Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln. Eur daugia negu 2015 m. 2016 metais valstybės biudžeto projekte planuojami asignavimai krašto apsaugai sudaro 1,48 proc. BVP.
Vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlyginimų kėlimas. 2016 m. biudžete papildomai apie 10 mln. Eur skirta visuomenės apsaugai, iš jų apie 7 mln. Eur – Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Minėtos lėšos bus skiriamos vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlyginimų didinimui, moderniai technikai, ginkluotei ir amunicijai įsigyti.
Pedagogų, socialinių, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimas. Kitąmet papildomai apie 12 mln. Eur skirta švietimo sričiai, iš jų 9 mln. Eur atiteks mokytojų atlyginimų didinimui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir auklėtojų darbo užmokesčio kėlimui numatyta 4,4 mln. Eur. Kultūros ir meno darbuotojų algų didinimui papildomai numatyti 12 ml. Eur.
Taip pat kitais metais bus didinami socialinių darbuotojų atlyginimai. Šiam tikslui numatyta 6,5 mln. Eur, darbo užmokestis vidutiniškai socialiniams darbuotojams turėtų didėti 70 Eur.
Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA didinama nuo 325 iki 350 Eur. 2016 m. liepą minimalią algą planuojama kelti dar kartą – iki 380 Eur. Pirmajam MMA didinimui bus skiriama 27,2 mln. Eur, antrajam – 21,1 mln. Eur.
Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimas. Nuo kitų metų didės maksimalus taikytinas mėnesio NPD – nuo 166 iki 200 Eur.
Maksimalus taikytinas NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija MMA (šiuo metu 325 eurai per mėnesį arba 3 900 eurų per metus). Jei gyventojo pajamos per mėnesį viršis MMA (šiuo metu 325 eurų per mėnesį arba 3 900 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 25 eurams tenka 8,5 euro mažesnis NPD.
Šiuo metu taikomas papildomas neapmokestinamais pajamų dydis (PNPD) bus didinamas nuo 60 iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.
Kitąmet taip pat padidintas neįgaliems asmenims taikomas individualus neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 235 iki 270 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis; nuo 175 eurų iki 210 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Pensijų didinimas. Toliau tęsiant sumažintų pensijų kompensavimą, nutarta kitąmet padidinti ir senatvės pensijas. Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija (dabar ji siekia 265 Eur), turint būtinąjį stažą, padidėtų apie 8 Eur.
Augs alkoholio ir tabako gaminių kainos. Kitąmet pagal Europos Sąjungos plane numatytus dydžius didėja akcizai alkoholio ir tabako gaminiams. Dėl akcizų didinimo cigarečių pakelis turėtų brangti vidutiniškai 9 centais, puslitris alaus – 1 centu, vyno – iki 4 centų, degtinės – iki 8 centų. Konkretūs kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir prekybininkų sprendimų.
Ekonomistas: biudžetas yra neatsakingas
Valdančioji koalicija tikina, kad 2016 m. biudžetas yra socialiai orientuotas, socialiai jautrus. Su tuo nesutinka portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas.
„Biudžetas yra neatsakingas, jokio socialinio jautrumo ten nėra. Už socialinio jautrumo bandoma slėptis kaip ir bandoma slėptis už krašto apsaugos. Išlaidų krašto apsaugos didinimas ar mažiausiai uždirbančių žmonių biudžetiniame sektoriuje atlyginimų didinimas sudaro tik apie trečdalį deficito. Sakyti, kad biudžetas yra deficitinis ar sakyti, kad biudžeto deficitas yra rekordinis dėl krašto apsaugos ar socialinių reikalų yra elementariai neteisinga“, – rėžė Ž. Šilėnas.
Ekonomistas, vertindamas kitų metų biudžetą, atkreipė dėmesį, kad nemažai problemų gali sukelti MMA didinimas.
„Valdžia žaidžia geradarį kitų žmonių rankomis, tai yra liepia kitiems mokėti daugiau, tačiau iš kur paimti pinigų toms įmonėms net nepaklausia.
Dalies įmonių didinimas nepalies, nes jos jau seniai moka daugiau negu minimumą. Palies kitą dalį įmonių. Jeigu kalbant apie jas, tai dalis, kurios sugebės didinti minimalią algą, tai perkels į prekių ir paslaugų kainą, pavyzdžiui, didinant minimalią algą, didės kirpyklos paslaugos.
Įmonės, kurios negalės didinti minimalią algą, turės tam ieškoti pinigų iš kažkur, tai arba „suvalgys“ investicijų rezervus, kitaip tariant, „suvalgys“ didesnes algas ateityje, nes neinvestuos, arba įmonės trumpins darbo laiką, pavyzdžiui, įdarbins dalį žmonių pusę etato oficialiai, nors realiai žmonės dirbs visą etatą, tai atsiras daugiau šešėlinės ekonomikos“, – aiškino Ž. Šilėnas.
Anot LLRI vadovo, esminių problemų nesprendžia ir mėginimai nors truputį didinti pensijas senjorams.
„Mūsų pensijų sistema yra trumparegiška. Problema, kad pagal mūsų pensijų modelį, esamiems pensininkams pensijas moka dirbantys.
Ką mes pamatysime? Pensininkų vis daugės, o dirbančių vis mažės ir vis didesniam pensininkų skaičiui teks vis mažiau dirbančiųjų. Reikės vėl skolintis pinigų, kad užkamšyti skylę arba reikės mažinti pensijas. Vienintelis kelias spręsti šią problemą būtų skatinti žmones kaupti pensijas privačiai, taupyti patiems, bet valdžia ne tik to nedaro, bet ir trukdo – antrai pensijų pakopai skiriama labai mažai pinigų arba žmonės ten gali pervesti labai mažai pinigų“, – dėstė Ž. Šilėnas.
Anot ekonomisto, sveikintinas žingsnis yra sieti MMA su NPD.
„Kai prasidėjo minimalios algos didinimo vajus, visą laiką sakėme, kad neapmokestinamą pajamų dydį sulyginti su minimalia alga. Tai reiškia, kad žmonėms daugiau pinigų lieka kišenėse ir nepabrangtų darbo vieta“, – sakė LLRI prezidentas.
