmonių apklausa, sako darbdavių atstovas. Anot Dano Arlausko, smulkioms ir vidutinėms įmonėms toks sprendimas būtų skausmingas. „Aš bendrauju su verslininkais ir vakar buvau susitikęs su asociacijomis, tai jie kalba, kad galbūt per mažai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė esantis pasiruošęs diskutuoti su verslininkais ir darbuotojų atstovais dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Šį klausimą premjeras trečiadienį Vyriausybėje aptarė su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. „Mes šiandien kalbėjome apie principus, kokiu principu tai turėtų būti surišta, galbūt net įtvirtinti procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Siekiant palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) siūloma pakelti 840 eurų iki 4560 eurų. Tai reiškia, kad mėnesio NPD būtų prilygintas minimaliai mėnesio algai (MMA), dabar siekiančiai 380 eurų.

Nuo kitų metų sausio Vokietijoje didėjantis minimalus atlyginimas neturės įtakos ten dirbantiems Lietuvos vežėjams, sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Tai (minimalios algos didinimas - BNS) daroma kiekvienais metais, bet vežėjų tai nepalies, nes mes ir taip mokame didesnį nei minimalų atlyginimą. (...) Mes ir toliau protestuojame su kitomis šalimis dėl papildomų biurokratinių darbų.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

  Pusei darbdavių organizacijų nepritariant minimalios algos (MMA) didinimui nuo liepos ir Trišalei tarybai neturint vieningos nuomonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis tiek siūlys Vyriausybei ją padidinti 30 eurų.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas gyventojams yra naudingesnis nei minimalaus atlyginimo (MMA) kėlimas, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Jeigu kalbėti apie NPD, vis dėlto geriausias variantas būtų NPD, nes turi didesnę įtaką vidaus vartojimui. Kol kas mes puikiai suprantame, kad realios žmonių pajamos, ypač tos, kurios sudaro iš darbo užmokesčio, santykinai yra tam tikro lygio, kur mes matom, kad 80 proc.

 Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui iki 350 eurų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Sprendimas didinti MMA priimtas atsižvelgiant į gerėjančią šalies ekonominę situaciją ir gavus Trišalės tarybos, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų, pritarimą. 350 eurų minimalioji mėnesinė alga būtų taikoma daugiau kaip 60 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų padidinimui.

  Nuo 2016 metų vidurio minimali alga (MMA) turėtų didėti dar 30 eurų iki 380 eurų, penktadienį sutarė valdantieji.   „Galutinai sutarėme, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos siūlysime, kad minimali mėnesio alga galėtų didėti iki 380 eurų“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio Seime žurnalistams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Premjero teigimu, sprendimas buvo priimtas vieningai.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas iki Darbo partijos siūlomų 437 eurų ilguoju laikotarpiu padarytų didelę žalą ekonomikai.

Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.

Antradienį sušauktame politinės tarybos posėdyje buvo aptarti aktualiausi šalies klausimai: socialinis modelis, pabėgėlių priėmimo planas, minimalios algos, mokytojų atlyginimų klausimai ir tolimesnis pensijų didinimas.

 Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, - ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Liberalizavus darbo santykius, bus sukurtos prielaidos jau nuo kitų metų minimalią mėnesio algą padidinti iki 350 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Susitarus su socialiniais partneriais dėl darbo vietas kuriančių ir didesnius atlyginimus garantuojančių darbo santykių, bus sukurtos fundamentalios prielaidos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą padidinti iki 350 eurų“, - ketvirtadienį pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 dienos didės 25 eurais iki 325 eurų, antradienį nusprendė Trišalė taryba. Tai jau trečias MMA didinimas nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė - nuo to laiko MMA bus padidėjusi 79 eurais.   Taryba, be kita ko, pritarė Darbdavių konfederacijos siūlymui ateityje MMA didinimą sieti su ekonominiais rodikliais.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko iniciatyvą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo liepos pradžios padidinti 25 eurais iki 325 eurų. „Savo poziciją esu išsakiusi gal prieš pusmetį, dar net pernai, kai buvo diskutuojama, kada bus galima ją didinti. Manau, kad ši suma yra pakeliama ir verslui, valstybės biudžetui taip pat. Ten beveik susilygina pliusai ir minusai. Na, o skurdo mažinimo politikos prasme tai pagrindinis instrumentas, kuris mažina skurdą ir atskirtį.

 Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė siūlo minimalią mėnesinę algą (MMA) šiemet didinti du kartus – liepą ir metų pabaigoje. „Mes manome, kad tikrai reikia nuosekliai dirbti socialinės atskirties mažinimo linkme, pagal šalies ekonominę situaciją.

 Šiandien Vyriausybė posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo numatoma nuo kovo 1 dienos padidinti minimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų dydžius. Šiuo metu ne tik darbininkų, bet ir kai kurių sričių specialistų bei įstaigų vadovų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai yra minimalios algos dydžio.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Švedijoje. Pateikiame ES valstybių sąrašą nuo mažiausios iki didžiausios minimalios mėnesio algos.

Premjeras pareiškė, kad minimalios algos bei mažiausiai uždirbančiųjų darbo užmokesčio didinimui Vyriausybė neketina ieškoti 500 mln. litų, kurių, pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, trūksta jos įsipareigojimų vykdymui. Pasak Algirdo Butkevičiaus, ši suma gali siekti apie 100 mln. litų. „Tikrai 500 mln. litų mes nesurasime ir tokios sumos neieškosime, nes tai yra neįmanoma pasiekti. Kalbame apie 102 mln. litų.

 Seimo valdantieji kol kas nesutarė, kada ir kiek bus didinama minimali alga (MMA), tačiau beveik neabejojama, kad 100 litų ji gali didėti nuo liepos. Seimo vadovė „darbietė“ Loreta Graužinienė pareiškė, kad Seimui nebus teikiamas kitų metų biudžeto projektas, kol valdantieji nesutars dėl MMA ir mažiausių atlyginimų didinimo. Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas mano, kad iki tol bus susitarta.

Kaip padaryti, kad bibliotekininkei apsimokėtų dirbti savo darbą, o ne eiti šluoti verslininkų biurų?

Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.